2019 m. sausio 25 d., penktadienis

"Disidentų kaina"

Manau supratot, kad vėl aš nesiūlau parduot Bogušio ir Sadūnaitės - pasilikim juos Lietuvoje. Aš vėl apie tai kaip Skaisgirių klanas, tikiuosi, kad jau nebe už valstybės pinigus daro iš mūsų istorijos tokia pornografiją, kad net ir Tinto Brasas jos nebežiūrėtų.
Kažkaip tikėjausi, kad po partizanų eisim iškart prie Sąjūdžio, bet matyt dar biški baisu pošlint dalykus, kuriuos atsimena didžioji dalis gyventojų. Taigi pasirinktas toks tarpinis variantas - serialas apie disidentus, kurie gana mažai žinomi, nelabai kam įdomūs, ir kas svarbiausia - buvo senai.

Taigi ką turime pirmoje įvadinėje serijoje?


Deja vis dar turime tą patį jų prakeiktą ir nusibodusį droną, skraidantį virš miško - ar čiasi biras, ar kaimas Lietuvos - geriausiai jį simbolizuoja vaizdas iš oro žiūrint miškan. 

Taigi iškart užduodamas tonas - po 7 metu iš gulago paleidžia kokį tai kunigą. Iškart aišku, kad kunigas bus Teofiliaus Matulionio, Svarinsko ir visų kitų kalintų kunigų mixas. Neaišku iš tikro, kada kunigą uždarė, bet faktas kad prie gyvo Stalino ko gero nebūt paleidę, taigi darom prezumpciją, kad ne anksčiau 1953 metų. Sargai su GAZ 69 (nu kaip tik pirmi gamybos metai būtų  - gerai aprūpinti).

Nu ir aišku prasideda neraukimas, kaip atrodyt Lietuva galėjo atrodyt pokario metais- ne tik, kad vagonai ir lokomotyvai minimum 2000 metų gamybos, tai dar ir stoty geltona linija pažymėta, kur nestovėt. Bet vistiek reikėjo filmuot.

Paskelbiama tiksli data - 1956. Iškart geriau.

Kunigėlį su tuo pačiu gaziku susirenka kokia tai vietinė milicija, ar kitokia "skrebatūra" (neskiriu aš tų jų uniformų). Fone matome renovuota kaimo lankytojų centrą su kondicionierium ant sienos - gražiai gyventi neuždrausi.

Pristatomas kunigėlis, kuris yra vyskupas, 83 metų amžiaus - bet kokio gyvybingumo, kaip tokių metų plius po 7 metų gulage. Nu pasakė Nojui iš "produkšiono" sugalvot gimimo datą, tai tas ir sugalvojo. Tiksliau nesugalvojo, o pasiėmė iš vikipedijos pagal Teofilių Matulionį. C'mon.

Ir dar tas vėl filmavimas belekur - stribynas pageltusiai popieriais apklijuotas, visas nušiures ubagan, vėliau matysis kad iš lauko - 1970 kaimo krautuvė, ar kažkokios kareivinė tokio pat senumo.
 Jei dabar viskas nutriušę, tai nereiškia, kad buvo nutriušę taip pat ir prieš 60 metų, bet čia jau beveik beprasmiška minėt. 

Toliau - klasikinis laiko užmušinėjimas priminimais - bet gi tik pirma serija, nėra ką prisimint. Nesvarbu - reikia, reiškia reikia. 

Vėl klasikinis gerojo KGBisto motyvas - visur jo pilna šiais laikai, nes gi visada turi būt vienas geras, kur įdeda kunigui slaptų fotkių ir nusižudo. Nebanalu, kad bent pasikaria, o ne nusišauna.

Ogi Lietuvos kaime tą krautuvę, kurioje sėdi milicija, apšaudo kažkoks vaikas su PPŠ 41 - taupo šovinius ir šaudo pavieniais. Milicininkas irgi atsišaudo pavieniais - too bad, kad jo PPS 43 neturi tokios opcijos. Nu nieko - po kurio laiko kompiuteriai pagerina šaudymo spartą, paįvairindami ją toks vaizdas, kad ZB 26 kulkosvaidžio garsais.Vienas "mentas" atsišaudo, o jo vadas šika plytom labai jau netikroviškai. 

Ryte nieko naujo - telefonas neveikia, gal tegu pabando parašyt ką nors su rašymo mašinėlė iš 1989 - ot tas Nojus iš "prop departmento", visai nebesistengia. 

Toliau - bla bla, grasinimai pistoletu (neatlaužtu gaiduku obviosly, nes saugumas - pirmiausia). Vyskupas pareina į savo parapiją, bažnyčia tokia daili visai, po ES remonto.

Tuo tarpu vaikai vagia medį prie upės - bičiukas kerta uosį su buku kirviu iš "Senukų" ir niekada medžio nekirtusia maniera. Nu galiausia nukerta ir paskui graužia lašinius, kol vidurį dienos nepraeina bičas su šautuvu - nes nu kodėl gi ne, tikrai tuo metu partizanai dienom slampinėjo pakrūmėm. 

Vėl dronas užskridimą daro  - tas pats kraštovaizdis vėl - ar Sibiras ar nelabai. Vyskupas važiuoja pas pašautą ligonį, akivaizdų, kad tą patį kur pašovė milicija prieš 10 minučių. 

Ir vėl grįžta Markulis  - Erelis. Jau kaip tas nusibodęs buvo, bet vėl jis čia. Važiuos jis dusinti visokių "banditų" vyskupo kaime. Ir liepė viską sutvarkyt TYLIAI. 

Veiksmas keliasi į Rumšiškes, kur niekas nepasikeitė nuo nepriklausomybės kovų. Sklepe tik vaikiškos rogutės 1980 metų atsirado. Nu ir pasirodo ten kaime 1956 metais trys bičiukai slapstosi nuo armijos su planu bėgt į Švedija. Oo, cunning plan, o ko tiesiai ne į kokią Ameriką?

"Mentai" gi tuo tarpu dviese pėškom išeina ieškot banditų. Gazikas gal neužsivedė, o kviestis saugumą ar kariuomenę kažkaip ne lygis. Bičiukai sklepe aišku paskutine šviesą užsigesina tik kai jau milicininkas duris klebina, nes kaip gi kitaip filmuot tamsoj. 

Po to jau kitų minėta epic vieta, kai vaikai krykšdami atbėga namo pasigirt kaip partizaną matė. ir kaip tyč kai milicija namie. Nu vat išmoks ateitį, kad nereik triukšmaut.
Faini tokie kerzai pas tuos besislapstančius bičiukus - ne tik, kad guminiais padais ir suvarstomi, bet ir šiaip nauji, neseniai iš Armijai ir Civiliams pirkti. Tokius Lietuvoj gal tik Lukša - Daumantas ir jo komanda tebuvo matę tais laikais, bet ai, liepė Nojui iš "prop departmento" paimt "kariškus batus 45 dydžio" tas ir paėmė, kam čia sukt galvą. 

Prie upelio milicija su babyte ir bičiuku ieško partizano pėdsakų labiausiai ištryptame sniego plote, kokį tik galėjo rast. Ryškiai būta ne vieno ir ne dviejų dublių. Gerai, kad partizanas stypso už medžio visą tą laiką. Milicininkas visiškai už nieką nušauna bobutę. 1956 metais. Stipru, net ne koks KGBistas, o tiesiog vietinis kaimo mentas. Gi sakė, kad viską reik padaryt TYLIAI, nu bet sakė taigi ne jam. Tada aišku jį iš 3 metrų nušauna partizanas. Kitą palieka gyvą, kad negadint šovinių, ir leidžia jam kurį laiką blaškytis po krūmus, kad užtempt laiką iki finalines Jazzu dainos.

Taip sakant sovietinis pokaris dar niekada neatrodė toks paprastas, aiškus, simple, stupid ir easy, kaip šitame seriale - nepatiko nušovei, nenušovė - pabėgai į švediją. Vaidyba vėl gi nėra ką labai vertint. Jeigu savanorių kaina buvo juokinga, partizanų kaina buvo gėdinga, tai disidentų kaina nusimato tiesiog liūdna. 

Spėjimai iki kitų serijų parodymo:

1. Partizanas yra Jonas iš "Partizanų kainos" iš Žemaičio - Vytauto tapęs Kraujeliu - Seubūnu.
2. Vyskupą nužudys Markulis - Erelis su užnuodytu švirkštu;
3. Bičiukas Kostas ir mergaitė Dalia liks iki galo ir keliaus toliau;
4. Kas nors važinės po kaimą su Volgą naujesne kaip 1970 metai;
5. Katalikų bažnyčios kronikų rūsyje bus ne tik ženklai "exit" bet ir nauja elektros instaliacija. 

Užteks tam kartui.


Paprasto žmogaus nuomonė (Bonus Content)

"Ką tu čia man aiškini, kad kažkas ne taip, viskas čia yra žiauriai istoriškai teisinga, nes man mama sakė, kad viska tikrai taip arba bent jau panašiai ir buvo. O mano mama žiauria sena yra, jinai 1996 metai VU pabaigė, tai tu isivaizduok....gerai...

                                                                    Nojus, "Senior Asistant, Prop department"

2018 m. gruodžio 7 d., penktadienis

Žiemos informacija

Kalendorinė žiema sutapo faktine žiema. Kažkaip klimato atšilimo nesijaučia, ypač nerenovuotose senos statybos namuose, ten tai jokio atšilimo nėr buvę nuo Chruščiovo gyvo laikų. Visgi bežiemojant nusprendžiau, kad reikėtų parašyt nuomonę keliais klausimais, kurie gana (arba ne) girdimi spaudoje bet kurie neverti atskirai didelių pasisakymų. 


Visų pirma - estai padėjo į pavėsį mus su latviais ir pasidarė naujų šautuvų savo kariuomenei pirkimą (nors mum ir nereikia bet padėjo mus nes pasirinko ne g36), ir padarė, sakyčiau, netikėtai protingą pasirinkimą Europoje, pasirinkdami AR-15 / m-4 stiliaus karabinus ir pirkdami ne SIG ar HK su užkeltom kainom, o JAV gamintojo LMT šautuvus.
Visiems žinant Europos nesveiką meilę vokiškiem HK šautuvams (taip pat ir vokiečių lobizmą šioje srityje) pasirinkimas atrodė netikėtas, bet faktas kad LMT laimėjo dėl mažiausios kainos, nors nepanašu, kad ir kokybė būtų kažkiek nukentėjusi. Taip kad sėkmingo naudojimo Estams.
Įdomu tai, kad Europa po truputį pereina prie amerikietiškų šautuvų, kad ir pagamintų Vokietijoje. Ir jeigu dabar galvojat kad HK-416 skiriasi labai nuo AR-15, tai pas jus naktį ateis Judžino Stonerio šmėkla ir įkirs viena į kepenis.
Na vokiečiai sujungė AR-15 sistemą ir AR-18 dujų stūmoklį, bet ne kažin koks ten daugiau skirtumas. Vienu žodžiu prancūzai jau persiginkluoja jais, vokiečiai irgi nemanau, kad pasirinks ką nors kitą. Jeigu galvojat kad HK prancūzų ir vokiečių pasirinkta dėl kokios nors didesnės kokybės ar kažko tai, atsakymas paprastesnis - jie ir FN vieninteliai Europoje kurie gali įvykdyti tokio dydžio užsakymą, o FN užsiėmusi su JAV užsakymais ir SCAR, taip, kad realiai renkamasi vienas iš vieno. 

Dar vienas dalykas - karinis paradas Vilniuje. Buvo jau senokai, bet manau, kad nepaisant šlykštaus oro pavyko gerai. Kažin ar bus kartojamas - greičiausiai jei ateityje ir bus, bus perkeltas į pavasarį. Nu ką darysi kad protėviai nusprendė kariuomenė įkurt šlykščiausiu metu metuose, bet po 100 metų galime pasirinkt ir kitą datą minėjimui.


(https://ltlife.lt/kultura/renginiai/atkurtos-kariuomenes-simtmeti-vilniuje-palydejo-karinis-paradas-ir-tukstanciai-zmoniu/)

Paradas iš kariuomenės pareikalavo didžiulės logistikos, ir manau vargo buvo ne mažiau nei su pratybomis, taigi vien iš to jau yra naudos. Be to žmonės pasidžiaugė ir dar pamatė Boxerius.
Kažko dar trūksta tiem Boxeriam ir net ant pravažiuojančio matosi, kad modulio ir važiuoklės tarpai dar ne pilnai apšarvuoti ir kažkokia guma  ar faniera prikimšti. Na bet faktas kad netoli jau iki pilnos laimės.
Visiem tiem kurie galvoja, kad bu bu bu paradai - jėgos demontravimas, "seniukai, gyvenkim taikiai" ir panašias nesąmones - kariuomenės pats turėjimas yra jėgos demonstravimas, tai jei jau turim, tai galim daryt ką norim savo šalyje, be to kariuomenei visada reikia paramos, o kai žmonės nemato, tai ir neremia. 

Dar vienas klausimas, kuris sukėlė baisinį šaršalą taigi miškų kirtimas. Jergutėliau kaip kertamos sengirės, tiesiog visur plyni kirtimai visur, baisiau nei Anykščių šilelis, Baranaucko aprašytas. Ja ja - miške buvot kada nors?
Visiem hipsteriam kovotojams prieš miškų kirtimą reiktų apsidairyt aplink save ir pagalvot, iš kur jų Ikėjos baldai atsirado. Patikėkit tikrai ne Švedijos miškai mum juos davė. Mišką reik prižiūrėt, ir prižiūrėjimas kartais reiškia plyna nukirtimą ir atsodinimą, nes tikrai dabartinė emocija kaip ten voveraitės tarp sengirės kelmų nupuvusių laksto yra svarbiau nei šalies ekonomikos dalis, gyvenanti iš medienos.Voveraitės niekur neprapuls, o ekonomikai iš kažko reikia gyvent, be to niekur tie miškai nedingsta - pusė matomų kirtimų turbūt yra jau vieną kart atsodintuose miškuose, bet ką ten gilinsies pro šalį važiuojant
Suprantama, kad hard core medžiamyliai norėtų, kad būtų uždrausta kirst miškus, net jei yra tavo žemėje, bet jiem turbūt ir komunizmas atrodo neblogas variantas, taip kad jų nuomonė nėra niekam čia įdomi.

Bet iš tikro medžiai yra smulkmė lyginant su kita gyvosios gamtos sausa šaka - vilkų medžiokle. Šie metai akivaizdžiai parodė, kad vilkų Lietuvoje yra, ir yra tikrai daugiau negu reikia. Vilkai yra didžiausi žemės ūkio kenkėjai po kolorado vabalų Lietuvoje.


Jeigu jūs vis dar tikite pasakom apie Vilką - miško sanitarą, tai gal būtų laikas jau pamiršt, ką pasakojo 4 klasėje per gamtos pažinimą. Vilkas yra gamtos sanitaras kokiam nors nacionaliniame parke didumo kaip 3 Lietuvos, esančiame kur nors Kanados šiaurėje, bet ne žemės ūkio krašte, apgyvendintame žmonių.
Pas mus užtektinai medžiotojų, kad nereiktų nieko ten per daug sanitarinti, taigi Vilkai, kaip ir visi gyvūnai, vertinantys kalorijų ir pastangų santykį, renkasi naminius gyvulius - avis, šunis, ožkas, veršius visokius. Nes kam jam vaikytis stirną, jeigu avys aptvertos ir niekur neprapuls.
Kiek vilkų Lietuvoje - kas ten žino, bet tikrai viršija tuos mistinius 300, kuriais tiki vilkų mylėtojai. 15 metų atgal, sumedžiot vilką Lietuvoje būdavo oo kokia prabanga, kaip ir istorijos apie papjautus gyvulius būdavo vos ne mistika. Dabar gi vien Rokiškio rajone 5 vilkai per savaitgalį, kaip ir 1700 papjautų gyvulių per metus visoje Lietuvoje.
Kiek vilkų reikia Lietuvoje - 0 geras apvalus skaičius, bet čia tik ūkininkų svajonė. Jei iš esamo vilkų kiekio liktu 20 proc, gamtoje tikrai niekas nepasikeistų, stirnos su šernais, avim ir ūkininkais tik padėkotų. 
Labai juokinga logika, kad be vilkų sugrius gamtos balansas. Keli gi balansai sugriuvo be kokios nors rūšies? Balansas sugriūna ką nors įveisus, bet labai retai jam kas nors nutinka ką nors "išveisus", Šveicarijoje, Britanijoje, Airijoje ir dalyje vakarų Europos vilkai išnaikinti ir nepanašu, kad kažkas ten blogai su gamta. Aišku visai išnaikint vilkų neverta vien todėl, kad ir neįmanoma, ir nelabai humaniška, bet veisti vilkus irgi juokinga. 
Vilkų mylėtojų ledinių argumentu yra daugiau:
"Vilkas yra svarbus lietuvių kultūroje" - mes ne čečenai, pas mus vilkas kultūroje -  kenkėjas arba kvailys.
"Ūkininkai patys kalti, kad avių netveria" - išvažiuokit iš Vilniaus (čia tie 20 procentų kur teises turit) ir pažiūrėkit ganyklose kiek piemeniu neaptvertų gyvulių. Spėju vienos rankos pirštu užteks apskaitai, ir tie bus pririštos karvės.
"Žmonės medžius iškirto vilkam nebėra kur gyvent" - taip ir laikosi tas vilkas miškuose giriose - vasarą vilkasi sėdi kimsynuose, rudenį visokiuose krūmuose, kaip ir jų grobis. 
"Čia ne vilkai, čia vilkai ir šunys susikryžminę" - vilkas sutikęs miške šunį pirmiausia ieško kaip jį suryt, o ne paturėt.
"Reik tvorų didesnių" - vokiečių patirtis rodo, kad ir tas nelabai padeda, be to iš kokių pinigų ūkininkai jas tvers? Avys yra pradedančiųjų verslas pas kuriuos ten kiekvienas centas svarbus. 
"Reik šunų" - paleiskit palaidus aviganius betkur kur yra koks žmogus 5 km spinduliu ir per sezona gausit aiškintis su policija dėl savo ciuciko fintų mažiausiai vieną kartą.

Vienu žodžiu dabartinę vilkų meilę galima pavadint tik vienu geru aukštaitišku žodžiu - Vilkapisynė. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Nu bet kam reikia medžiot išviso, tipo augalai ne maistas, gal jum acai ir kynva nepoatinka, kad reik medžiot tuos vilkus ir valgyt juos paskui? tai nevalgo vilkų, ne nu karoč tai kas yra tiem medžiotojam, tipo jiem va pažudyt reikia. Miškas suprantat, ten sengirė SEEEEEEENGIRĖĖĖĖ, negalima ten nieko daryt. Ai tipo ten žmonėm priklauso? Nesamonė, negali taip būd, briedas čia kažkoks, visus aš jus užbaninsiu.

2018 m. spalio 2 d., antradienis

Tiesiog sakykite ne

Kam ne? Tam pačiam - lietuviškam šiuolaikiniam kinui. Nu aišku galit ir nesakyti, bet savęs nekaltinkit paskui, kai akis reiks plaut su ūkišku muilu, o smegenis dar su velnias žino kuo valyt. Aš irgi buvau pasakęs ne, kad jau į kino teatrus jo žiūrėt tai tikrai neisiu. Bet jis pats po kiek laiko per televiziją ateiną arba pamiršęs nueini pažiūrėt.
Bet kokiu atveju pažiūrėjau čia pora filmų. Na gerai - pusantro gal labiau, tai trumpai pasakysiu įspūdžius, kaip čia viskas atrodė.


Pirmas tai tas kurio neplanavau žiūrėt iš principo, bet pažiūrėjau nes kaip tyč LRT rodė. Aišku tai nuostabusis pusfilmis "Leitis".O kaip dar pavadint 45 minučių trukmės filmą. Filmuku nebent. Trupai ir stipriai pasakius, ir čia jau taip gana negailestingai iš mano pusės - filmas yra blogesnis už "Savanorių/partizanų kainą". Žinot kodėl - nes Skaisgirys už savo nesamonę bent neprašė pinigų iš žmonių. "Leitį" turėjo naglumo rodyt kine ir nesuprantu, kaip žmonės jautėsi neapgauti.

Apie ką tas filmas visi žinot - Mindaugo laikų Aragornas Rūstenis (sen. lietuvių nuo "rūstus" ir "senis") ir pacifistas hipsteris Kantigdridas (vardas irgi pagal geriausias 1995 metų senovinių lietuviškų vardų kalendoriukų tradicijas - sen. lietuvių nuo "kantrus" ir "grindys") joja į žvalgybą, joj joja, sutinka laumes, nužudo gudus, bet jie nužudo Kandibradą. Viskas.

