2016 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Pasirašėm už "Vilkus"

Taigi šykart jau netgi gynybos naujienų yra. Ir ne tų kad Irake valdžia per kartą pakorė 36 isilo brudus, kad Erdoganas su Putino šoka "kazačioką" ir kad galbūt nutvojo "Boko Haram" vadą. Oi ne - naujienų yra tikrų - pasirašėm sutartį....


Padėti parašai ant šarvuočių pirkimo sutarties ir pradėsim laukti, kada pagaliau pasirodys Lietuvoje nauji šarvuočiai.

Nieko aišku labai daug nesužinosim kas toje sutartyje parašyta, nes tokie pirkimai  - slapti dalykai (beveik kaip "Judex" koldūnų sudėtis). Užtat daugiau mažiau aiški kaina - 4,38 milijono eurų už vienetą, kai įsigyjam 84 pėstininkų paramos šarvuočius ir 4 komandinius. Tiesa dabar visur daugiausia nurodoma tik bendras kiekis. Komandiniai šarvuočiai pagal klasikinę teoriją turėtų būti be bokštų, tik su kulkosvaidžiais (teoriškai - pigesni). Čia nėra labai aiški vieta - galbūt komandiniai šarvuočiai bus su tokiais pat bokšteliais tik su kitokiu interjeru, labiau pritaikytu vadovavimui (nors nebe Riomelio laikai kai reiktų didžiausių stalų žemėlapiam ir radijos didumo kaip Volkswagen Golf).

Pavadinimas toks tik banalokas mano nuomone - IFV "Vilkas". Vistiek juos visi Boxeriais vadins, o ūkininkų vaikai į kariuomenė paimti dar atsisakys paskui su jais važiuoti iš piktumo, kad šarvuočiai pavadinti  vieno iš bjauriausių Lietuvos žemės ūkio kenkėjo vardu. Siūlyčiau pakeist pavadinimą ir palikt tik jau naudojamą trumpinį PKM, kurį iškoduot kaip "Plechavičiaus Kovinė Mintis".

Reikia tikėtis, kad vokiečiai pademonstruos vokišką punktualumą ir 2017 metais sulauksim pirmų šarvuočių ir tada visi lėksim pažiūrėt, ar tas Vilkas toks baisus kaip žadama.

Ką galime pamatyti iš viso šio pėstininkų kovų mašinų pirkimo. Suskirstykim viską papunkčiui:
  1. Akivaizdumas - iškart laimėtojas "konkurso" buvo daugiau mažiau aiškus, nes kai prasidėjo informacijos sklaida, kad bus įsigyjami šarvuočiai buvo nykstamai maža galimybė, kad tai nebus "Boxer".
  2. Netykėtumas - buvo izraelietiškų bokštų pasirinkimas. Priežastis - mažesnė kaina, bet visgi kai jau perkam brangiausius šarvuočius kokie yra, gal reikėjo eiti iki galo ir pirkti su bokšteliais, turinčiais didesnę kovinę galią ir geresnę šarvuotę. Nesinori, kad būtumėm klasikiniai skūpai, kurie sumokės 2 kartus. 
  3. Neskaidrumas - kiek skaidrino visi visą tą pirkimą, jis vistiek taip ir nepraskaidrėjo. Jeigu jau ministrui reik aiškint, kad sprendimas pirkti buvo iš dalies politinis, nes mes su vokiečiais draugai  prieš pat pasirašant sutartį ir visada minimas tas pats mistinis kainos, šarvuotės ir pristatymo laiko santykis (visiškai reliatyvus ir nei paprastam žmogui, nei daugumai ne paprastų nieko nesakantis dydis) matosi, kad pasirinkimo priežastys nėra tokios, kad būtų galima paaiškint paprastai. 
  4. Papildomas bonusas - vokiečiai mums realiai atsarginių dalių ir metalo laužo kaina atidavė haubicas su visais priedais. Kad ir padrožtos tos haubicos, bet vistiek bent antrame pasauliniame nekariavo, kaip mūsų dabartinės. Skaičiuokim abu pirkimus kaip vieną ir kainos gausis tokios pusė bėdos.
 
PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Nu koks niekam tikęs tankas - nei vikšrų, nei burių, patranka išvis kaip Sigelio golfo duslintuvas tokio storumo. Va T-34 ten tai tankas, reikėjo tokių nusipirkt, ot tada parodytumėm visiem.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą