2018 m. spalio 2 d., antradienis

Tiesiog sakykite ne

Kam ne? Tam pačiam - lietuviškam šiuolaikiniam kinui. Nu aišku galit ir nesakyti, bet savęs nekaltinkit paskui, kai akis reiks plaut su ūkišku muilu, o smegenis dar su velnias žino kuo valyt. Aš irgi buvau pasakęs ne, kad jau į kino teatrus jo žiūrėt tai tikrai neisiu. Bet jis pats po kiek laiko per televiziją ateiną arba pamiršęs nueini pažiūrėt.
Bet kokiu atveju pažiūrėjau čia pora filmų. Na gerai - pusantro gal labiau, tai trumpai pasakysiu įspūdžius, kaip čia viskas atrodė.


Pirmas tai tas kurio neplanavau žiūrėt iš principo, bet pažiūrėjau nes kaip tyč LRT rodė. Aišku tai nuostabusis pusfilmis "Leitis".O kaip dar pavadint 45 minučių trukmės filmą. Filmuku nebent. Trupai ir stipriai pasakius, ir čia jau taip gana negailestingai iš mano pusės - filmas yra blogesnis už "Savanorių/partizanų kainą". Žinot kodėl - nes Skaisgirys už savo nesamonę bent neprašė pinigų iš žmonių. "Leitį" turėjo naglumo rodyt kine ir nesuprantu, kaip žmonės jautėsi neapgauti.

Apie ką tas filmas visi žinot - Mindaugo laikų Aragornas Rūstenis (sen. lietuvių nuo "rūstus" ir "senis") ir pacifistas hipsteris Kantigdridas (vardas irgi pagal geriausias 1995 metų senovinių lietuviškų vardų kalendoriukų tradicijas - sen. lietuvių nuo "kantrus" ir "grindys") joja į žvalgybą, joj joja, sutinka laumes, nužudo gudus, bet jie nužudo Kandibradą. Viskas.

Kiek tame filme visokio svaigsmo, medinių dialogų ir pointo nebuvimo, baisinių klaidų - neišvardintų ir visi matę akis turintys žmonės - visiem kliuvo arkliai iš žirgyno, balnai iš www.balnai.lt, neželiančios barzdos, stori ir literatūrine kalba šnekantys senovės Lietuvos kariai ir tt. ir pan ir be galo be krašto.

Juokas man ėmė iš pačių personažų, kurie lyg tai turėjo gelbėt bendrą reikalą. Bet ir tai nekažką. Rūstenis - leitis, realiai tų laikų "Aitvaro" operatorius, bet visa bičo ginkluotė tėra ietis plastikiniu galu, pririštu su virve (matėt kai kur muziejuje tokią blenį bent kartą?), kirvelis ir virtuvinis peiliukas. Šalmas buvo bet nebėr, kokių nors šarvų nerasta, skydo nėr, kardo nėr - kažkokia elitinių karių klasės ubagystė.

Karbivarmas irgi ne ką geresnis. Kaimo seniūno sūnus, bet biednas irgi visas kaip bažnyčios pelė- tas pats variantas kaip ir Rūstenis, tik ieties plastmasinis galas dar ir kreivai prirštas su virve. Pigiai tėvas sūnų karan išleido.

O žinot kodėl taip - nes aktoriai tingėjo ar neturėjo laiko mokytis - kirviu makaluot gali belekaip ir vistiek prie sloooo mooooo atrodys gerai, o va kautis su kardu ir skydu, tuo labiau su šarvais jau reik suopračio. Nebuvo kada mokytis ir gavosi kaip Tadas "Glinda" pradžia - kur žemaičiai nuo ankstyvojo neolito iki XIX a nepažengė ir geriausias ginklas yra baslys. Sakysit karo kirvis gi geras ginklas ir visa ką - jei taip tai kodėl visi 1000 metų kardus naudojo,o ne su kirveliais lakstė?

Sako žmonės - nu bet gamta kokia graži nufilmuota. Ja ja - kai filmuojat iš drono bent nefilmuokit elektros laidų šešėlių, o tai atrodys kad senovės Kernavė su Ignalinos elektrine tiesiogini kontaktą laikė.