Kiek tame filme visokio svaigsmo, medinių dialogų ir pointo nebuvimo, baisinių klaidų - neišvardintų ir visi matę akis turintys žmonės - visiem kliuvo arkliai iš žirgyno, balnai iš www.balnai.lt, neželiančios barzdos, stori ir literatūrine kalba šnekantys senovės Lietuvos kariai ir tt. ir pan ir be galo be krašto.

Juokas man ėmė iš pačių personažų, kurie lyg tai turėjo gelbėt bendrą reikalą. Bet ir tai nekažką. Rūstenis - leitis, realiai tų laikų "Aitvaro" operatorius, bet visa bičo ginkluotė tėra ietis plastikiniu galu, pririštu su virve (matėt kai kur muziejuje tokią blenį bent kartą?), kirvelis ir virtuvinis peiliukas. Šalmas buvo bet nebėr, kokių nors šarvų nerasta, skydo nėr, kardo nėr - kažkokia elitinių karių klasės ubagystė.

Karbivarmas irgi ne ką geresnis. Kaimo seniūno sūnus, bet biednas irgi visas kaip bažnyčios pelė- tas pats variantas kaip ir Rūstenis, tik ieties plastmasinis galas dar ir kreivai prirštas su virve. Pigiai tėvas sūnų karan išleido.

O žinot kodėl taip - nes aktoriai tingėjo ar neturėjo laiko mokytis - kirviu makaluot gali belekaip ir vistiek prie sloooo mooooo atrodys gerai, o va kautis su kardu ir skydu, tuo labiau su šarvais jau reik suopračio. Nebuvo kada mokytis ir gavosi kaip Tadas "Glinda" pradžia - kur žemaičiai nuo ankstyvojo neolito iki XIX a nepažengė ir geriausias ginklas yra baslys. Sakysit karo kirvis gi geras ginklas ir visa ką - jei taip tai kodėl visi 1000 metų kardus naudojo,o ne su kirveliais lakstė?

Sako žmonės - nu bet gamta kokia graži nufilmuota. Ja ja - kai filmuojat iš drono bent nefilmuokit elektros laidų šešėlių, o tai atrodys kad senovės Kernavė su Ignalinos elektrine tiesiogini kontaktą laikė.

Visos moralkės, žudymai ir nužudymai čia dar galima daug rašyt, bet prirašyta ir kitur jau senai. betrūko filme, kad Kurmivaldas jodamas mišku būtų pradėjęs repuot "Rūsteni, mhm mhm, seni, mhm hm, balnokim, žirgelį, aha aha, nukirsim gudelį....." O laumės  tverkintų fone. Nors gal tai būtų išgelbėję viską - būtų toks lietuviškas "Django unchained".

Vienintelis normalus dalykas filme - nerealus aukštaitiškas miške sutikto senelio akcentas. Tik tiek.



Antras filmas jau gi pilnametražis - "Stebuklas"

Lyginant su "Leičiu" čia ne tik kad kita lyga. Čia kitas sportas. Siužetas - amerikonas 1992 tėvų žemėj perka kiaulių fermą ir randa meile Kalabybiškio kaime. Vienžo pasižiūrėsit patys, perdaug nespoilinsiu, nes nebuvop taip visiškai baisu.

Man kažkaip kliuvo pati ta skurstančio kiaulių ūkio koncepcija. Aišku 1992 metais nebuvau aš toks jau labai paaugęs, bet pamenu ir vagnorkes ir visus kitus reikalus, ir nepasakyčiau, kad mėsos buvo taip jau pilna, kad kiaulininkai negalėtų jų niekam parduot. 1994 ar tai 1995 vienas toks žmogėnas iš mano kaimo prekiavo mėsa turguose (darė jis tai ir iki to, ko gero nuo panašaus meto kaip filme vyksta veiksmas), pirkdamas kiaules iš žmonių,ir jas nužviginęs bei pasmulkinęs parduodavo turguje. Ir verslas tikrai nėjo taip prastai, kadangi važinėjo jis su kokiu 5-7 metų senumo Nissan Patrol. Taip kad visas tas skurstančio kiaulyno maklė atrodo tokia mech. Jie gal ir netarpo, bet kad nebūtų kur kišti kiaulių vietinėje rinkoje nepulčiau tikėti.

