2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Partizanų kaina - (deja) laukime tęsinio

Sveiki ir su Kalėdomis. Tegul jums ateinantys metai būna gausus sarkazmo, nepritrūksta "heitinimo" ir ES ginklų kontrolės planai netampa nepavykusių Feinstein marazmų įsikūnijimu šiapus Atlanto.

Nerašiau apie "Partizanų kainos" finalą kai tik jis pasirodė, nes reikėjo pafermentuoti galvoje, kas čia įvyko. Nes tokios telekinomatografijos velniavos dar neteko matyt. Aišku aš suprantu, kad yra visa "Tarp mūsų berniukų" serija, "Nekviesta meilė" ir dar ten eilė visokių iš rusų nukopijuotų reklam serialių, bet čia gi istorinis kinas ir taip toliau.
Plius nenorėjau heitint per pačias Kalėdas - adventas gi.

 (čia ir toliau kadrai iš LRT mediatekos http://www.lrt.lt/mediateka)

Taigi per visą serialą DAUG DALYKŲ įvyko - vokiečiai okupavo Lietuvą ir uždarė žydus Antakalnio karinės technikos muziejuje (atsiprašau - Kauno gete), na ten pat, kur ir sovietai įrengė Sibiro lagerį, kur vasaros metu su "pafaikėm" kaliniai renka kažkokias piktžoles.
 
Visame Kaune aišku ten tėra 4 vokiečiai, 2 baltaraiščiai, ir pistoletais ginkluota geto policija. Aišku žudynės, kankinimai, žydų slėpimas nuo Kauno iki pasienio nuvežant su karučiu per kelias valandas ir tt. Po vokiečių grįžta sovietai, irgi kankinimai, žudynės, išdavystės ir visokios bereikalingos meilės scenos teatre ala "Emilija iš laisvės alėjos".

Į sezono galą prasideda tas personažų sukimasis ratų, visi išdavinėja vieni kitus ir tuo pačiu daro vaikus (taigi reiks trečio sezono), laikas, erdvė, sveikas protas, istoriniai faktai pasiekia epogėju. Partizanai į Londoną varinėja dažiau nei dabartiniai emigrantai ir mes pasiekiam finalines dvi serijas:

11 Serija:

Po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo ir neįtikinamų kankinimų KGB tardo partizaną Mindaugą, jiems padeda ir Sniečkaus atsiųsta jo meilė Emilija, tpfu, Sara. Iš geros valios gi ji. Nu nesvarbu - partizanas nepasiduoda.

Kitame kadre Markulis - Erelis operuoja partizaną Joną su KGBiste Ale, kuri jį jau vieną kart išdavė (visiškai random personažas atsiųstas KGB, kad supakuotų Repšį, nes nu tiesiog šiaip ištremt neina).

Tada matome kokį 25 kartą kadrą, kai Sniečkaus Mersas netikrom grotelėm stovi toje pat vietoje, kaip ir prieš karą. Nu suprantu su parkavimu buvo bėdos, ir mašinos nedavė daugiau, kaip vienai scenai, bet gal nereik to pačio kadro kartot po 5 kartus kiekvienoje serijoje.

Ai palaukit - Jonas dar ne paskutinis partizanas - partizanų bunkeryje su 3 m. aukščio lubomis dar vyksta reikalai - tas pats bunkeris aišku jau 3 kartą išduodamas ir tikrai partizanų ten nebūtum radęs per 30 km. kaip ir pačio bunkerio, bet yra "setas" - reikia naudot.

KGB tardo Mindę toliau užmušinėdami su mini beisbolo lazda random pašalinius žmones, kuriuos Mindė matė prieš 3 metus 1 dieną.

Tada vėl "Emilijos" setas su teatru. Tas vietas tiesiog prasukau, kad nenumuštų nuo minties - serialui jos naudingos kaip šuniui liemenukas, kaip sakydavo gimtinėje.

Aišku visą serialą kiekvienoje serijoje eina jau negyvai užknisę miško vaizdai iš drono. Galėtų juos uždraust. Ne dronus, o tokius pat kadrus laiko tempimo sumetimais prikištus į serialus.

Partizanai išlenda iš bunkerio ir OMG - PASALA. 3 MGB/KGB/NKVD ar kažkieno kareiviai prieš 3 partizanus. Mėgo sąžiningą kovą saugumas, nes tikrai garantuotas esi, kaip vienas prieš vieną, kad pagausi. Nu aišku išdavikas dar +1. Kas "Vienui vieni" vaidino viena iš kiečiausių partizanų, dabar tegauna neįtikinamo išdaviko vaidmenį.

Repšys stoja į kolchozą su labai fainu pirmininku. Keista kaip jo partizanai neužlenkė po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo - nes jie žino, kad juos išdavė, nežino kas. Pirmininkas būtų Nr. 1 ką reiktų pribaigt vien iš keršto, ypač kai tame pat kolchoze ir jų bunkeris, už 5 min. nuo Repšio sodybos. Gailestingi buvo, nevisai kaip realybėje.

KGB toliau kankina Mindę jam nieko nedarydami, o užmušinėdami su elektra kažkieno kito vaikus.

Repšio kieme kolūkystė ir partizanų slėpimas juda kaip visada.

Markulis-Erelis pasako partizanui išdavikui, kur paslėptas partizanas Jonas ir pasako tylėt užsiraukus. Tas aišku sutinka, bet jau kitą dieną eina Jono užlenkt. Žinokit iš tikro nėra gudresnio dalyko, kaip būnant partizanų išdaviku neklausyt, ką sako tavo kontaktas su saugumu. Tikrai tai nereikštų minimum Sibiro.

Išdavikas su kažkokias 2 draugeliais (nesvarbu, kad Markulis-Erelis sakė ne tik nelyst bet ir nestukint niekam) eina gaudyt Jono. Ateina didieji grobikai gaudyt sužeisto partizano - pas vieną MP-38 neužtaisytas - spyna priekyje, kitų šautuvai ant kupros - priešintis nieks neišmoko šitam kare. Jonas aišku irgi prisiduoda kaip šilta vilna, nes reik apsaugot Repšį, KGBistę ir mažąjį Kostą grafaitį trečiąjį. Repšys pasiūlo samanės, ir žulikais aišku neatsisako.
Repšys, senas kontrabandininkas ir, in general, pusiau banditas, iššoka iš namų su dvivamzdžiu, šauna nuo klubo du kartus ir nieko nenušauna. Išdavikas nušauna Repšį - gerai ginkluotas, rupūžė, kai prie bunkerio turėjo "Liugerį", dabar jau P-38, tiesa tik su vienu šoviniu, nes po šūvio spyna pasilieka atvira. Bet jis pats nušaunamas iškarto KGBistės nesitaikant ir su niekada gyvenime pistoleto nelaikiusia povyza. Kad jau tokia kieta, galėtų bandyt dar nušaut ir jo draugelius, deja ir pistoletas užsikirtęs, ir draugeliai jau pabėgo neaišku kur (kas tie karabinai prieš Repšio "dviliubkę").

Na ir pagaliau KGB palaužia Mindę, kai jo Sara-Emilija pasako, kad susimetę su režisierium savo teatre. Žiūrėjo, kaip vaikus su elektra spirgina ir nieko, o taip skystai palūžo.

Baigta.

Taigi 12 serija.

Didysis finalas, gal pagaliau sprogs didžiulė bomba, numesta kokių japonų, ir priplos visus personažus ir daugiau nebebus? Oi ne....

Markulis - Erelis 1953 metais trinasi Maskvoje, kur Berija jam abejingai nurodo užlenkt Staliną. Berija toks tikrai panašus - ne veltui pavardę pasakė, nes tikrai nesuprastum su kuo Markulis ten šneka. Nesvarbu, kad tikrasis Markulis tupėjo Leningrade 1948-1954, nes bijota, kad Partizanai pribaigs. Nieks nekurs 2 šnipų dėl vieno serialo.

Šiaip smagu, kai serialas imasi įkvėpimo iš sąmokslo teorijų - visus nužudė kažkas. Nu ir aišku kad geriausias kandidatas tada - lietuvis išdavikas. Pipedijos ir Konspiropedijos nieks neatstos (serialo eigoje Markulis - Erelis jau nužudė grafaitį Kostą antrąjį, Salomeją Nerį, Petrą Cvirką ir Liudą Girą). Komunistų brudų aišku negaila, nu bet ar tikrai reik tokio lygio kliedesius rodyt?

O tuo tarpu partizanas Jonas tupi tame pat bunkeryje kuris jau bent 3 kartus išduotas ir žinomas visai visiem - saugumui, kaimiečiam, kolūkiui, išdavikam partizanam. Jis jau, pasirodo, su jį du kartus išdavusia KGBiste Ale dukrą turi. Toks patiklus, toks žioplys, o vistiek iki 1953 pragyveno.

Markulis - Erelis su Berija laisto Stalino mirtį ir sutaria, kad reik ir Sniečkų lenkt. Už ką? Koks pointas? Nesvarbu. Reikia. Nes mat reali valdžia Lietuvoje priklauso partizanui Jonui. Tai Jonas staiga tampa Jonu Žemaičiu - Vytautu. Nesvarbu, kad tik 2009 sutarta, jog jis valdė Lietuva, ir visi suprantam, kad čia simbolinis sprendimas. O vat jau pasirodo net ir Berija taip galvojo. Kažkokie baisiai įstatymą mylintis komunistai - tai jiem akto originalo reikia, tai Vytautas Lietuvą valdo. keista tik, kad realybėj kažkodėl į tai visiems buvo nusispjaut.

KGB liurbis kur tardė partizaną Mindę tampa Kostu Kubilinsku - net pavardę pasikeitė. Partizaninis karas eina pabaigon, o personažai dar ne visi panaudoti - reiks greit suktis. Nesvarbu, kad nei panašus, nei toks kietas buvo, nei pavardę keitė - REIK SKUBĖT.

Prasideda Jono gaudymas - Kubilinskas prikalbina prisidėt partizaną "Berserką" (kai slapyvardis gerumo).

Partizanas Mindė sėdi kažkokiam name ir šifruoja informaciją. Nei jį kas saugo, nei ką. Nemanau, kad tikriem partizanam po išdavystės taip saldu buvo, ypač jei jie dar ir užsienio saugumui dirbo. Būtų įkištas į tamsų sklepą toli nuo Lietuvos ir tiek.

Kubilinskas atvaro pas KGBiste į kaimą - jis gi žino apie visiškai slaptą planą ir jos tikrą tapatybę, apie kurįią niekas nežino. KGBistė trečia ar jau nesuprasi kelintą kartą išduoda Joną. Beveik biblijinė situacija. Po išdavimo, aišku, vėl saugumiečiai gaudo Joną. Vėl tryse - turbūt nelabai stengsis - negi partizanas 1953 metais dar priešinsis. Aišku šmėkšteli nepriklausomybės aktas, kad nepamirštumėm. 

Markulis - Erelis aplanko Mindę. Tas tik DABAR susivokė, kas jį išdavė, aišku turėjo laiko pagalvot metus kitus. Mindei moralkės prasidėjo, bet nereikėjo išduot visko dėl mergos. Nors mergų jam pasirodo irgi atveda - jau tas gerumas saugumo neišpasakytas. Markuliui irgi sąžinė ėda, nors jis profesionalus išdavikas, ne per gerai jam sąžinės turėt? Sukuriamas planas atiduot Joną Berijai, o tada jau jie ten išgelbės Lietuvą kartu. Į serialo galą išdavikai ir komunistinės šiukšlės tampa teigiamais personažais, nes nieko neišdavusių ir patriotų beliko vien Jonas, o vien neigimų žiūrovai netoleruos.