Visos moralkės, žudymai ir nužudymai čia dar galima daug rašyt, bet prirašyta ir kitur jau senai. betrūko filme, kad Kurmivaldas jodamas mišku būtų pradėjęs repuot "Rūsteni, mhm mhm, seni, mhm hm, balnokim, žirgelį, aha aha, nukirsim gudelį....." O laumės  tverkintų fone. Nors gal tai būtų išgelbėję viską - būtų toks lietuviškas "Django unchained".

Vienintelis normalus dalykas filme - nerealus aukštaitiškas miške sutikto senelio akcentas. Tik tiek.



Antras filmas jau gi pilnametražis - "Stebuklas"

Lyginant su "Leičiu" čia ne tik kad kita lyga. Čia kitas sportas. Siužetas - amerikonas 1992 tėvų žemėj perka kiaulių fermą ir randa meile Kalabybiškio kaime. Vienžo pasižiūrėsit patys, perdaug nespoilinsiu, nes nebuvop taip visiškai baisu.

Man kažkaip kliuvo pati ta skurstančio kiaulių ūkio koncepcija. Aišku 1992 metais nebuvau aš toks jau labai paaugęs, bet pamenu ir vagnorkes ir visus kitus reikalus, ir nepasakyčiau, kad mėsos buvo taip jau pilna, kad kiaulininkai negalėtų jų niekam parduot. 1994 ar tai 1995 vienas toks žmogėnas iš mano kaimo prekiavo mėsa turguose (darė jis tai ir iki to, ko gero nuo panašaus meto kaip filme vyksta veiksmas), pirkdamas kiaules iš žmonių,ir jas nužviginęs bei pasmulkinęs parduodavo turguje. Ir verslas tikrai nėjo taip prastai, kadangi važinėjo jis su kokiu 5-7 metų senumo Nissan Patrol. Taip kad visas tas skurstančio kiaulyno maklė atrodo tokia mech. Jie gal ir netarpo, bet kad nebūtų kur kišti kiaulių vietinėje rinkoje nepulčiau tikėti.

Recenzija internete sako:
"Filmo kūrėjai mums perteikia to laikmečio kasdienybę labai detaliai ir preciziškai. Čia į akis neklius plastikiniai langai, kurie kartais išlenda viename istoriniame televizijos seriale. Aprangos, butų ir įstaigų vidūs yra atkurti smulkmeniškai. Taip, kad spinduliuotų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžią. Puikiai įsipaišo ir Mariaus Bernoto a.k.a. „Studio Maruko“ užkuriama diskoteka su vietiniais šlegeriais ir populiariais koveriais. Eglė Vertelytė su komanda istorijoje primėtė ir smulkių detalių, razinkų, kurios yra ištrauktos iš tų laikų. Tokios smulkmenos užsienio žiūrovui, tikriausiai, jokių emocijų nesukels, bet mūsų kieme išspaus šypseną su trupinėliu lengvo gailesčio. Nes nors ir juokinga ir atrodo šiek tiek kvailai, taip ir buvo. Ko vien vertas priešnaktinis Anatolijaus Kašpirovskio seansas!"

Ja ja, precizika. Filmas prasideda kaip teta tempia nusprogusią kiaulę pro krūvas šieno rulonų. Viskas gal ir gerai, bet rulonai surišti tinkliuku, kas turbūt tik apie 2005-2008 išplito Lietuvos kaime. Plastikiniai langai mūsų akį glosto beveik kiekviename miestelio peizažo  kadre.
Nuostabiai autentikos priduoda ir bažnyčios kiemas, išklotas akmens masės trinkelėmis, gatvių žibintai spėju kokio 2015 metų modelio, taip pat turbūt už ES lėšas pastatyti suoliukai ir kaip styga lygus gatvių asfaltas.

Bet nieks taip nepriduoda filmui 1992 metų autentikos kaip mašinos. Teta vedėja važinėja su Volga, amerikonas su Kadilaku. Seems legit. bet foninės mašinos išduoda, kad kažkas neturėjo koncepto, kas riedėjo Lietuvos keliais 1992 metais. Vieno kaimiečio kaime ramiai sau tupi Audi "perechodas" t.y. Audi 80 kokiu 1988-88 metų. Vargano kaimo klebonas vairuoja 1988-1990 metų Audi 100 "silkę". Jau litais po kelių metų tokia mašina kainavo Lietuvoje apie 6000-8000 dolerių. Kaimo turguje prekijai pasimete skudurus ant Pasato karavano kapoto, tik kad tas pasatas kokiu 1990 metų.

Vienu žodžiu 1992 metais trys tokios mašinos kaime būtų buvę panašiai tas pats, kas dvi Teslos skirtingos ir turgaus prekeiviai su Porshe Panamera kaime šiais laikais.

Prieškarinėj nuotraukoj "amerikono" tėvai irgi stovi prie pokarinio "Mazo" ar tai "Jazo". Nors gal ten tetos tėvai, nepavyko suprast.

Pažiūrėjus giliau lenda ir daugiau dalykų ne vietoje, bet tos mašinos tai labiausiai užmuša - negi mažai buvo žigulių, moskvičių ir sovietinių dviračių?

Dar taip įdomiai atrodo 1992 metais aps tetą altorėlis iš sovietinių medalių ir garbės raštų - gal ir buvo tokių žmonių, bet aš nesu matęs, kad kas nors būtų į tuos raštus žiūrėjęs rimtai ir nelaikęs nukištų kur nors giliausiam stalčiuj. 

Taip kad šitą dar galit ir pažiūrėt prie progos - autentikos baisios neieškokit bet bent negausit bonusinio skrandžio valymo, kaip nuo Leičio.


PAPARASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)

Taip net už širdies griebia tas lietuviškas kinas - salėje net vyrai verkė, o moterys išvis isterijoje raitėsi ir reikėjo karvadolio po liežuviu dėt. Žmonės gi stengėsi - o ką tu nufilmavai, kad čia aiškini. Nu kokie dar valstybės pinigai????? Taigi aukojo žmonės per patreoną. Bet nu kokie gražūs vaizdai, nu kokie gražūs. Sakytum gryžau į tuos laikus. Ai visada atsiras tokių kuriem nepatinka - mes lietuviai visada vienas kitą ėdam,,,,,

2018 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis

Apie peilius

Sveiki visi vasarojantys.

Šios tropinės vasaros, paskatintos gal klimato atšilimo, o gal tiesiog šiaip kažkokios neaiškiai karštos metu Lietuvoje vis dar ramu, galite atsikvėpti ramiau. Tiesa, šį blogą vis dar kasdien klikina kažkokie Rusijos botai, nu bet ką su jais padarysi.

Gynybos srityje tai garsiau nuskambėjo policininkų gynybą nuo šunų ir nevisai adekvačių jų savininkų, o ne naujas Lietuvos kariuomenės pirkimas, kurio metu įsigyjama dar "Javelin" prieštankinių raketų.
Javelinai yra gerai, palaidi kandantys šunys yra blogai, o tai, kad per šimtmečio aviacijos šventę nepasirodė ne tik NATO oro policijos misijos naikintuvai, bet ir visa likusi Lietuvos karo aviacija yra paprasčiausiai neteisinga.

Šį kartą norėčiau su Jumis pasidalinti labai neblogu Dariaus Sutkaus straipsniu, išspausdintu šių metų liepos mėnesio žurnale "Karys". Straipsnis vadinasi "Peiliai ir mitai" ir jį galite rasti nuorodoje esančiame žurnale:


Labai rekomenduoju paskaityti visiems, ypač tiems, kurie visur matote šaltuosius ginklus. Straipsnyje gerai paaiškintos visiškai nesudėtingos įstatymų, reglamentuojančių peilius ir visus panašius daiktus vingrybės.

Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.

Peiliai priskiriami prie ūkinės buitinės paskirties daiktų, nepriklausomai nuo to, kaip jie atrodo, veikia, iš ko padaryti ir panašiai, išskyrus labai specifinius peilius, priskiriamus prie draudžiamų ginklų:

Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;
2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;
3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.

 
O kiek kartų esat girdėję pasakas:
"Geležtė ilgesnė nei per delną - šakės bus tau jei tokį turėsi"
"Čia net kraujo nuleidimo grioveliai yra - gryn šaltas ginklas"
"Kad peilį galėtum nešiot geležtė turi nulūžt nuo 25 kg svorio, kitaip - šaltas ginklas" (priklausomai nuo to, kaip tą svorį uždėsi, taip turbūt nesulaužysi net peilio bulvėm skust iš turgaus)
"Čia "garda" yra - tokios tik pas šaltą ginklą gali būt"

Ir taip toliau ir panašiai, nors visa tai yra spangalai.

Paprastai šnekant, viskas, ką galima nusipirkti naujai pagaminto lietuviškose internetinėse ir gyvose parduotuvėse, ir parduodant neprašo asmens dokumento, o tuo labiau siunčia paštu, nepatenka net į mažiausia reglamentuojamą D ginklų kategoriją, taigi tai nėra ginklai jokia prasme, o tiesiog daiktai - patikėkit, pardavėjams bausmės už nelegalią ginklų prekybą nejuokingos, taigi jie jau pažiūri, kad jų stumdomi kiniški peiliokai nebūtų draudžiami per jokį kampą. 

Arčiausiai, kiek paprastas žmogelis gali priartėti prie šaltojo ginklo, tai visokie naujai parduodami mėtymo peiliai, visoks antikvariatas ir įvairūs rankų darbo ir meistriukų gaminiai.

Mėtymo peiliai pardavinėjami dabar ir internete, bet prašoma asmens dokumento - tai jau turėtų būti gera indikacija, kad perkat ne šiaip peilį. Kai jau patenkam į D kategoriją, tokius daiktus galim transportuoti supakuotus, bet nesinešioti su savim.
Kam tokia mintis gali kilti irgi įdomu, bet vistiek atsiminkit - pamėtėt peilius - susipakuokit ir pasidėkit į bagažinę arba spintą (išvis nėra labai gudru tai daryti ne nuosavose valdose, o kokioje nors random pamiškėje mėtant į medžius, gali tekt ir aiškintis ir baudas pamokėt jei ne policijai tai eiguliui).



Toliau antikvariatas. Čia vat daugiausia prisižaidimų su šaltaisiais ginklais - D kategorija. Visiem vat kažkodėl reik rinkt tuos durtuvus nuo šautuvų. Digeriai prikasa, importuotojai priveža, žmonės prisiperka. Atsiminkit - bet koks daiktas, kuris segasi prie šautuvo, yra šaltasis ginklas, nes jis skirtas žmonėms smaigstyti, o ne dešrai pjaustyti. Ir nesvarbu, ar tai peilis nuo AKM, ar Mosino virbalas ar dar ten kokia egzotika - paskirtis ta pati, teisinis statusas tas pats. Tas pats galios ir durtuvui nepriklausomai nuo to, kiek jūsų senelis su juo kiaulyčių nusmeigė ir kiek jis nugaląstas, ir kiek likę prisegimo mechanizmo, nors ant rankenos ir privyniota 5 sluoksniai mėlynos izoliacijos. Kai kaime eisit į mišką šakų vantai pasipjaut - visada pažiūrėkit kokį peilį išsitraukiat iš dieduko stalčiaus. 

 (http://www.old-smithy.info nuotrauka)

Taip, kad jei jau jaučiat nenumaldomą norą juos turėti ar pirkti, o jei jau turit  - kur nors gabentis, vežkit bagažinėje įdėję į kokia dėžę ar tašę ar dar kažką - kuprinėje ant peties trulike ar kėblinant per miesta - galit prisinešioti. Paprastai sakant - jei neturite 18 metų ir mašinos - militarijos transportavimą geriau palikit kitiems. 

Rankų darbas ir meistriukai - čia jau galiam klimpti giliau.
Jeigu turit kokį nors ne fabrike, o zonoje ar garaže gamintą peilį tai:
a) jeigu jis automatiškai atsilenkia - meskit jį kur nors velniop iš savo gyvenimo, pageidautina dar prieš tai pasmulkinę su "balgarke". 
b) jeigu jis automatiškai neatsilenkia - žiūrėkit, ar nėra gerai pagaląstas iš abiejų pusių, ir šiaip neatrodo, kad prasilenks su įstatymu. Jei kyla įtarimų - skaitykit a punktą. 

Patiems gaminant irgi reik turėti proto, ypač jei galvojat savo gaminį paskui parduot ar padovanot - žiūrėkit, ką dirbat tiesiog. Tas pats ir su modifikacija - nieko ypatingo, jeigu peiliui rankeną apvyniosit kuo nors, geležtės forma pakeisit kažkiek, bet jei nusigaląsit abi puses ir nešiosities tokį vėlgi galit "prisinešiot". Su automatiniai peiliais tas ypač galioja, kadangi ten šiaip ar taip vaikštoma gerokai arčiau net ne D kategorijos, o tiesiog draudžiamo ginklo ribos.

Dariaus Sutkaus straipsnyje gerai aprašytas teisėsaugos požiūris, kad peilio nieks su savim neturi jokiam kitam tikslui, o tik kieno nors nubedimui. Per "Farus" visada pagavę kokius maroziukus ar šiaip kokį pijoką, iškart klausia "Peilių, aštrių daiktų savigynai turi?". Kaip ir sakoma straipsnyje - pamirškit tą žodį. Savigynai skirti savigynai įsigyti ginklai, telefonas su 112, dujų balionėliai ir panašūs legalūs TAM SKIRTI daiktai.



Bet kokioje situacijoje vadovaukitės sveiku protu - nesitampykit po miestą peilio kaip Krokodilas Dandis, jei nenorit klausimų bereikalingų, taip pat eidami į aludę, kai žinot, kad prisišniosit neprisidėkit pilnų kišenių visokių "svinoriezų". 



PAPARASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)
Nu tik žulikas gali peilį turėt, kam gi raikia čia nešiotis. Nu ties atsimenu kai Česlavas neturėjo su kuo alaus atsdaryt tai nuslaužė iltinį dantį, bais daug paskui nabagas žmogelis turėją mokėt dktarui. Maž but peiliokas tada ir mačijys, ale pakui pagaus paliciją, tai nei kų sakyt nei kas daryt.

2018 m. birželio 15 d., penktadienis

Ginklų fondo uždarymas (pertvarka?)

Sveiki, senai girdėjote iš manęs ką nors - gal taip ir gerai, nes vien tik piktinimusis rašinėju aš čia. Iš tikro tai gana ramiai vasarojam visi  - gailėkitės, kurie patingėjot nuvažiuot į kariuomenės šventę Alytuje, nes kariuomenė tiek stengėsi kad net po 5 valandų non stop žmonių vežiojimo vienas m113 išleido paskutinį kvapą. Jei jau šarvuotį pribaigė tai ir visa kita buvo ne prasčiau, kaip patys ko gero suprantat.

Grandiozinės NATO pratybos irgi vyksta visai puikiai, neskaitant kelių smulkmenų (straikėriai griovį, vienas medį ir dar lyg tai kažkokie prancūzai ant stogo Pabradės keliuose). Nieko - sunku manevruos, lengva mūšy, be to proga visom Lietuvos spec. tarnybom prisiminti visokių neįprastų situacijų mokymus (ir anglų kalbą).



Visgi kaip ir kiekvienam ginkluotės entuziastui maloniai nuskambėjo žinia, kad Lietuvoje baigiamas valstybinis trumpųjų ginklų monopolis, pertvarkant, o realiai - uždarant garsųjį Ginklų fondą (girdėjau, kad jis turi kodinį pavadinimą "Gastronomas"). Kadangi asmeniškai jame nesu buvęs tai nieko daug ir nekomentuosiu nei apie jo darbuotojus, nei vadovybę - nėra sąžininga, čia jau kas su jais dirba nuo seniau gal pakomentuos. Kiek teko girdėt tai nebuvo be problemų ir šituo klausimu, bet gali būt tik visokios piktos šnekos.

Taigi esmė visos pertvarkos, kad ginklų parduotuvėse atsiranda trumpieji šaunamieji ginklai, t.y. atsiranda reali konkurencija Lietuvos trumpųjų šaunamųjų ginklų rinkoje, su visais jos pliusais - konkurencinėmis kainomis, konkurenciniu aptarnavimu ir išsiplėtusiu parduotuvių tinklu. Kodėl jos tiek laiko nebuvo? Sakyčiau čia veikė taip vadinama pasąmonės ginklų kontrolė - net ir nebūdami tiesiogiai prieš ginklus nusistatę, politikai jų nesąmoningai bijo. Ginklas yra mirtinas daiktas - čia ir arkliui aišku, o trumpieji ginklai visada daugiau kontroliuojami, nes jų genezė ir arkliui aiški - ne voverėm jie šaudyti skirti (išvis voverių šaudyt Lietuvoje negalima). 

Taigi kas pasikeitė - spėju, kad dabartinė gynybinė pozicija - šaulių sąjungos plėtra, ir šiaip visuomenės poreikis jaustis saugiau prie to prisidėjo. Stojant į šaulius reikalinga 49a sveikatos forma, kuri yra nuobodžiausias dalykas gaunant leidimą ginklui. Ją turint jau tik netingėjimo reikalas išsilaikyti egzaminą ir pasiimti pistoletą savigynai "o maž prireiks"

Dar prisidėjo ir sportinio šaudymo augimas - atsidarius kelioms naujoms šaudykloms tai pasidarė daug labiau prieinamu hobiu, dėl ko išaugo sportinių pistoletų paklausa. Jų ginklų fonde niekada nebuvo per daug pasirinkimo, bet visi importai vyksta per jį. Taigi (spėju) pradėjo augti užsakymai importui, o kartu ir jų tvarkymo laikas.

Bet kokiu atveju manyčiau, kad ginklų fondo pabaigą atnešė išaugusi paklausa, o ne kažkokie politiniai sprendimai - senesniais ginklų baimės laikais jo pilnai užteko, o dabar augant rinkai valstybė turi užtikrinti gerą pasirinkimą ir apsisukimus. Tokį spėjimą patvirtina ir tai, kad likusi didelį kiekį funkcijų (masiniai pirkimai, jėgos struktūrų aprūpinimas, licencijos ir visa kita) bus perduodami VRM, nekuriant kažkokios specialios struktūros.

Taigi kas turėtų atsitikti demonopolizavus rinką:

1. Atsiras daugiau įmonių kuriuos užsiims ginklų prekyba - esami prekybos tinklai dirba 95 proc. su medžiotojais, kuriems trumpieji ginklai ne tiek svarbu, ar jie prasidės su investicijomis, reikalingomis įsigyti bent kiek padoresnį trumpųjų ginklų asortimentą neaišku. Turbūt kaip kurie, manau pirmieji to imsis entuziastai - įmonės valdančios šaudyklas, arba jau prekiaujančios trumpųjų ginklų aksesuarais ar leidžiamomis dalimis.

2. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose (kur yra sportinių šaudyklų) pirmiausia ir atsiras prekybos vietų, kadangi jiems tiek metų reikėjo trankytis į Vilnių ne vien dėl ginklų, bet ir dėl visokių dalių ir viso kito, kad jie tikrai jau nelauks.

3. Atsiras daugiau firmų, kurių ginklus bus galima įsigyti Lietuvos rinkoje. Neaišku kodėl ginklų fonde niekada nebuvo pvz. Ruger ar kokių panašių normalių bet labiau biudžetinių JAV gamintojų. 

4. Nebebus trūkumų ir neišparduodamo rezervo - visi žino, kad mėgstamiausias pistoletas yra Glock, bet ginklų fonde 17 ir 19 modeliai vis laiks nuo laiko išdžiūna. jame ten išviso yra tokio asortimento, kad nesuprasi nei iš kur nei kaip - pamenu, kai pirmą kart atsidariau jo tinklalapį kokiais 2005, šitas  http://www.lgf.lt/index.php?786755253 jau buvo. Ar realiai kam nors Lietuvoje buvo reikalingas FN HP už 4800 Eurų. Ko gero ne. Tas pats ir su visokiais 40 SW ir 357 Sig kalibro pistoletais, kurių dabar ir už savikainą nieks neperką, nes atatranka bjauri, šoviniai kosmosą kainuoją, o nesitreniraves taip ar taip nepataikysi. 

Vienu žodžių demonopolizacija yra gerai. Tikėkimės, kad anksčiau ar vėliau turėsime JAV stiliaus ginklų parduotuves kur galėsim nuėję, kad nepirkt, tai nors paspoksot. Tikiuosi, kad ginklų fondo darbuotojams bus rastos patirtį atitinkančios darbo vietos. Aišku seimas dar gali nepritarti, bet tuo labai abejočiau.

PAPRASTO ŽMOGUAS NUOMONĖ (bonus content)
Nu ale kas daros, jau visai išpratėjo žmonės. Nu kam reik visiem čia dabar visokių šautuvų ir braunykų. Taigi mažna ir be jų apseit. Nu ale kai Alyzas pernei girtas lekė su savo golfeliu ir nestoją prie Kamajų, pamenu, policnykas irgi šaudė dungun, nu bet anam gi galima, toks gi žmagaus darbas.