Recenzija internete sako:
"Filmo kūrėjai mums perteikia to laikmečio kasdienybę labai detaliai ir preciziškai. Čia į akis neklius plastikiniai langai, kurie kartais išlenda viename istoriniame televizijos seriale. Aprangos, butų ir įstaigų vidūs yra atkurti smulkmeniškai. Taip, kad spinduliuotų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžią. Puikiai įsipaišo ir Mariaus Bernoto a.k.a. „Studio Maruko“ užkuriama diskoteka su vietiniais šlegeriais ir populiariais koveriais. Eglė Vertelytė su komanda istorijoje primėtė ir smulkių detalių, razinkų, kurios yra ištrauktos iš tų laikų. Tokios smulkmenos užsienio žiūrovui, tikriausiai, jokių emocijų nesukels, bet mūsų kieme išspaus šypseną su trupinėliu lengvo gailesčio. Nes nors ir juokinga ir atrodo šiek tiek kvailai, taip ir buvo. Ko vien vertas priešnaktinis Anatolijaus Kašpirovskio seansas!"

Ja ja, precizika. Filmas prasideda kaip teta tempia nusprogusią kiaulę pro krūvas šieno rulonų. Viskas gal ir gerai, bet rulonai surišti tinkliuku, kas turbūt tik apie 2005-2008 išplito Lietuvos kaime. Plastikiniai langai mūsų akį glosto beveik kiekviename miestelio peizažo  kadre.
Nuostabiai autentikos priduoda ir bažnyčios kiemas, išklotas akmens masės trinkelėmis, gatvių žibintai spėju kokio 2015 metų modelio, taip pat turbūt už ES lėšas pastatyti suoliukai ir kaip styga lygus gatvių asfaltas.

Bet nieks taip nepriduoda filmui 1992 metų autentikos kaip mašinos. Teta vedėja važinėja su Volga, amerikonas su Kadilaku. Seems legit. bet foninės mašinos išduoda, kad kažkas neturėjo koncepto, kas riedėjo Lietuvos keliais 1992 metais. Vieno kaimiečio kaime ramiai sau tupi Audi "perechodas" t.y. Audi 80 kokiu 1988-88 metų. Vargano kaimo klebonas vairuoja 1988-1990 metų Audi 100 "silkę". Jau litais po kelių metų tokia mašina kainavo Lietuvoje apie 6000-8000 dolerių. Kaimo turguje prekijai pasimete skudurus ant Pasato karavano kapoto, tik kad tas pasatas kokiu 1990 metų.

Vienu žodžiu 1992 metais trys tokios mašinos kaime būtų buvę panašiai tas pats, kas dvi Teslos skirtingos ir turgaus prekeiviai su Porshe Panamera kaime šiais laikais.

Prieškarinėj nuotraukoj "amerikono" tėvai irgi stovi prie pokarinio "Mazo" ar tai "Jazo". Nors gal ten tetos tėvai, nepavyko suprast.

Pažiūrėjus giliau lenda ir daugiau dalykų ne vietoje, bet tos mašinos tai labiausiai užmuša - negi mažai buvo žigulių, moskvičių ir sovietinių dviračių?

Dar taip įdomiai atrodo 1992 metais aps tetą altorėlis iš sovietinių medalių ir garbės raštų - gal ir buvo tokių žmonių, bet aš nesu matęs, kad kas nors būtų į tuos raštus žiūrėjęs rimtai ir nelaikęs nukištų kur nors giliausiam stalčiuj. 

Taip kad šitą dar galit ir pažiūrėt prie progos - autentikos baisios neieškokit bet bent negausit bonusinio skrandžio valymo, kaip nuo Leičio.


PAPARASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)

Taip net už širdies griebia tas lietuviškas kinas - salėje net vyrai verkė, o moterys išvis isterijoje raitėsi ir reikėjo karvadolio po liežuviu dėt. Žmonės gi stengėsi - o ką tu nufilmavai, kad čia aiškini. Nu kokie dar valstybės pinigai????? Taigi aukojo žmonės per patreoną. Bet nu kokie gražūs vaizdai, nu kokie gražūs. Sakytum gryžau į tuos laikus. Ai visada atsiras tokių kuriem nepatinka - mes lietuviai visada vienas kitą ėdam,,,,,