Nereikalingas Mindės ir Emilijos- Saros susitikimas ir tada pačiu banaliausiu būdų Jonas nuknisamas iš kalėjimo ir išvežamas Maskvon. Scena aerodrome ta pati kaip ir Marcelę išvežant prieš 10 serijų - tas pat kukuruznikas, tas pat "Auto Union", tie patys kareiviai tik vietoj Marcės įdėtas Jonas, kurio aišku nieks nesaugo ir išsiunčia "ant garbės žodžio".

Maskvoj Berija derasi su Jonu be apsaugos, dar ir čierkelę pasiūlo, ir pateikia planą valdyt Lietuvą - dosnus pasiūlymas, Berija tai išvis fainiausias komunistas seriale. Sniečkus draskosi, kad Berija su Jonu tariasi jį nuversti - Berija gal paskelbė apie tai pas save feisbuke, kad jo slapti planai visiem aiškūs? Bet Berijai greit ateina galas ir Sniečkus išgelbėtas. 

Kubilinskas ateina pranešt Jonui, kad jam šakės, praneša be žodžių - minties galia. Intarpas papasakoja, koks Berija buvo iš tikro geras ir būtų davęs Lietuvai bent jau autonomiją tai tikrai. Geriausias ne tik sadistas ir prievartautojas, bet ir mūsų draugas. 

Ir dar kartą, gal gi paskutinį, tas pats kadras su Sniečkaus mašina - 1940-1954 nei mašiną keitė, nei rezidenciją, nei parkavimo vietą. Pastovumas - profesionalo bruožas.


Sniečkus tremia Markulį - Erelį. Koks skirtumas, kad jis kaip tik grįžo tuo metu - relybė, svaigalai, nusivadinimas ir nesusigaudymas jau susipynė į tokį kamuolį, kad ir Baba Vanga taip nepavarytų. Pas Sniečkų kaba Stalinas, kažin ką Chruščius būtų apie tai pagalvojęs? 

Mindė bando žudytis - toks brangus turtas sovietiniams saugumui - rūkyt duoda, šnapso duoda, mergų atveda, bet kažkodėl nekonfiskavo visų tablečių, kad ko panašaus nesugalvotų. Beje visi gurmanai seriale - šnapso negeria, vien brendžiuką - čia, kad žiūrovas nepagalvotų, jog vanduo. Deja, bet Mindė išgyvena.

Kostas trečiasis sutinka Marcę, kuri dirba valytoja. Aišku vėl nepriklausomybės aktas prasimakaluoja pro akis. 

Markulis - Erelis užlenkia Kubilinską - kam? už ką? iš geros valios? Kubilinskas 1962 nuo pergėrimo mirė, bet serialo kūrėjam 10 metų pirmyn atgal - smulkmė.

Kas visai ne į temą, tai kai vienas iš šlykščiausiu išdavikų naujausių laikų Lietuvos istorijoje piešiamas kaip kažkoks patriot-komunist lietuviškas Džeimsas Bondas, kuris žudo dar blogesnius komunistus vardan tos Lietuvos. 

Nu jau artėja partizanavimo pabaiga - Joną, kuris jau dabar Jonas - Žemaitis NKVDistai veda per genocido aukų muziejų sušaudyt. Keista, aišku, kaip nuveda sušaudyt ne į sušaudymo kamerą kur nors sklepe, kaip darė su šimtais tūkstančių kitų pasmerktųjų, o į kažkokia duobę miške vidurį dienos. Šaudo jį 3 šauliai su PPŠ pistoletais kulkosvaidžiais. Dėl grožio pasikabinę dar ir Mosino karabino šovinines. Ai bent jau taiko į kažką, dėja į nieką nepataikysi, kai ant tavo ginklo taikiklio priekinio (arba kalbiškai teisingai - kryptuko) nerasta. Bent jau stambiu planu nebūtų užmetę.


Gal partiznas mirs dydvyrio mirtimi, drąsiai žvelgdamas į šautuvų vamzdžius, o gal kris ant kelių ir maldaus pasigailėti? Deja nei taip, nei taip - iš kažkur išneria KGBistė Alė, kuri jau išdavusi Joną nuo 3 iki 5 kartų ir staiga vis dar gyvenime šautuvo nelaikiusia povyza nušauna visus budelius po vieną šūvį kiekvienam.

 

Teisybę sakė šaudykloje - kai kurių žmonių tiesiog neįmanoma išmokyt šaudyti. Net sovietinis saugumas nesugebėjo. Egzekucijų vietos aišku nesaugomos ir neprižiūrimos - kiekviena prašalaitė merga gali ateiti ir ten visus pribaigusi išsivesti savo sugyventinį - Maskva didelė, turbūt visur milicijos nepakako. Balsas už kadro primena, kad tikrą Žemaitį - Vytautą sušaudė - čia šiaip, dėl kognityvinio disonanso.

Taigi ką pamatėm per šį sezoną - vaidyba nepagerėjo, logikos sumažėjo, filmavimo aikštelės ir visi rekvizitai papigėjo. Antrus metus iš eilės kovų dėl Lietuvos istorija tėra klišių rinkinys, sumaišytas su net ne visada teisingais faktais, nufilmuotas belekur.
Reiktų uždėt iš tikro N-18 (arba nuo sausio pirmos N-20) nes smegenis toks serialas susuka geriau nei Monikutės vynas. 

Ir iš tikro, deja, bet laukia dar ir trečia dalis - bus arba "Laisvės kaina - atgimimas" arba "Laisvės kaina - Sąjudis", kadangi dar liko gyvas Kostas trečiasis ir Dalytė partizanaitė. Aišku dar Jonas su savo KGBiste ir reik nepamiršt dar ir Mindės bei Bareikio, kuris spėjo pabėgt į užsienį. Vienu žodžiu laukit - spėju kad kitamet pradėsim nuo 1972 ir Romo Kalantos....

Gražių Jums ateinančių metų dar kartą, ir tikėkimės. kad finansavimas pasibaigs ir trečios dalies nebebus. 


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
(ašara) (plojimai) (apsikabinimas) "Nu bet taip nuoširdu - kaip gražiai suvaidino, tokie aktoriai puikūs, tiesiog kaip teatre. net gražiau nei "Naisių vasara" Nu kokie baisūs laikai buvo, nu ir kaip reikėjo išgyvent, aš nieko nebesuprantu, intpilk, motin"

2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis

Nauji draudimai

Aš dar nepradingau iš apyvartos, nors iš tikro neaišku, daugiau laukiančių buvo, kada grįšiu, ar kada dingsiu su visam. Priežastis iš tikro paprasta - klaviatūrą ištiko dalinė mirtis ir dingo 9 2 ir Š. Ne, ne raudonasis ant jos buvo išpiltas. Taigi kadangi nesinorėjo rashiti kaip kewlei ruke, praėjo laiko, kol prisiruošiau naują klaviatūrą atsitempti. 

Kas nutiko per tą laiką? 
Lietuvos kariuomenė apsisprendė pirkti Oskosh L-ATV šarvuotus visureigius, apie kuriuos rašiau seniau. Įdomu tai, kad media parašė, jog buvo renkamasi iš 9 šarvuočių, bet neparašė, kokie buvo kiti variantą, be trijų, kuriuos testavo. Kaip visada gana miglotas konkursas, bet bent jau mano galva išsirinko gerą variantą.

Partizanų kaina toliau rodoma, sukeldama smegenų skausmą bandant suprasti kas vyksta. Personažai tampa vis baisesni, istorija jau nebe sueina išvis niekur, istoriniai intarpai ir tie nesąmones šneka - panašu, kad finale laukia galutinė kova tarp menininkų žudiko Markulio Erelio Daktaro ir vėplos partizano Lukšos Daumanto - Mindaugo. Kuo viskas baigsis parašysiu pabaigoje - per daug jau dėmesio skirta tam baisingam serialui. 

Vienas iš prastesnių paskutinio meto klausimų - naujas ginklų draudimas Lietuvoje:

 (Oleg Volk nuotrauka)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5151b0008e0811e7a3c4a5eb10f04386

Generalinis komisaras liepė:

60. Ginklų fondas arba fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis ginklų importu, eksportu, pardavimu, ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla:

60.1. prieš parduodamas ginklą ar šaudmenis, naudodamasis PEPS patikrina, ar asmuo turi teisę įsigyti ginklų ar šaudmenų;

60.2. prieš parduodamas pusiau automatinius trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudančius centrinio skėlimo šoviniais, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, ar dėtuves šiems ginklams arba pusiau automatinius ilguosius šaunamuosius ginklus, šaudančius centrinio skėlimo šoviniais, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, ar dėtuves šiems ginklams, įsitikina, ar asmenys turi:
60.2.1. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuriame yra nurodyta, kad leidžiama įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus šaulio ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; arba
60.2.2. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sporto klubo pažymą, kurioje yra patvirtinta, kad:
60.2.2.1. asmuo yra sporto klubo narys ir bent 12 mėn. jame užsiiminėjo sportiniu šaudymu;
60.2.2.2. asmuo aktyviai treniruojasi rengdamasis šaudymo varžyboms arba dalyvauja šaudymo varžybose, kurias organizuoja oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija;
60.2.2.3. taisyklių 60.2 punkte nurodytas ginklas yra būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija (taisyklių 60.2 punktas netaikomas Ginklų fondui ir įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą sutikimą ar licenciją gaminti, importuoti ar prekiauti ginklais);


60.3. sporto klubo pažymą, nurodytą taisyklių 60.2.2 punkte, saugo bendroje juridinio asmens realizuotų ginklų byloje (taisyklių 60.3 punktas netaikomas Ginklų fondui ir įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą sutikimą ar licenciją gaminti, importuoti ar prekiauti ginklais).“

Taigi paprastai žiūrint einama žingsnis po žingsnio prie Europos Sąjungos stumiamo ginklų kontrolės plano, kur visiem liks tik dvivamzdžiai ir pistoletai mažomis dėtuvėmis "jeigu labai labai reikės". Paprastai paaiškinant skirtumą nuo dabartinės tvarkos, nebe užteks būti sportinio šaudymo organizcijos nariu, norint įsigyti AR-15 ar ką nors panašaus. Reikės kažkokių mistinių pažymų apie dalyvavimą varžybose.
Vėl gi - norint dalyvauti karabinų varžybose reik turėt karabiną, bet ar jam įsigyti tiks kitų ginklų varžybų pažymos? Kiek yra aktyvus dalyvavimas 12 mėnesių? Nes taip išeitų, kad 12 mėnesių turėtum šaudyti disciplinoje, kuri tavęs nedomina ir neturi daug bendro su sportu kurį nori pasirinkti, kad galėtum gauti ginklą, kurio reik tavo norimai sporto šakai.
 Pistoletų dėtuvių ribojimas dar nėra toks aštrus, kadangi 20 šūvių yra pakankamai tiek savigynos ginklams, tiek daugumai sportinių disciplinų, bet vistiek ne visoms.

Viskas eina prie to, kad visi pusiau automatiniai šautuvai, kurie turės daugiau kaip 10 šovinių dėtuves  pateks į A kategoriją ir bus faktiškai uždrausti. 

Viskas gi dėl mūsų pačių saugumo, nes tikrai gi visi teroristų ginklai buvo legaliai nusipirkti parduotuvėse. Visi primins Breiviką - jis gi irgi viską legaliai darė, bet tai tik patvirtina, kad tu negali uždraust žmogui būt bepročiu, o toks žmogus visada ras būdą. Įstatymai skirti tiem, kas jųs laikosi.

Šiais laikais, kai visuotinai kalbama, kokiu pavojingu metu gyvename, nemažai žmonių tiesiog dėl šventos ramybės įsigyja ginklų, ypač šaulių sąjungos nariai, savanoriai ir šiaip susipratę žmonės. Nes logiška, kad jei jau bus karas ir reiks eit į miškus, tai normalus šautuvas yra ginklas, kurio tau reikia. Sakysite yra išlyga šauliams - dar ne šventai ten viska surašyta, be to viskas dar priklausys nuo tvarkos - jei į šaulius reik stoti vien tam, kad šautuvą turėti, tai bus tas pats kas stoti į sporto klubą. Kažin ką Ramanauskas - Vanagas savo metais pasakytų, apie tokius draudimus - atsiminkit, kad tarpukariu visi buvo daug geriau ginkluoti nei dabar. 

Nu ir aišku Tapinas nepamiršo savo laidoje mums priminti, kaip gerai yra ginklų draudimai. Nuorodos nedėsiu, susirasit patys. 

Vėl tie patys reikalai - "va ten tai ginklų ant kiekvieno kampo", "kaip čia valdžia JAV negali atimt ginklų", "Bepigu ten įsigyti tų ginklų", "Didelis ginklas - mažas .....". 
Ir tokio dar šiaip fake news užmeta, kad maža nebūtų:

"Aštuonmetis gali legaliai įsigyti ir laikyti šautuvą" Nu jo, bet gali tik savo valstijoje, ne iš parduotuvės, o per gun show ar privačiai iš žmogaus nusipirkti šratinį šautuvą. Aišku nieks ten jam jo neparduos, nes galiausiai nieks nenori būti atsakingas federalinių lygiu jei vaiką su tuo šautuvu pagaus kitoje valstijoje, nes jis turės nurodyt, kur jį gavo. Nu bet still kokia naujiena. 

"Yra net specialios svetainės, siūlančios šautuvus vaikams" - nu nesvarbu gi, kad jos pristato tik per FFL licenzijuotus dylerius, iš kurių be 18 metų ir formų pildymo ir tikrinimo nieko negausi. Ir tikrai be šautuvų, pritaikytų vaikams, būtų tiek jaunimo šaudymo čempionų, nu gi tikrai. 

"Šoviniu Breivikas siuntėsi iš Amerikos, nes negalėjo jų įsigyti Norvegijoje". Ja ja, Andriau, ja ja.
Norvegijoje yra ir puikių lietuviškų GGG šovinių:
https://osloskytesenter.no/Produkt/92/115225/GGG-223-Rem-FMJ-55-grs-Kasse-1200-stk
Ir dėtuvių Breiviko šautuvui
https://osloskytesenter.no/Produkt/143/101729/Ruger-30-skudds-Magasin-for-Mini-14-223
 Breivikas iš JAV siuntėsi dėtuves, nes negalėjo jų nusipirkt su medžioklės licencija Norvegijoje. Švedijoje jos buvo per brangios jo nuomone, o Norvegijoje gauti licenciją didesnėm dėtuvėm ko gero nematė prasmės, nu nes psichas buvo. Bet, būtų norėjęs, būtų gavęs ir vietoje, kaip ir gavo ir šovinių.

"Nuo 1996 metų nei vienų masinių šaudynių Australijoje". Būtent masinių šaudynių (idomu, kiek yra masė). Nes:
Murder Suicide 28 June 1997 Richmond, Tasmania 5
Peter Shoobridge cut the throat of his 4 daughters whilst they slept then took his own life with a rifle after cutting off one of his hands with an axe. [10]
Wright St Bikie Murders 8 October 1999 Adelaide, Australia 3 0 Hell's Angels feud[11]
Childers Palace Backpackers Hostel fire 23 June 2000 Childers, Queensland 15 unknown Arson attack by Robert Paul Long, which killed 15 international backpackers
Monash University shooting 21 October 2002 Melbourne, Victoria 2 5 Mass shooting attack by Huan Yun "Allen" Xiang
Churchill Fire 7 February 2009 Churchill, Victoria 10 unknown Arson attack by Brendan Sokaluk that killed 10 people, during the Black Saturday bushfires period
Lin family murders 18 July 2009 North Epping, New South Wales 5 unknown Blunt instrument attack that killed 5 members of the Lin family
Quakers Hill nursing home fire 18 November 2011 Sydney, NSW 11
Arson attack by Roger Kingsley Dean, a nurse, which killed 11 people
Rozelle fire murders 4 September 2014 Rozelle, New South Wales 3 2 Arson attack by Adeel Khan which killed 3 and injured another 2.[12]
Hunt family murders 9 September 2014 Lockhart, New South Wales 5 0 A Mass shooting and Familicide by Geoff Hunt who killed his wife and three children before turning the gun on himself
Sydney Siege 15 - 16 December 2014 Sydney, NSW 3 4 Siege. A lone gunman, Man Haron Monis, held hostage ten customers and eight employees of a Lindt chocolate café located at Martin Place in Sydney, Australia. The NSW Police Tactical Operations Unit shot Monis dead, after he executed a hostage. In the exchange five others were hit by Police bullet fragments, causing accidental death to one of them.
Cairns child killings 19 December 2014 Cairns, Queensland 8 1 (self-inflicted by perpetrator) Stabbing attack. 8 children aged 18 months to 15 years killed. Thirty-seven-year-old woman also found injured. The woman, Raina Mersane Ina Thaiday, was later charged with the murder of the children, 7 of whom were hers, plus her niece.[13]
2017 Melbourne car attack 20 January 2017 Melbourne, Victoria 6 30 Vehicular attack. Dimitrious Gargasoulas drove a Holden Commodore into Bourke St Mall, resulting in the deaths of 6 people and injuring 30+ others.


Kaip matote, 3 šaudynės visgi buvo, bet žuvo iki 10 žmonių, taigi kaip ir nemasinės gal pagal Tapiną? Aišku be jų dar padegimai, pjautynės, automobilių smūgiai, bukų instrumentų traumos. Skaičius išpuolių nekažin kiek tesumažėjo.

Nu aišku praskui prasideda kaip ten nieks netikrina Lietuvoje. Tikrink netikrinęs - visų psichų nesurinksi, kaip ir visų latrų.

"Statistiką matėt" - matėm matėm, biški nesueina galai, bet matėm.

"Norit šautuvų - stokit į šaulių sąjungą" - minti aišku gera, bet ar ką nors keičia? Buvimas šaulių sąjungoje iškart padaro visus žmones negalinčiais nušokt nuo proto?

Vienu žodžių netikėkit viskuo, ką jums sako internetas.


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Seniukai, tu čia nestumk ant Tapino, gerai? Nieko tu nerauki, ir išvis - AŠ ŽINAU, kad tu Trampą palaikei per rinkimu, kas yra like so uncool. Šautuvai yra baisūs, jie žudo žmones PATYS.

2017 m. spalio 10 d., antradienis

Partizanų kaina - pradinė nuoboda

Jau turbūt laukėte nesulaukėte ko nors apie "Partizanų kainą", jei oficialiai - "Laisvės kaina - partizanai". Tiek minėjau ir tiek bačką ridenau ant jų, tai jau galvojot po pirmos serijos ir bus jau pasiklaikinimų. Aš ir taip galvojau. Bet ne - tai net žiauriau nei "Savanorių kainą" - be nusivaidinimų, nusifantazavimų ir nusiplėšimo į neartus kosmogoninius istorijos dirvonus atsirado ir tas baisusis kiekvieno antro sezono prakeiksmas - nuobodulys.

(LRT kadras)

Gerai, kad šį kartą bent spaudoje buvo mažiau pagiriamojo žodžio - viskas suėjo į Jazzu vaidinamą Salomėją Neri #Raudonojierkė. Jeigu visas dėmesys skiriamas antraplanei personai, kuri numirs vėliausiai 5 dalyje iš 12, akivaizdu, kad nieko ten gero nelaukti, bet visgi ką mes matome.

O matome tą patį ką visada. 1 serija:
Aišku pakartojimai ir visa kita, kad nepamiršt. Ir iškart Main Event - #Raudonojierkė skaito eilėraštį, Nes visi gi to laukia, Sniečkus visai neblogas - tokie ir ūsai ir visa kita. Patarimas - kai filmuosit ant sienų garsiakalbius - filmuokit tuos šalia kurių neina kabeliai plastikiniuose vamzdžiuose iš "Senukų".
Kitas kadras - Lietuvos karininkai ko gero Rūkloje prie sandėlio klauso radijo ir taip ramiai net nepastebi kaip okupantai vieną iš jų sušaudo prie sienos. Nu aišku tokį netikrovišką sušaudymą sunku pastebėt, skirtingai nei baltus nušautojo marškinius - LIETUVIAI NEKRAUJUOJA. Medinis pokalbis kai reik bėgt, tada istorinis intarpas.

Toliau Sniečkus skaito naujausią spaudą, kuria vaizduoja ant stalo išmėtyti 50 metų senumo pageltę lapai ir blankai - ne tokia kaip dabar poligrafija buvo, oi ne.

Prasideda nepriklausomybės akto medžioklė - kaip manote, ar ta visa linija būtų jei aktas nebūtų atsiradęs šią vasarą? Kažin. Gira, Sniečkus, saugumas ieško akto, verčia viską. Faktas, kad tą aktą slėpė, bet, kad akto originalas buvo kaip nors būtinas okupacijai - kažin. Nes nu tikrai negalima pripažint akto negaliojančiu be originalo, tikrai ne kiekviena mokykla ar įstaiga kopijos neturėjo. Toks fileris, kad būtų dar viena linija. 

Atsiranda jau pirmoje serijoje naujas antagonistas vietoje nušauto Ūso - trumpas sovietinis praporas (gal ir koks kitas laipsnis, nesvarbu ir niekam neįdomu, taigi toliau bus Praporas), kuris ten visokius sušaudymus rengia ir lietuvių karininkus terorizuoja. 

Tarpukariniame Vilniuje ar tai Kaune (nesuprasi ten iš tikro kartais kur vyksta veiksmas, nes nerodoma jokiu svarbesniu vietų, kad viską būtų galima filmuot ten pat) gera renovacija - langų plastikinių netrūksta.

Karininkai su grafaičiu Kostu priešaky neša mieles iš kareivinių, supamų dailių akmens masės plytelių šaligatvių. Visi bėgliai su gražiom uniformom, vienas su prasta - spėkit kodėl - akivaizdu, kad gaus kulką, nes nepurvins niekas gerų uniformų. 
Praporas graužia konservus - kodėl sovietai nieko nevalgo be konservų per lietuvių filmus (žiūrėti kitą šedevrą "Emilija iš Laivės alėjos") - kas ten žino - čia gal dieta dėl ekstra piktumo. 
Skystas pasišaudymas su kompiuteriniu garsu ir blyksniais. Bičas su prasta uniforma gauna kulką. Paraporas pagauna Papinigį (gal) ir liepia viską išstukint. Leitenantai krūmuose paisto kažką, peršautasis kraujuoja. 

Vėl sutinkame Marcelę. Ties ja nesustosim. Gerai kai kalėjimai ir viskas atrodo tokie pat nutriušę kaip dabar - turbūt prieš 70 metų sustojo laikas. 

Leitenantai miške graužia lašinius - kažkur gavo nes iš kareivinių pabėgo kaip stovi. Grafaitis kasa pakastus ginklus, draugas su prasta uniforma mirinėja peršautas. Ir kas gi grafaičio ginklų slėptuvėje - keletas 1942 metų RG-42 sovietinių granatų, keletas mokomųjų (dugne skylė) 1941 metų  F1 sovietinių granatų - neblogai kaip kažkas, ką pakasė 1940 metais. 
Peršautam draugui liepia valgyt ir tik po kokių 6 val. po peršovimo sugalvoja sutvarstyt - leitenantai jie, o ne daktarai, nėr čia ko, todėl palikę šautuvus ir granatas miške (spės gi visada sugrįžt) keliauja į Rumšiškes pas Repšį (kuriam max 50 metų turėtų būti, bet atrodo kaip 70 - grimerės pasistengė). Visi keliaują pas grafaičio paną įsimylėjusį daktarą - jis dar bus reikalingas. Po kiek laiko daktaras į miestą vaistų, po 5 min (ar 3, nes leitenantui dar pusė daktaro duotos cigaretės likę) Praporas su savo chebra į kaimą ir semia jau visus - ajai koks vingis siužeto.
Mirštantis leitenantas prasta uniforma pridengia draugus ir susišaudo abu su Praporu Naganais (nors praporo ginklas prieš tai buvo TT, o Lietuvos leitenantas Nagano per ištiestą koją neturėjo), užtat tuščių šovinių revolveriui lengva prasimanyt, ir nesikerta. 

Kad būtų akivaizdu, jog daktaras išdavė tai ir Lietuviai jį įtaria, ir Praporas pamini - nereik čia perdaug sudėtingai.  

Viskas sezono atidarymui - mažokai mažokai.

2 serija:

Sugriuvusioj Kauno tvirtovėj karininkai ir kiti partizanai laukia Kalėdų, vienas kirveliu su dideliu sovietiniu GOST štampu drožia kažkokį baslį.

Toliau kūčios Repšio namuose - partizanai atkeliauja nusipraust ir silkės pavalgyt, bet kaip netikėta - RUSAI KAIME. Tik leitenantai užpečkin, o jau piktasis Praporas ir namie. Repšys gauna Čiako  smūgi (kažkoks naujas garso efektų režisierius gal) ir tada Praporas, kaip kokia Kalintros literatūros mokytoja pasiūlo "paleisti gaidį liepsnojančia uodega".... 
Rusai iškrato namus - kažkaip nepastebi karininkų uniformų, nors tie sklepe tik su marškiniais ir aišku privalomas nušovimas su TT į galvą du paklupdžius ant kelių (buvo "Emilijoje" reik ir čia). Praporas prisidegą kažkokį kontrabandinį "cyzą" su filtru - plaučius saugo, nes turės išgyvent iki paskutinės serijos, dar įkerta Repšiui Čiako suktuką ir išvažiuoja su arkliu į Kauną (sunkvežimis tik vasarai). 

(Neįdomus Sniečkaus ir Teodoro žmonos "sequencas")

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime)

Daktaras gydo Repšį nu Praporo smūgių ir čiešiną per aplinkui jo dukrą.

Galvoju kur man tas daktaras išdavikas matytas - toks jau kažkur buvo. Taigi pasirodo grynas Markulis Erelis iš "Vienui vieni".

 
Daktaras "Partizanų kainoje"
Markulis - Erelis "Vienui vieni"

Bet va kur kinematografijos galia - sugalvojo personažą iš istorijos išsitraukt tai ne pabandė padaryt panašų (nors iki tol visiem kušplaukines barzdas ir ūsus šutino), o išsitraukė iš kito filmo su visa barzda, akiniais ir net tokiu pat rudu ploščium ir skrybele (spoiler alert). Kažkas vasarą filmus žiūrėjo. O reikėjo vikipediją skaityt.

Tikrasis išdavikas Markulis

Taigi daktarą toliau vadinsim Markuliu - nes ir šneka ir liniją varo kaip Markulis iš kito filmo.

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime).

Miško kadras iš drono. Karininkai miške valo ginklus - tradiciniai to meto ginklai - K98k (tokie be pokario pas partizanus nesirodė kol vokiečiai jų nepribarstė), sargas su MP-28 (gal kokie 5 ir buvo visoje Lietuvoje, ir tai po šiai dienai neaišku kur).

O kitur gi #Raudonojierkė prašo Sniečkaus protekcijos, bet nieko nepeša.

Miško kadras iš drono (nu aišku aišku - turite droną). Karininkai miega, Markulis žadina Repšį, nes jau jį tuoj trems. Partizanai ruošiasi gelbėt kaimą, "išsiskleidžia pulti plačia eile", kamera rodo šaulį kurio šautuvo taikiklis pastatytas ties 1000 metrų mažiausiai - kaimas tolokai.
Jau gal išgelbėjo, bet ne - Praporas jau semia Repšį. Aišku būtinai reik degtukais iš "Maximos" su taškuota sierka prisidegt "Festą" su filtru ar kokį šlamštą jis ten rūko. Nu nežino žmonės kaip tas "Belomoras" atrodo, žino tik, kad turi būt dviejų spalvų ir pusiau permatomas - sueis ir toks, o degtukai kokių rado tokie ir gerai.  

Dramatiška muzika atneša epinį mūšį - 10 partizanų prieš 5 rusus. Partizanas nei vienas šovininės neturi, kulkosvaidininkas irgi su viena dėtuve. Bet jis gudrus - jo kulkosvaidis tik po vieną šūvį šaudo - pakaks visam mūšiui ir tų 20 kur dėtuvėje. Partizanai šaudo iš ateities gautu P-38 ir neturėtu MP-28, visų ginklai dailiai kertasi tuščiais šoviniais, kalena automatinė ugnis nors kulkosvaidininkas dar troboj. 

Ir tada Markulis nušauna Grafaitį - siužeto vingis, nes kaip čia dabar - o kur meilės linija. Vienintelis padoresnis vingis per 2 serijas. Baisiai ilga mirties scena su fone slo mo ginklus nežinančiais kaip laikyt aktoriais ir belekaip besikertančiais ginklais. Aišku įdėta ir tų pačių kadrų, nes nu negi gaila. 

VĖL miško kadras iš drono - nu geras tas dronas, gana. Ir tada vėl Marcelė, tada 10 min visokių komunistų moralių ir tada Grafaičio laidotuvės. 

Tada, pagaliau, sulėėėėtintai, ateina vokiečiai - su Kubelvagenu ir su motociklu (vairuotoją galėjo ir jaunesnį parinkt, bet nemoka dabartinis jaunimas emkės vairuot) ir šautuvais. Net kokių 20 - rimta invazija.

Prasideda kažkoks planas B, t.y. kalinių šaudymas, didelė atminties scena ir Gira krauna Marcelę vežt Sibiran, kad liktų gyva ir ją išsiveža su vokišku DKW (gal ir galėjo kur nutvert).
Marcelę ruošiasi išskraidint su AN-2 kukurzniku. Kurių jis laikų čia gal visiem aišku, bet reikėjo fone lėktuvo. Bet neišdega jiems - trys sukilėliai iškloja visus sargus šaudydami nuo klubo tuo pačiu kulkosvaidžiu tik jau serijomis su kompiuterinės grafikos liepsnomis (čia tik svarbiem mūšiam rezervuota opcija). 

IR KETVIRTĄ KART miškas su dronu - atsibodot. Sukileliai ryte jau nebe Kauno aerodrome, o kažkur miškuose, Marcelė su dviem skarom susivyniojus ir su megztiniu - šaltas birželis buvo. 

20 vokiečių su Kubelvagenu ir emka užima IX fortą. Visos klišės kokios tik yra - su atraitotom rankovėm ir pistoletais kulkosvaidžiais ant pilvų. Ir esesininkai ir ne, ir stori ir ploni, ir su akiniais ir be - Team Diwersity beveik.

Sniečkus plaunasi su kažkokiu nugyventu Mersu su netikrom priekinėm grotėlėm (svarbu, kad senai atrodo, nesvarbu, kad fig ar būtų turėjęs kažką panašaus).

Vokiečiam vadukas su perdidele uniforma ir gera tokia Suvalkijos tarme dalina komandas, o tikrasis VADAS iš kubelvageno su tokia pat per didele uniforma didingai stebi.

Pabaiga ir vokiečių okupacija.


Kaip matot nieko gero - vis dar toks pat sunkiai žiūrimas pilnas vieokių nusivaidinimų ir klaidų marmalas, tik antrame sezone pagardintas nuobodžiais fileriais ir super nuspėjamais personažais. Ar bus verta toliau kankintis žiūrint? Gyvai sekmadienį tikrai ne, geriau mediatekoje prasukant nuobodžias vietas. Ir ne todėl, kad istorija nuobodi - todėl kad ji netokia  

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content) 
Salomėja Nėris yra pati jautriausia, sentimentaliausia, nuostabiausia poetė ir jokie kvailų neišmanėlių, mėgstančių teisti kitus, prasti straipsniai to nepakeis. Niekada.

2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Šarvuotų visureigių konkursas

Ar jaučiate kaip ateina šaltis iš pietų - ne, čia ne ruduo, čia Zapach pratybos. Bet mes pasiruošę - pagavom kovinį plaukiką Šešupėje, sutvarkysim ir kitus. Visgi mes norim taikos todėl ruošiamės karui ir šį kartą šiek tiek užmeskim diletantišką ir taktinio treningo pūkų neprikritusią akį į šiuo metu vykdomą tokį konkursą - nekonkursą, pirkimą - nepirkimą - šarvuotų visureigių konkursą.
Atkreipkit dėmesį, kad Zapad(lo) proga krašto apsaugos ministerijos tinklalapis veikia prastokai - turbūt kremliniai hakeriai kažką rezga (arba sysadminas atostogauja).


Giliau paknisus apie tą pirkimą gal rastume ir daugiau pranešimų, bet paskutinis maždaug toks:
"KAM primena, kad šarvuotų visureigių įsigijimą planuoja pradėti 2020 m. Šiuo metu ministerijos specialistai dalyvauja tokiose galimybių demonstracijose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, ir kaupia duomenis apie rinkoje esančius visureigius. Lietuvos kariuomenėje šiuo metu yra naudojami HMMWV ir Toyota „Land Cruiser 200“ šarvuoti visureigiai"

Visų pirma ar mums reikalingi šarvuoti visureigiai. Čia jau kaip pažiūrėsi - nauja šarvuota technika (ir nauja techniką bendrąja prasme) niekada nekenkia, ypač turint omeny, kad turimi Hameriai ir Toyotos nekurti kaip šarvuotas transportas, todėl Hameris, kuris ir taip jau negarsėja didele galia, su papildomu svoriu tvarkosi gana sunkiai, Land Cruiseriai irgi ko gero.
Kariuomenės visureigiai ir šiaip auga didžiuliu tempu - kas prasidėjo nuo motociklo su priekaba, evoliucionavo pro Willis MB, HMMWV ir dabar sustojo ties 5-8 t. svorio šarvuota technika.

Visgi Lietuvoje galvojant apie kažkokius konvencinio karo veiksmus, šarvuoti visureigiai (kurie dažniausiai šarvuoti gana lengvai) nėra esminis veiksnys - kai svarbu transportuoti didelius kiekius karių, sunkvežimiai ir šarvuoti transporteriai sudaro transporto pagrindą, o žvalgyba ir patruliavimas "full scale" karo metu irgi būtų vykdoma šarvuota technika, kadangi šarvuoto ar gerai ginkluoto kontakto galimybė pernelyg didelė ir visureigio lygio šarvai nedaug ką pakeis.
Tokiame kare aišku svarbu NBC apsauga, bet masinio naikinimo ginklų naudojimo atveju vėlgi ne šarvų klausimas svarbus. Šarvuotas visureigis ir paprastas visureigis konvenciniame kare faktiškai atlieką tą pačią funkciją - transportuoja karius, tik šarvuotas visureigis tai daro su didesne atsarga. Nereiktų apie juos galvoti kaip apie šarvuotį skirtą mūšiui - tiesiog ateities kariuomenė liks iš viso be nešarvuotos technikos gabenti kariams - kariai darosi brangūs, technika pigi ir šarvuotas visureigis yra tiesiog naujų laikų Jeep ar HMMWV.

Bet negalvojant apie tą apokaliptinį karą, kam dabar tinkamas šarvuotas visureigis, kai dar kariuomenės nėra pilnai sulindę į šarvus? Jis yra tipiškas asimetrinio ar low intensity karo atributas, skirtas kovai su visokiais insurgentais, patruliavimui nepilnai saugiose teritorijose, policinėms operacijoms ir tokių operacijų palaikymui ugnimi, kai priešas ginkluotas ne daugiau kaip šaulių ginklais ir jo nedaug. Ypač Afganistano kalnų šunkeliuose, kur bet kokia didesnė technika, tokia kaip MRAP sunkiai pralenda, šarvuotas visureigis suteikia galimybę būt nenušautam keliaujant. Kitaip sakant, tai kol kas tipiškas misijų ginklas. Ir aš šitoje vietoje manau, kad viskas su tuo gerai - norim, kad NATO būtų su mumis - kariaukim misijose. O jei nenorim, kad mūsų kareiviai parvažiuotų dėžėse, teks investuoti ir į tinkamą techniką. Be to - maža kokių geopolitinių situacijų gali atsirasti - įsiveis kokie "partizanai" Belovežo girioje ar dar kas nutiks.

Pirkimą reik vertinti labai realistiškai - tokia technika yra reikalinga, bet reik suprast jos galimybių ribas ir iškomunikuoti, kokiu tikslu ir koks kiekis perkamas, kam mums jos reik ir, aišku, bandyti nesukelti tiek šaršalo kaip su "Boxeriais".

Ir nereikia klausyti trolių ir visokių interesų grupių, aiškinančių, kad galim pasigaminti patys. Ne - negalim. Taip Lietuvoje gaminame gaisrines, sunkvežimius, bet tai yra kėbulų gaminimas turint važiuokles, mechanines dalis ir visa kita. Technikai, kuri turi atlaikyti, kad ir lengvuosius ginklus, būtų mobili ekstremalioje situacijoje ir suderinta su visa litanija tarptautinių standartų reikalingas įdirbis ir žinios, kurios nėra gaunamos greit ir pigiai.
Koks gamintojas Lietuvoje sutiktų savo lėšomis sukurti prototipą, jį ištestuoti ir suteikti jam garantiją. Turbūt joks. Galim aišku kažkiek techninės priežiūros pirkti vietoje, bet ir čia - mes nekalbam apie traktorius ar autobusus, kur sugedo - ką darysi. Techniką prisižiūrėti turi patys kariai, kad galėtų ją prižiūrėti tada kada reiks ir šalia nebus autoserviso. Nes jokia firma neįsipareigos prižiūrėti kariuomenės techniką karo metu.

Taigi kas vyksta dabar - dabar vyksta neformalūs testavimai poligonuose. Panašu, kad tiekėjai patys pasiprašo ir jiem suteikiama galimybė demontruoti savo techniką. Kai pristatymas kariuomenei buvo paminėtas kaip privalumas įsigyjant "Boxerius" dabar visi gamintojai stengsis reik nereik pademonstruot savo techniką, tuo labiau kai visureigis ne šarvuotis ar haubica - jam nereik kažin kokios logistikos atsigabent į poligoną.

Kas jau išbandyta:

2016-10-17/21 "Oshkosh Defence" pademonstravo L-ATV šarvuotą visureigį

2017-06-12/23  „General Dynamics European Land Systems" pademonstravo savo "Eagle V" šarvuotą visureigį.
2017-09-4/7 "Daimler AG" pademonstravo LAPV šarvuotą visureigį, dar žinomą kaip LAPV Enok (jenotas - keistas pasirinkimas duot tokio kenkėjo vardą karinei technikai).
Iš karto galima atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas pristatoma moderni, bet ne eksperimentinė techniką - L-ATV laimėjo JAV kariuomenės konkursą dalinai pakeisti  HMMWV (55 tūkst. vnt. pradinis užsakymas), LAPV ir Eagle V Vokietijos kariuomenė įsigijo iki 200 vnt kiekvieno, kiek pristatyta tiksliai neradau. Taigi nei senienų, nei niekeno netestuotų reikalų nėra.

Visi kol kas išbandyti visureigiai turi skirtingą genezę - L-ATV sukurtas iš specialiai konstruotų komponentų kaip nauja platforma (lengvesnis ir modernesnis M-ATV), LAPV yra šarvuota lengvojo automobilio (Mercedes G klasės) versiją, Eagle V sukurtas panaudojant lengvojo sunkvėžimio Mowag Duro važiuoklę.

Visi visureigiai turi šiek tiek skirtingą konstravimo eigą ir filosofiją.

 Oskosh L-ATV (Alfredo Pliadžio nuotrauka iš Kam.lt)

L-ATV yra tolimesnė ir lengvesnė 2009 metų Oshkosh M-ATV modifikacija, pirmą kartą pademonstruota 2011 m., kurios paskirtis labai atspindi šarvuoto visureigio idėją, nes jie buvo įsigyjami kaip saugesnė Hamerio alternatyva, turinti atlikti tas pačias funkcijas - transporto ir žvalgybos, bet būdami geriau integruoti į bendrą šarvuota technika apginkluoto dalinio struktūrą.
Iš visų visureigių jo bekelės galimybės atrodo geriausiai - nepriklausoma pakaba su didele prošvaisa, kurios aukštis reguliuojamas (nenurodoma, kokia sistema tam naudojama) ir ratų eiga, 300 Ag galia, bazinėje versijoje 6,4 t. svoris arba 46,9 Ag tonai. Čia aišku gana preliminarus svoris nes viskas priklauso nuo ginkluotės. Ginkluotė - viskas kas tiko HMMWV tik su geresne galimybę naudoti nuotoliniu būdu valdomą ginkluotę (didesni gabaritai, daugiau vietos sistemoms).
Iš visų išbandytų visureigių amerikietiškas  yra labiausiai ištestuotas ir "debugintas", turintis geriausias pravažumo galimybes (bent teoriškai), bet kartu ir didžiausias. Kaina irgi mažesniame užsakyme sieks bent 450.000 Eur už vienetą.

Mowag Eagle V (Wikimedia Comons nuotrauka https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mowag_Eagle_V.jpg)

Eagle V pristatytas 2010 metai ir yra tolesnė 2003 m Eagle IV evoliucija, t.y. šarvuota Movag Duro sunkvežimio versija. Mowag Duro gaminamas nuo 1994 ir tikrai negalima sakyti, kad yra naujas gaminys. Galia yra 245 Ag, svoris nurodytas įvairai bet prasideda nuo 7 t., taigi 35 Ag/t. Pakaba labai įdomi - priekyje ir gale pakaba priklausoma su vientisomis ašimis, bet sumontuotomis De Dion sijų principu su ant sijų viršaus sumontuotais reduktoriais - paprasčiau nei nepriklausoma pakaba, artikuliacija pakankamai didelė, bet prošvaisą mažesnė.
Dėl didelių gabaritų ginkluotės pasirinkimas turėtų būti toks pat kaip ir L-ATV.
Šveicariška technika aišku nepigi ir vidutinė Eagle IV kaina yra apie 600.000 Eur. Atnaujinta versija kažin ar bus daug brangesnė, viskas kaip visada priklauso nuo ginkluotės ir užsakymo dydžio.

 LAPV (Audriaus Matuzo nuotrauka iš Kam.lt)

LAPV yra jau kitos kategorijos šarvuotas automobilis - tai faktiškai naujausia karinė Mercedes G klasės visureigio karinė versija (po Wolf, AGF Serval ir IFAV). Nuo kitų versijų ją skiria visų pirma uždaras šarvuotas kėbulas. Visureigis priimtas į Vokietijos kariuomenė ginkluotę, bet pagal tai, kokie kiekiai įsigyjami ir žiūrint į gerokai didesnių ir galingesnių šarvuotų automobilių kiekį toje kariuomenėje, juo keičiami nešarvuoti visureigiai ir pirmiausia tai yra sustiprintas štabo automobilis ar kompaktiškesnis misijų visureigis.
Visureigio svoris 5,4 tonos, galia 184 Ag, (kai kur minimos ir galingesnės versijos, bet tiap neaiškiai) taigi 34 Ag, tonai - tik šiek tiem mažiau nei Eagle V, bet žiūrint į gerokai mažesnius ratus, mažesnę prošvaisą, pilnai priklausomą pakabą, kuri mažai keista nuo 1979, pravažumas yra mažesnis nei didesnių visureigių. Aišku mobilumo prideda mažesni gabaritai ir svoris, kurie padėtų manevruoti, bet čia kažin ar pakankamas privalumas.
Kita problema su mažesniais gabaritais yra mažesnės ginkluotės galimybės - 12,7 mm kulkosvaidžiai kartasi montuojami ant Mercedes G, klasės bazės, bet daugiausia ant "plikų" visureigių. Realiausia ginkluotė - 7,62 mm. kulkosvaidis su nuotoliniu valdymu.
Šioks toks privalumas Lietuvoje yra karių susipažinimas su tokiais visureigiais, nes G klasės visureigiai naudojami Lietuvos kariuomenėje (NATO labdara), bet vėlgi LAPV irgi ne už dyka - kaina iki galo neaiški, bet vokiečiai mokėjo maždaug po 670.000 Eur už vienetą.

Iš to kas dabar bandoma tai L-ATV atrodo geriausiai, bet turint omeny Lietuvos kariuomenės potraukį prie visko kas vokiška, visaip gali būti. Lauksime kas toliau bus bandoma ir kokie bus konkurso reikalavimai (kiek tai bus viešinama).


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Atsimenu vat seniau turėjo Kaziuks Nivų - ot tai džips buvą - kaip repliojom laukais brakonieriaudami, pamatį paskui kaip lupė gamtosauginykai šatrais. Ir nieko. Nu tik padangas ir langus prašovę nu ir mum biškelį kliuvą - muset toli buvom. Vat kur technika yr, gaila tik išmetem paskui šrotan bo dujos laist pradėjo tai nebejo viduj kuryt.

2017 m. rugpjūčio 13 d., sekmadienis

Sielą žudantys darbai

Sveiki. Vasarojimas (t.y. darbas ir bandymas ištaikyti į tarpus tarp lietų ir išlįsti iš Vilnecijos) šiek tiek trukdo parašyti daugiau ir pasidalinti su jumis neįkainojama informacija apie ypatingos svarbos dalykus.
Bet jie vyksta - artėja visiškai netikėtas ir tikrai nenuspėtas "Savanorių kainos" tęsinis "Partizanų kaina" - mūsų akis šers ir istorinę sąmonę glostys bent jau pagal (sneak prewiev) žydus nuo klubo nesitaikant šaudantys vokiečiai, asfaltuotais kaimo keliais lakstantys girti lietuviai baltaraiščiai ir aišku mylimiausia raudonoji erkė Salomėja. Morališkai tai šio serialo grėsmė beveik lenkia "Zapad(lo)" manevrus.
Taigi yra ko laukti. Šį kartą šiek tiek apie darbo pasirinkimus - tiksliau kuo geriau nebūti, jeigu nenorite gyventi pastovioje blogoje karmoje. Kai per vieną dieną teko sutikt beveik visus iš išvardintų, pagalvojau, kad gal ir jums tai bus įdomu ir naudinga.
Nerašysiu tiesiog apie blogus darbus - beveik visi darbai turi kažkokią prasmę, bet yra darbai, kurie nužudo sielas (jei išvis yra toks daiktas) ir žmonės įgauna nuoširdžią panieką visiem kitiem gyviem daiktams, o ir juos pačius pradeda laikyt kažkokiais kenkėjais,
Galvosite kad visi tokie straipsniai yra begėdiškas ripoffas ir kad aš jau nebeturiu ką rašyt ir kopijuoju Nekliudos straipsnius. Nereik smerkti, nes aš tikiuosi duoti kažkokios pridėtinės vertės jums, šių profesijų atstovai, kaip toliau tobulėti, ne vien tik užpilti ant jūsų bačiulizmo. 
Taigi TOP 5 profesijos yra (eilės tvarka nesvarbi).
Pavežėtojai ir Vilniaus viešojo transporto vairuotojai. Gana plati kasta, kuri apima du skirtingus sektorius - vienoje pusėje vienintelis oficialus autobusų ir troleibusų tinklas, kitoje - pusiau šešėlinis verslas.

(http://zlin.cz nuotrauka)
Visi jie tampa parijais visuomenėje dėl to paties - patologiško kelių eismo taisyklių nesilaikymo - troleibusai ir autobusai tau niekad neleis persirikiuoti, visada važiuos per geltoną, o jei reik ir raudoną, nestos praleisti prie perėjos. Žiedai tai jiems išvis mistika - kodėl autobusai įvažiuoja į žiedą belekuria juosta ir išvažiuoja tokia bet belekuria (ne ta kuria išvažiavo) nors jiem ne kaip troleibusam nereik laidų žino gal tik kokie nors eismo dievai gyvenantis aukštame kalne prie pirmo parko. Kai galiausiai jie sukelia kokią avariją ar ką nors pervažiuoja, visada būna tas pats liūdnas veidas ir tie patys pasiaiškinimai - nemačiau, negalėjau, skubėjau, netyčia.
Kodėl tie vairuotojai tokie - kas ten žino - troleibusų ir autobusų vairuotojai ko gero automobilių nevairuoja ir nežino, kad kai jie užima pusantros juostos nelabai yra kaip juos apvažiuot, ir kad anksčiau ar vėliau chamiškas važiavimas baigsis avarija.
Pavežėtojai tai dar žiauriau - jei matote kaip supuvęs Toyota Prius su dujomis lekia +30 km/h leistino greičio ir dar visur palieka degančių stabdžių kvapą - neabejokite, kad jis apklijuotas pavežėtojų lipdukais. Ir neatlieka jie tokios vertingos funkcijos kaip jiems atrodo - tame pat kamštyje reik visiem stovėt. Tas mašinas nepakenktu profilaktiškai policijai patikrint, pageidautina su šunimis.
Galvojau dar pridėt kontrolierius, bet jie kaip kelių policija - bent įstatymiškai teisūs.
Viešasis transportas ir pavežėtojai aišku geriau nei vžiuot girtam ar trenktis kažkur siaubingu oru, bet anksčiau ar vėliau šie darbuotojai pranyks nes autobusai ir troleibusai nustatytu maršrutu sugebės ir patys važinėtis nenužudydami nieko kaip kokios Teslos, o paklaikusius pavežėtojus tiesiog išgaudys ir atims teises, arba uždraus tą visą reikalą.
Koks galėtų būti patarimas tobulinti jų veiklą - paprastai - pavežėtojus reik uždraust, nes visa ta idėja yra vienas diedelis feilas ir naivu buvo tikėtis, kad purvinas taksi verslas staiga taps skaidrus paleidus visą reikalą suktis nugverusiu Priusų ir Uberistų rankose.
Troleibusų vairuotojams įvest Regitros rengiamus saugaus eismo kursus, kurie būtų apmokami iš baudų, kurias sumokėtų troleibusų parkas už KET pažeidimus (tam reikalingas efektyvus gaudymas). Taigi daugiau baudų - daugiau nuobodžių kursų - tiek darbdavys tiek darbuotojas suinteresuotas važinėt gražiai.

Sendaikčių pardavėjai. Jeigu norit pasiklausyti blevyzgojančių nesąmones vidutinio amžiaus vyrų, apsirengusių keistais drabužiais, kvepiančių degtinėle ir apsikrovusių šūdniekiais - neieškokit toliau kaip "Kompensos" parkingas ir "Karolinos" sklepas šeštadienio ryte arba prie "Akropolio" sekmadienį.
 (BBC nuotrauka)
Jau kokius 10 metų apsilankau tuose turguose ir žmonės ten nelabai pasikeitė, kaip ir daugumos jų stalo turinys. Visi ten tokie Napoleonai Big time operatoriai šneka apie visokius ten dealus, kuriuos padarė ir kaip ten ką gerai prastūmė, bet kaip tos pačios baisybės ant stalų mėtosi metai iš metų ir šlamšto transportiniai busikai tik dar labiau sukirmiję.
Kai atsirado geri internetiniai turgai ir Euras, biznio planas ten visų panašus - pirk arba mainyk viską dideliais kiekiais ir paskui bandyk prakalti brangiai po vieną kokiam kvaileliui ar turistui. Tik, kad nesimato tų pardavimų. "Kiek moneta kainuoja?" "Du Eurai" "Tai kad  20 centų verta ne daugiau" "Oi oi iš kur taip žinai, ką tu čia man aiškini". Pats aišku pirko už kokius 10 Eurų 5 kilogramus tų monetų. Toks vaizdas, kad jie ten net nenori uždirbti, ar ką parduoti, tik tiek, kad nereik vaizduot didelių žinovų - internetą visi turi, kainas visi žino.
Yra ten kažkiek tokių kurie ateina daryt biznio - atskirsit lengvai - per metus pasikeičia visas stalo turinys, nesmirda šnapsu ir neatrodo, kad savo prekes susirinko konteineriuose. Su tokiais ir reik ten biznį daryt. Čia kaip mokė mane seni žmonės - prieš pirkdamas pieną turguje, pažiūrėk, kokios bobutės panagės.
Koks veiklos tobulinimas galimas - ko gero jokio - ten žmonių gyvenimo metodas toks. Tie kas nori uždirbt uždirba, tie kurie nori pasėdėt, pagert, paskui pašvinkę pasivažinėt po Vilnių, grįžę pasiriet su žmona, jei ji dar nepaliko irgi ten randa savo vietą. Patarimas tiem kas nori ten ką nors pirkt - visada pasižiūrėkit kokios kainos LIETUVIŠKAM internete ir nemokėkit daugiau.

Šrotininkai Viena iš kategorijų, su kuria daug kas nesusiduria, nes ten gana specifikuota rinka - po šrotus trankosi tie, kas važinėja senom mašinom, kažką remontuoja, tiuninguoja arba tiesiog mėgsta mašinas daužyt.

(openthemagazine.com nuotrauka)
Va ten ir susiduriate su šrotininkais - ten labai dažnai sistema kaip Indijos kastose - savininkas šrote nesirodo ir gyvena sau, vadybininkas yra didžiausias šulas - jį atskirsite iš laisvų rankų įrangos ausyje, visą laik smilkstančios cigaretės ir švarios "specofkės". Jis dažniausiai sėdi pavėsyje (arba šilumoje jei žiema). Ir dar yra ardytojai - dažniausiai nelegaliai dirbantys, į klausimus neatsakantys ir murzini baudžiauninkai, kurie tiesiog dirba ir stengiasi nepakliūt į akis.
Šroto vadybininkas yra toks kaip šiukšlyno imperatorius - telefono niekada nekelia be 8 suskambėjimo (nors klykia jis jam tiesiai į smegenis), nieko nežino ir jam visada reik paskambint po 15 min., bet jis vistiek nieko nežino, jei kažką turi dažnai nebeturi kai laikas būna pirkt arba tai yra ne tai ko tau reikia. Šrotininkas niekada nežino kokios tau dalies reikia, nes jam nepatinka tas darbas ir išvis, ko tu po jo šiukšlyną slankioji. Jie uždirba tik iš auksinės kantrybės žmonių kurie netingi su jais terliotis ir iš remontininkų, kurie su 0,7 išsiperka šrotininkų draugystę ir malonę.
Šiais laikais kai internetas pilnas instrukcijų, naujų detalių ir autoservisai pagaliau nebėra vietos kur veži savo mašiną tolimesniam sugadinimui, šrotai kaip ir turgūs gyvena iš konservatyvių žmonių. Kai kurie aišku tampa labai modernūs su tinklalapiais ir netgi keliamais telefonais, labai specializuoti ir dažnai integruoti su autoservisais.
Kaip pagerinti šrotų veiklą - pradėti gaudyti juose nelegalus, teršėjus, visokius šūdmalius (pamenat didįjį Vilniaus gaisra, kai nuo šroto darbų visas pakraštys atrodė kaip Alepas po Asado antskrydžio) taip priverčiant kitus labiau stengtis. Ir jei šrote sutinkat eilinį "šiukšlynų imperatorių" nevažiuokit ten antrą kartą.

Pasų - teisių - pažymų išdavėjos. Būna ten gal ir vyras vienas kitas, bet tokio neteko sutikt.
Čia iš tikro galima aprašyt kaip sėkmės istoriją, nes jau nebėra problemų tiek, kiek būdavo seniau ir viską išsprendė mūsų mielieji draugai ir ateities priešai kompiuteriai ir robotai - ateini, supildai, nusifotografuoji ir viskas. Piktoms tetoms daug mažiau galimybių pasireikšt ir parodyt tau, koks tu menkas ir niekingas kirminas esi, tiesiog krislas jos akyje.
Seniau vat tai būdavo tikra linksmybė - gyveni viename mieste, teises laikai kitame, atsiimi trečiame. Ir nežinai ar nuvažiavęs (tiksliau nuvežtas, nes teisių taigi neturi) 100 km. tas savo teises gausi, nes pikta teta žino, kad teisės bus atvežtos per savaitę, bet laukimo periodas 14 dienų ir ji atsisako patikrinti ar jas atvežė jei paskambini anksčiau nei 15 dieną. Ir jei, neduokdie, pasirodai anksčiau tai turi atklausyt moralą, atlaikyt juodosios mambos nuodų mirtinumo žvilgsnį, ir pasiėmęs teises bėgt į tualetą nuo diarėjos bangų.
Su pasais mažmiesčiuose būdavo panašiai - jei parašydavai ką netiksliai į langelį, arba atrodydavo, kad tavo parašas nepakankamai gražus, būdavai maždaug prilygintas kažkokiam asocialiam žulikui (tetos dažnai būdavo ex.milicininkės, stumiančios laiką iki pensijos).


Vidaus kokybės auditoriai. Dar žinomi kaip "Ofiso policija", "Maitvanagiai" arba "Tie". Jie yra gana universaliai nemėgstami. Didesnėse įmonėse ar įstaigose jie dažnai atsiranda su tiek pat universaliai nevertingu popieriniu ISO9001 standartu, kuris kiekvienam darbui numato tik vieną būdą ir 15 popiergalių (mažose įmonėse tas standartas numetamas ir pamirštamas iškart po audito, o ir mokėt ofiso policijai jos neturi iš ko).

 (Zachary Scott/Getty nuotrauka)
"Taigi reikalingas jis, kokybė ir taip toliau..." sakysit - kiek didžiausių pasaulyje kompanijų suka galvą dėl tokios popierinės kokybės? ISO standartai svarbu dangteliams, konteineriams ir varžtams, kad visur būtų vienodi, bet ne vienodai kokybei, nes nėra tokio dalyko, kaip vienoda kokybė skirtinguose darbuose.
Vienžo su ISO ar be, vidaus auditoriai yra žmonės kurių darbas yra gaudyti visus kas blogai dirba, ir tokiu pasipiktinusiu - nesupratusiu tonu bartis ir piktintis, kodėl ten koks popiergalis nebuvo užpildytas per 5 dienas, o tik 7 dieną. Tikrai milžiniškas skirtumas, kai popierių pildymo patikra vyksta kas pusantrų metų ir galutiniam klientui vienodai rodo, kada kokie vidiniai veiksmai atliekami.
Blogiausia, kai įmonėje ar įstaigoje vidaus auditoriam uždeda KPI, kuris būna "identifikuoti pažeidimai", "prevenciniai veiksmai" ar kas panašaus. Tuo valdžia paleidžia pasiutusius šunis ant savo darbuotojų. Nes kuo darbuotojai dirba blogiau, tuo auditoriam daugiau algos. Jei darbuotojai dirba gerai, auditoriai tupi su 80 proc. uždarbio ir yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų blogiau. Tada prasideda medžioklė be varovų - vieni dirba kaip visada, kiti laukia (arba aktyviai dirba ties) tvarkos keitimu, kad paskui prigaudyti tų, kurie dirba pagal seną tvarką.
Ar tokia pozicija išvis reikalinga? Dažnai tai eilinė šilta vieta kažkam stumti laiką ir tinkamai nuteikus ir motyvavus gerai dirbti darbuotojus, tijūnas su botagu nereikalingas. O kaip tada patikrint - reik susigalvot rodiklius, kuriuos tikrintų excelis arba kokia kitokia sistema ir nereiktų piktos tetos ar dėdės su "čeklistu".
Patarimas veiklos tobulinimui - neskirkit kokybės auditoriais žmonių, kurie nedirbo darbo, kurį turi tikrinti - taip jie gauna instant blogą karmą, disrespektą ir diarėjos bangas.


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Ale vat Kaziuko šroti tai mes visada gerai su juo susišnekam, nu nors nieko ti neperku, ale pašnekėt įdomu. Pasjuokiam kaip jo žmona metrikacijoj popierius rašinėja, tai sakė net nebešneka telefonu su niekuo - kad jau noria tegu elėj atstovi prie kabinetą. Tik vat nabagį vėl apknisą turgi, nu visiškai nebemažna nikuo tikėt.

2017 m. birželio 26 d., pirmadienis

Amerikoj tai visi automatus nešiojasi....

Sveiki vasarojantys (jeigu šitą nesąmoningą orą galima taip pavadinti). Ar atkreipėt dėmesį, kad paskutiniu metu labai sumažėjo priminimai, kad mes kariaujam ir kad mus tuoj užpuls - arba visiem atsibodo, arba tiesiog vasara. Bet ateina Zapad manevrai, taip, kad reik neužmerkt akių ir laikyt paraką sausai. 

Šįkart vėl gi netrolinsim (labai daug), bet pabandysiu nušviesti vieną klausimą, kuris mane žiauriai veda iš kantrybės. Situacija dažnai būna kažkas tokio - koks nors 55+ amžiaus vietinis žinovas visų reikalų pradeda aiškint - "Pas amerikonus tai gali iš parduotuvės automatą nusipirkt, kas per nesąmonės, ką jie galvoja, visi ten automatus pikapuose vežiojasi" Oh realy. Ir aiškink neaiškinęs, kad tai nesąmonė (dažniausiai ir neaiškinu - alaus ir įsitikinimų lengvai nepramuši). Tai visgi kaip ten yra?





Pradėkim nuo to, kas yra "Automatas". Kaip pasakė kažkada kažkas kažkokiame forume - "Automatai kava, Kokakolą ir prezervatyvus pardavinėja". Jei rimtai tai yra prietaisas, kuris savaime atlieka kažkokią užduotį. Ar ne per platu ginklams ? - tikrai taip. Jeigu Miša Kalašnikovas nesugalvojo, kaip geriau pavadint savo kūrinį tik "Automatu", gal nereik čia visiem klijuot to paties štampo. 
Taigi automatiniai (vieną kart nuspaudus nuleistuką iššaunantis daugiau nei vieną šūvį) ginklai yra keturių pagrindinių tipų:

  1. Pistoletai - kulkosvaidžiai (Sub machine gun) - pvz. MP-40; MP-5; UZI; Kriss-Vector ir tt. Pagrindinis skiriamasis bruožas - naudojama amunicija, skirta pistoletams, šiais laikais tai daugiausia 9 mm. Luger arba .45ACP. 
  2. Šturmo šautuvai (Assault rifle) - klasikiniai žmonių vaizduotės "Automatai" -  M-16, M-4, AK-47, G-36. Pagrindiniai bruožai - pavienės ir automatinės ugnies galimybė, didelė (20-30 šovinių) dėtuvė, tarpinis (mažesnės galios nei šautuvo, bet galingesnis nei pistoleto) kalibras, šiuo metu absoliučiai dominuoja 5,56 NATO, 7,62*39 ir 5,45*39. Nuo jų kartais atskiriami stambesnio 7,62 NATO kalibro šautuvai, bet šioje diskusijoje tai nelabai svarbu.
  3. Kulkosvaidžiai. Pagrindiniai bruožai - dažniausiai aptarnaujami komandos, skirti šaudyti iš stacionarios pozicijos, su kojelėmis ar stovu, keičiamais vamzdžiais, daugiausia naudojamas juostinis šovinių padavimas. Pavyzdžiais - nuo FN MINIMI iki M2. Kalibrai - nuo 5,56 NATO iki .50 BMG. Kategorija dažniausiai užbaigiama ties 12,7 ir 14,5 mm kalibrais.
  4. Automatiniai pabūklais - automatiniai ginklai, šaudantis didesnio nei 12,7 ar 14,5 kalibro sviediniais. Nuo 20 mm. Vulcan aviacinės patrankos iki 100 mm. kalibro automatinių pabūklų, skirtų laivams. Šiandien mums tai nelabai aktuali kategorija, nors JAV civilinėje rinkoje yra ir tokių.
Yra daug visokių tarpinių ir maišytų ginklų - labai trumpi šturmo šautuvai kartais klasifikuojami su pistoletais kulkosvaidžiais, lengvieji kulkovaidžiai su šturmo šautuvais ir tt ir pan. Bet bazinė teorija yra tokia. Dabar atkreipkite dėmesį, kad jeigu bet koks ginklas neturi pilnai automatinio rėžimo, nes jis buvo taip pagamintas arba nepakeičiamai perdarytas, jis negali būti priskirtas kuriai nors kategorijai - nėra tokio daikto kaip pusiau automatinis kulkosvaidis - tais tiesiog šautuvas.

Vą taip visi įsivaizduoja "Automatus"



Šioje nuotraukoje gal nėra nei vieno automatinio ginklo, o gal yra. Esmė tame, kad iš išvaizdos nepasakysi. Todėl JAV ginklų draudikai bando jau daug metų pramušti terminą "Assault Weapon". Lietuviškai gal būtų "šturmo ginklas" ar koks "užpuolimo ginklas" ir pradėti ginklus drausti pagal tai kaip jie atrodo, o ne kaip veikia. Toks draudimas, dar žinomas kaip "Klintono banas", galiojo nuo 1994 iki 2004. Nebuvo iš jo jokios naudos, tiek jokios, kad net ginklų kontrolės advokatai gėdisi jį traukt į diskusijas.

Taigi visgi kaip ten JAV su tais automatiniais ginklais. Viskas ten ir paprasta ir sudėtinga vienu kartu, ir tikrai ne taip, kaip galvoja dauguma europiečių.

Pradėkime nuo pradžių - automatiniai ginklai nėra toks senas išradimas - jų pradžia yra apie 1880-1900 metus, kai buvo sukurtos pirmosios automatinių ginklų sistemos, tokios kaip Maxim, Hothkiss, Colt 1895. Šie ginklai po truputi pradėjo atsirasti kariuomenių arsenaluose, keisdami visokius rankom sukamus, tampomus ir lankstomus kulkosvaidžius ir dalį patrankų. Ginklai buvo nepatikrinti, brangūs, sudėtingi. Civiliams jie buvo minimaliai įdomūs ir faktiškai neprieinami - tik viena kita turtingesnė organizcija, kaip Pinkertono detektyvų agentūra galėjo sau leisti tokią prabangą. Kadangi civilinės rinkos nebuvo, nebuvo ir poreikio ją reguliuoti.

Viskas tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu kulkosvaidžiai jau buvo ištobulinti ir po truputį pradėjo rodytis lengvesni ir parankesni jų broliai - automatiniai šautuvai, lengvieji kulkosvaidžiai ir pistoletai kulkosvaidžiai. Kadangi JAV į karą vos suspėjo, ne tiek daug populiacijos galėjo susidurti su panašiais ginklais. Taigi, kol kas, dar niekam civiliniai ginklai buvo neįdomūs.

Viskas pradėjo keistis 1918-19 metais, kai, pavėlavęs į karą, veteranas generolas John T Thompson pradėjo savo žavingai pavadinto "Anihilator I" gamybą. 1921 metais, užsukus serijinę gamybą, šiuos pistoletus kulkosvaidžius pervadino į "Thompson Submachine Gun" arba M1921.


Va čia galima būtų dėti lūžio tašką - nors Thompson'as siekė pardavimų kariuomenei, jai tokių ginklų nereikėjo, visų pirmą dėl to, kad karas nebevyko, visų antrą dėl piktos 200 JAV dolerių kainos (apie 3000 JAV dolerių dabartiniais pinigais). Taigi juos pirko kas norėjo - pašto tarnybos, pavieniai policijos departamentai, valstijų milicijos, nacionalinė gvardiją, atskiri civiliai. Bėda ta, kad dar viena visuomenės dalis kaip tik pradėjo prasigyventi - banditai, kurie sėmė pinigus iš 1919 pradėto alkoholio draudimo. Va čia ir prasidėjo bėdos, kadangi galingiausi ginklai atsirado pas tuos, kurie turi pinigų. 
Tiesa M1921 turėjo kad ir nelabai stiprų konkurentą - M1918 BAR automatinį šautuvą, kurie po karo irgi buvo parduodami civilinėje rinkoje už baisinius 300 JAV dolerių. Nedaug kas juos pirko, dažniausiai nusikalteliai juos pavogdavo iš Nacionalinės gvardijos sandėlių. Jie buvo Clyde Barrow ir Bonny Parker "Weapon of choice", pagal legendą todėl, kad galėdavo be vargo pramušti to metų automobilių kėbulus. 

Atrodytų iš filmų, kad tų ginklų buvo velnias gyvas, bet iš tikro jie kaip buvo taip ir liko prabangos prekė. Bėda ta, kad didžiosios depresijos metu, tą prabangą sau galėjo leisti daugiausia visokie nusikalteliai, taigi 1934 metais buvo priimtas pirmas, ir iki šiol galiojantis pilnai automatinius (ir eilę kitų) reguliuojantis įstatymas National Firearms Act (NFA). Jame nėra atskirų automatinių ginklų kategorijų, visi jie laikomi "Machinegun".
Nesileidžiant į peripetijas, bet koks automatinis ginklas turi būti registruojamas pardavimo metu ir pirkėjas turi sumokėti 200 JAV Dolerių mokestį, pateikti dokumentus dėl kriminalinės praeities, pirštų antspaudus, nuotrauką ir vietinio teisėsaugos vado rekomendaciją (viskas, išskyrus teisėsaugos parašą, galioja ir dabar).
Jei ginklas parduodamas kitam asmeniui, mokestį papildomai moka ir dokumentus teikia naujasis savininkas ir taip toliau. Kaip matome, mokestis buvo baisiai didelis su idėja, kad niekas negalės jo sumokėti, o tie kurie galės, bijos registracijos ir nepraeis patikrinimų. Mokestis galioja ir dabar, jo suma nesikeitė, ir dabar, lyginant su pilnai automatinių ginklų, kuriuos galima parduoti (apie tai vėliau) kaina, yra katino ašara.

NFA įvedimas gerokai pakirto automatinių ginklų rinką, kuri ir šiaip nebuvo kažin kokia dėl didelių kainų, taigi iki antrojo pasaulinio karo ginklų tik mažėjo - nusikalteliai dalį prarasdavo ar atsikratydavo, naujų prekyba buvo baisiai brangi. Visgi gaminti ir prekiauti niekas nedraudė - tik susimokėk. 

Nedaug kas keitėsi iki pat šešto, septinto dešimtmečių - automatiniai ginklai buvo parduodami kartu su pusiau automatiniais, bet gamyba buvo gana ribota, nes paklausą ribojo kainos, mokestis ir formalumai - registracija, laukimo laikotarpis - net ir šiais laikais laukimo periodas siekia metus, kol formos būna patvirtintos. 

Septintame dešimtmetyje prasidėjo platesnis ginklų importas į JAV - amerikiečiai visada nemažai ginklų importavo, bet maždaug tuo metu daud Europos armijų nurašė seną ginkluotę ir konvertuoti ir nekonvertuoti automatiniai ginklai pradėjo rodytis JAV. Kadangi tuo metu ginklininkas ar firma, mokantis mokesčius ir esantis tai vadinamas III klasės gamintojas, galėjo, po mokesčių sumokėjimo ir dokumetų patvirtinimo, parduoti civiliams automatinius ginklus, rinka šiek tiek paaugo, ypač tokių pigių pistoletų kulkosvaidžių kai UZI, Ingram MAC-10 ir panašių dalykų.

1968 metais priimtas Gun Control Act of 1968 (GCA arba GCA68), kuris sukūrė daugumą šiuo metu JAV galiojančių ginklų įsigijimo procedūrų, JAV gaminamus pilnai automatinius ginklus palietė nedaug, bet buvo uždraustas importas ginklų, kurie neatitinka "sporting purpose" su tikslu parduoti juos civiliams. Kadangi niekaip nepavyko sugalvoti, koks tas "sporting purpose" tinka pilnai automatiniams ginklams, automatinių ginklų importas beveik sustojo - kažkiek dar gali importuoti dyleriai, bet tik pardavimui specializuotiem neciviliniams klientams. Aktą pasirašė respublikonas prezidentas Lyndonas B Džonsonas.

Bet galutinis smūgis per kepenis pilnai automatinių ginklų rinkai buvo Firearm Owners' Protection Act of 1986 (FOPA). Tuo metu JAV valdė respublikonai ir FOPA dvasia buvo apsaugoti ginklų turėtojų teises, užtikrinant, kad federalinė valdžia nerinktų apie juos informacijos, sustabdyti ginklų patekimą nusikalteliams ir pan. Viskas lyg ir gerai, bet akto svarstymo pabaigoje senatorius demokratas William Hughes prakišo į aktą savo pataisymus, pagal kuriuos pagal kuriuos civiliams asmenims uždrausta įsigyti ar turėti automatinius ginklus, pagamintus ir registruotus iki 1986. Ronaldas Reiganas aktą pasirašė, todėl, nors yra republikonas, jis niekada nebus iki galo mėgiamas ginklų mylėtojų tarpe (respublikonai prezidentai šiaip jau daugelį ginklus draudžiančių įstatymų ir aktų pasirašę). Kadangi aktas visiškai uždraudė naujų automatinių ginklų registravimą, nuo tada iki dabar registre yra tik 182619 automatiniai ginklai ar registruotos automatinės dalys, kurie neribotai gali būti parduodami civilinėje rinkoje. 

Po FOPA įvedimo JAV yra 2 (arba 2,5 tipo) automatiniai ginklai:
  • Transferable - tai ginklai, registruoti iki FOPA priėmimo (tas 182619). Tik juos galima parduoti atviroje civilinėje rinkoje, bet reikalingas 200 JAV dolerių mokestis, praeities patikrinimas, pirštų antspaudai, deklaracijos, nuotraukos. Pirkėjas dažniausiai turi bent metus palaukti, kol jo dokumentai patikrinami. Bet net ne čia kabliukas - kabliukas yra kaina - jei iki 1986 metų pilnai ir pusiau automatinių ginklų kainos mažai skyrėsi, kadangi gamyba kainuoja panašiai, dabar pusiau automatinis AR-15 kainuoja apie 800-1000 JAV dolerių, toks pat registruotas M-16 kainuoja nuo 15000 JAV dolerių, MP-5 20000-30000 JAV dolerių. Kadangi buvo registruotų ne vien ginklų, o tik automatinių komponentų, tokių kai gaidukiniai mechanizmai ir užkabos (triger pack, auto sear, etc), jie kainuoja irgi panašiai.
 
Taip - šis pirmakursio profkės frezuotojo lygio gaminys kainuoja 15000-20000 JAV dolerių. Automatinės užkabos dažnai naudojamos ginkluose, kuriais daug šaudoma - sutrynus vieną šautuvą, jis perkeliamas į kitą, nes registruota dalis yra būtent užkaba. 
  • Pre sample ir Post Sample. Pre sample tai ginklai, kurie dylerių buvo importuoti tarp 1968 ir 1986, bet nebuvo parduoti ir liko dyleriams. Reta kategorija, parduodama tarp dylerių, bet ribojama mažiau nei Post Sample - ginklai, pagaminti po 1986 metų.  Post Sample ginklus gali gaminti, įsigyti ir turėti tik III klasės gamintojai, kurie moka kasmetinį mokestį. Ji ginklus gali gaminti tik su tikslais juos demonstruoti ir pristatyti valdžios įstaigoms, valdžios įstaigų užsakymų, jėgos struktūroms etc. Šie ginklai civiliams nepatenka, bet ir jų kainos 10 kartų mažesnės. Šie ginklai dažniausiai "dirba" dylerių laikomose šaudyklose.
Taigi priežastys, kodėl "Amerikoje visi automatus nešiojasi..." yra nesąmonė:
  1. 2/3 žmonių Lietuvoje nesupranta kas yra automatinsi ginklas, ir jiems viskas, kas turi "bananinę dėtuvę" yra "automatas".
  2. JAV automatiniai ginklai yra prabangos prekė, kurią sau gali leisti labai nedaug kas. Pagalvosite - taigi gali patys ką nors pahakinti ir pasigaminti - teoriškai taip, praktiškai nelabai - tam reikia žinių, įrangos, o dauguma pusiau automatinių ginklų specifiškai padaryti, kad juos konvertuoti būtų baisinė knisliava. O ir kokių 10 metų praleisti federaliniam kalėjime su žmogžudžiais ir prievartautojais nelabai traukia.
  3. Automatiniai ginklai daugeliui žmonių yra investicija, kuri pastoviai brangsta, taigi niekas nesinešios ar nesivežios minimum 10000 JAV Dolerių vertės ginklo, kai yra tikimybę kad jį pavogs ar dar ką. Plius tas ginklas prisegtas prie jo asmens, taigi jei vagis ką nors su juo pridirbs, dar daugiau bėdos.
  4. JAV didžioji dalis automatinių ginklų, kuriuos matote Youtubėje yra Post Sample egzemplioriai, ir jei juo šaudo jūsų mėgiamas youtuberis, nereiškia, kad už kadro nestovi dyleris, kuris pagal įstatymą turi būti vos ne per ištiestą ranką nuo savo inventoriaus. Tokie ginklai taip pat būna visuose machine gun shoot's ir šaudyklose, kadangi jų vertė ne tokia didelė ir jei detonuos šovinys ir išlakstys skutais Post Sample kulkosvaidis, dyleris bus apie 1000 JAV dolerių iš kišenės (tiek pelno ko gero jam tas kulkosvaidis per dieną atneša šaudykloje kokiam Las Vegase), bet jei detonuos Transferable kulkosvaidis, savininkui finansiškai skaudės labai. Todėl daugumą tokių ginklų nepalieka seifų.
  5. Dalis valstijų tiesiog neleidžia automatinių ginklų arba riboja labiau nei federaliniai įstatymai - kas galima Arizonoje arba Naujojoje Meksikoje tikrai negalima Niu Jorke ar kokioje Comifornijoje. Taip pat tokių ginklų dažniausiai be policijos žinios negalima transportuoti per valstijų sienas.
Tikiuosi, kad iš šios ne įtin išsamios informacijos kažkiek apsišvietėte, kaip visgi yra JAV su automatiniais ginklais - čia dar būtų galima plėstis ir plėstis, bet jei kas jums pradės aiškint apie "Automatus Amerikoje" vykit jį šonan.