Antraštė skamba populiariai - gi čia toks Hot Topic. Nors kas šiais laikais ne aktualu? Gal nebent alkoholis degalinėse, kurio nieks taip ir nepasigedo. Informaciniu karu kažkaip nepernelyg domiuosi (o siaube, jūs baisitės), bet apie jį parašyt kilo mintis po to, kai vienas garsus šviežias Vilniaus šaulys pasakė, kad po miškus tai jis nelaksto, o vykdo šviečiamąją veiklą. Na tegu vykdo - gerai, kai turi žmogus užsiėmimą laisvu nuo darbo metu. Tai ir priminė jis man, kad kai buvo masinis politikų ėjimas "prie ginklo" kai kurie žadėjo imtis informacinio karo reikalų (nu aišku vis geriau nei su "irklu" poligone gulėt).
(http://www.broadside.net/ paveikslėlis)
Dabar pagalvokit, ką jums sako žodis karas? Antras pasaulinis, Vietnamas, Irakas, išdrabstyti lavonai, žlegantys vikšrai, nusiaubimai ir sunaikinimai. Ir dar šis tas - karas prasideda, kai diplomatija baigiasi ir kare yra labai konkretus tikslas - arba sustabdyti agresyvius veiksmus link savo šalies arba agresyviais veiksmai priversti kitą šalį vykdyti tavo norus (čia galima visaip vynioti, bet mes ne apie tai). Informacinis karas ne veltui angliškai vadinasi "Information warfare", ką galima būtų grubiai išversti kaip "Informacinė kova", kaip angliškų "Ground warfare", "Sea warfare", "Air warfare" ar "Psichological warfare" atitikmuo. Visi jie yra karo dalis, bet po vieną jie retai kada būna karas. Jaučiate skirtumą tarp angliško ir lietuviško išsireiškimo - Lietuvoje informacinė ataka yra "karas", kai tuo tarpu plačiaja prasme tai tėra vienas iš priešiškų kitai šaliai veiksmų.
Čia aš tik bandau kažkaip iš šono parodyti, kad ne viskas taip paprasta, ką sako ekspertai su dykumos spalvos flysiniais džemperiais ir taktiniais batais - mes nesame kare, nei paprastame nei informaciniame. Kartais kas nors įvykdo vieną kitą informacinę operaciją prieš mus, arba šiaip patrolina. Bet karas nevyksta. O kodėl nevyksta? Nes jei vyktų visi tai jaustume - karas skiriasi nuo "ne karo" tuo, kad jis gana akivaizdus dalykas, kaip čis pasakius. Ar jūsų televizija kalba užsienio kalba, ar radijas šneka, kad nuverstumet valdžią. Ar visur guli lapukai, kad priešai iš tikro ne priešai. Ar neveikia jūsų internetas, banko kortelės ir telefonai? Nu kad ne - viskas vietoje. Tai reiškia, kad karas nevyksta, ne kitaip būtumėm tai jau pastebėje.
Dar vienas dalykas, parodantis karo buvimą (ar nebuvimą) yra priešas. O kas priešas. Taigi Rusija, pasakysit. Bet kodėl tada musu visi informacijos šaltiniai visada taip apvaliai apie tai kalbėdami priešą įvardina kaip "priešiškas jėgas", "kaimyninę šalį" ir tt ir pan. Reiktu konkrečiai smogti atgal informacinį smugį.
Faktas yra faktas, kad Rusijos žiniasklaida (ir valdžia) mūsų visų nemėgsta. Kartais iš idėjos, kartais - nes taip liepta, kartais šiaip - nes čia temos kurios patinka liaudžiai, jų skaitytojams. Bet jei vyktų karas, jų paistalai nebūtų skirti savai liaudžiai, jie būtų skirti mums. Jei nori susprogdint priešą, gi nemėtai bombų dar neperskrides jo sienos. Tikra informacinė kampanija būna gerai suplanuota ir įvykdyta, neiks ten netui prasimesti, prieštarauti pats sau ar šiaip atrodyti kaip eilinis bulshitas kurį rašo Russia today (kurią Lietuvoje žiūri tik tie, kurie nori dienos nesamonių normą užpildyt arba straipsnius išverst kaip pasaulines keistokas įdomybes mūsų spaudos skyreliuose)
Vienas dalykas yra esminis rengiant informacinę ataką, kuria norima ne sutrikdyti kažkokių sistemų veikimą (hakinimą), o norint palenkti populiaciją į savo pusę - reikia turėti ką pasiūlyti tai populiacijai. Kartok priešininkui kiek nori visais kanalais kokia bloga jo valdžia, gal dalis tuo ir patikės, bet jei jis matys kad tavo valdžia akivazdžiai blogesnė vitiek liks prie savosios.
Informacinis saugumas yra kitas reikalas ir jam reik skirti daug dėmesio, nes informacija yra brangiausias turtas, ir aš tikrai tikiu, kad jis skiriamas. Tiek kariuomenė tiek visi kiti kam priklauso priežiūri, kad jų jautri informacija nebūtų pavogta, pakeista ir nutekinta. Taip pat reikia saugotis ir nuo hakerių atakų, bet šie reikalai yra valstybės saugumo klausimai ir jie tikiu, kad pas mus sprendžiami gerai.
Keli punktai, kurie mano nuomone nėra informacinis karas, bet vistiek kartais būna įpinami į tas temas (čia labiau pavyzdžiai - turbūt kas įsigilinę į socialinius tinklus pateiktumėt geresnių pavyzdžių):
- Filmukai apie "Mašą ir lokį" ir ten visokie memai su ją. Tai yra tiesiog šūdas skirtas žmonėm kurie gyvena feisbuke. Gal ta meška ir yra KGBistė, gal juos ir kuria FSB, bet jei jau kažkam smegenis gali išplauti filmukas, jis tikrai perdėm kvailas suvokti kažkokias dvigubas ir trigubas prasmes.
- Visokie išsigimeliški komentarai portaluose ir šiaip pikti antivalstybiniai komentarai. Ar normalūs žmonės tuos komentarus skaito? Greičiausiai ne. Ar normalūs žmonės juos rašo - tikrai ne. Kad daug komentarų nereiškia, kad daug komentatorių ir kad jie yra kokia tai rimta jėga.
- Visokie trolai fiesbuke, keistos grupės, vienas kitas vatnikas ar šiaip prietranka. Čia asmeninės durnystės tų, kurie per daug laiko praleidžia soc. tinkluose. Kas iš to per karas, jei kariautojus bepigu sugaudyt jų sąskaitas uždarant.
- Gazmanovo ir Liube koncertai sausio 14, kovo 10 ar vasario 17. Dabar lyg tai užsiraukė, bet čia jau panašiau į aukšto lygio trolinimą iš serijos - me babkių turim, galim jum į miltus prišikti. Kaip pastebėjau paskutiniu metu užsiraukė.
- Visokios konferencijos su Personom Non gratom, kurias nuo sienos veja atgal. Vėl gi renginys jau labiau reikšmingas, bet key point - personas veja nu sieno namo - Lietuva sekmingai įdentifikavusi gresmes ir su jomis tvarkosi.
- Marginalių portalų, laikraščių ir judėjimų remimas stumant sau palankią idėją - čia yra viena iš grynesnių Informacinės atakos formų - beveik vadovėlinis veiksmas knaisiojantis po outsiderių mešlyną ieškant sau palankių žmonių. Bet irgi nepanašu kad labai išvystytas reikalas - marginalai vis dar marginalai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą