Kovydas 2

 

Taip sakant – welcome to the dream, that slowly becomes a nightmare, arba sweet isolation.

Antra special edition Kovydo sakmė, arba 10 faktų apie Koronę.  

Nes kitų temų kaip ir nėra, be Kovydo reikalų, Kovydo baimės, visokių apsaugos dalykų ir panašiai. Eina antras mėnesis izoliacijos ir ką mes matome:

Pasižiūrėjus į internetą, spaudą ir TV – KĄ VEIKTI NAMUOSE ??? amžinas klausimas. Iš tikro tai daugumai, kas nesat priverstinė atostogose ar tiesiog atleisti -  atsakymas – dirbkit, nes ne taip mažai žmonių bent nuo 8 iki 5 turėtų sėdėti nusitvėrę kompiuterį ir dirbti. Jeigu namuose nesidirba – ką padarysi, kuo daugiau dirbsim iš namų, tuo daugiau šansų, kad bus kur grįžt po karantino. Aišku čia be fanatizmų reikia – niekas nučiuožto stogo atgal neprikabins.

Žmonės gerina produktyvumo rekordus dirbdami iš namų, bet reik nepamiršt, kad jei jus vaikai pjauna visą dieną, kitų gal nepjauna. Elektroninis laiškas rašomas 23 valandą, pabus neišsiųstas iki ryto, nes kolegos nenori sėdėdami ir Netflixinami klausytis kaip rėkia darbinis telefonas.

Sąmokslo teorijos kaip ėjo pradžioje, taip eina ir dabar tokiu pat galingu srautu. Kad kinai iš laboratorijos išeidami rankų nenusiplovė ir škšnosparnį už ausų tampė, prieš iškepdami  - dar galimas daiktas. Bet 5g bokštai sukelia Kovydą? Tai tada jau teisinga ir ta teorija kad nuo vėjo jėgainių jaučiai apsiveršiuoja. Nes kodėl gi ne.

Įdomiausia, kad portalai labai selektyviai spausdina tą briedą – jeigu kur randa internete, tai dar kartais autorius nuo savęs prideda, kad nu gal iš tikro tai ne nes nu biški spangalai, bet jeigu autorė antivaksėrė konspirologė pačiam portalui dirba – liejasi samokslo teorijos, kaip sultys iš troškinto skujuočio. Nieko – Kovydas eis ir nueis, o visi atsimins ne tik kas kaukes po eurą pardavinėjo, bet ir kas blėnis rašinėjo.

Kaukės – nuostabi tema. Nerašysiu jos padeda ar ne – kai pasaulio rinkoje nėr kaukių – nepadeda nė velnio, kai rinkoje kaukių atsiranda – oo kaukės kaip gerai, tiesiog panacėja. Kaukių klausimas vartomas kaip politiko skūra po seimo rinkimų.  

Galiausiai vienokių ar kitokių kaukių atsirado. Ką matom – spėju, kad išaugo gerai dantų pastos, burnos skalavimo skysčio ir kramtoškės pardavimai – kai kelias valandas būni su kauke pasiūta iš kažkokių perdirbtų tyskelnių, labai greit supranti kad tavo burnos kvapas nekažką.

Nešioti kaukes tik ant burnos irgi fainas dalykas – nu turbūt „anais laikais“ nemokė niekas anatomijos, kur parodydavo, kad jungiasi nosis su burna. Faktas, kad užsidengus visą veidą kvėpuoti taip nelabai, bet tokia ir esmė – taip pat nekažką Kovydui į plaučius įlyst.

Apsipirkimas tapo didele ekspedicija, ypač jeigu keliaujat pirkti patys, ir nepasitikit barboristais visokiais.

Lidlas labiausiai nuvilia Kovydo metu – vienintelė parduotuvė be automatinių kasų palei kasas prikrauna palečių, nu, kad būtų patogiau visiem susigrūst į krūvą, nes tikrai reikia ten akcijinių vėlykinių saldainių 500 dėžučių balandžio pabaigoj. Norfa irgi gerai varo – vienintelė parduotuvė, kur dabar turbūt irgi kaip ir pirma karantino savaitę trūksta kokių nors kruopų ir aliejaus ar dar ten ko nors. Kiti visi tinklai kažkaip susitvarko. Bent jau spirito spekuliantus patvarkė.

Smagu, kai uždaro kirpyklas, ir žmonės turi kirptis patys namie, bet palieka turgus veikiančius – taigi čia svarbiausias maisto šaltinis, ypač rizikos grupėms. Turgūs yra prabangos prekių vietos, nes kainos ten tokios pat, kaip užsisakyti kažką iš interneto su atvežimu, nebent kažkam reik potraukio užpakaliais stumdytis karantino metu.

Amžinas priesakas sėdėti namuose. Čia toks pat priesakas kaip ir neviršyt greičio keliuose. Paskiau – nu pasakiau, ar darau – kaip išeina. Juokinga, kai žmonės, kurie drebina kinkas nueit į parduotuvę, kur viskas valoma ir dezinfekuojama ir visi su kaukėm, kiekvieną savaitgalį lekia į pažintinius takus pačiupinėt tuos pačius NIEKADA nevalomus turėklus ir pasėdėt prie tokių pat NIEKADA nevalytų staliukų ir papiknikaut, o po to savaitės dienoms kuria visokias šmaikščias socialines reklamas ir memus, kaip reikia būt namuose.

Kur Kovydo židiniai – arba darbuose, kur žmonės turi dirbt nes negali dirbt iš namų, arba sveikatos priežiūros įstaigose, kur vienas gali užkrėst debesį. Tai prisakymo gal reik neikit darban? Laikykitės saviizoliacijos? Nesivalkiokit be reikalo?

Reikia visada pagalvoti, kur važiuoti – Lietuvoj pilna vietų be žmonių, nebūtina visiems eit į tas pačias vietas kur visada sutikdavai žmonių. Sutikdavai tada nemažai, dabar ten jų – belekiek.

Vargšai miesto hipsteriai su tatuiruotom rankelėm ir plikais gurneliais – sakiau visada, kad suvargsit be teisių ir be mašinos, sakiau. Vat dabar galit ir sėdėt namuose Barboros, Volto ir Netflixo malonėj, ir žiūrėt per langą, kaip pavasaris eina pro šalį.

Nekilnojamo turto rinka sustojo kaip turi būt – iškart matosi, kad rinkai ne kažką, kai tam, kad greičiau parduot 60 kvadratų kotedžą generiniuose ex. soduose nepagailima pinigų išsipirkt straipsnį naujienų portale. Bus matyt, kaip toliau viskas klostysis, bet kai butas buvo įsigytas kaip „jauki erdvė pailsėti po darbo ir pasiruošti vakariniam miesto šurmuliui“, o gavosi „pilkas iš Ikėjos apstatytas 50 kvadratų kalėjimas 2 mėnesiams“ manau, kad ateina antroji kėlimosi į užmiesty banga.

Verslas įdomiai sukasi – kažkas prisitaikė, kažkas tarpsta, kažkam ragas. Kaip visada blogiausia patiems mažiausiems, didieji išsisuks – kai pas tave dirba 1000 žmonių, gali 300 pramesti ir dirbti toliau. Kai dirba 3 – pramesi 2 ir užsidarysi duris.

Bet būkim realistai – ne visų gaila. Gaila tetos Janinos bulkučių kepyklėles kokiam nors Jiezne, kuri dirba 30 metų, priklauso vienai giminei ir tapo rajono simboliu. Visiškai negaila veganiškos sriubos gastro pubo „Ironic Soup‘z“ Vilniaus Vilniaus gatvėje, pardavinėjančio pertrintus žirnius vandenyje po 8 Eurus, kuriame puse darbuotojų dirba su vokeliais ir kuris yra „penktas savininkų startupas po inkiliukų fabriko, šunų nagų salono, kelionių į mišką agentūros ir ūsų vaško manufaktūros“.

O barų, kurie naglu veidu naudoja mažesnius kaip 0,5 litro bokalus, savininkams tai išvis yra sukčių pragare atskira vieta su nealkoholiniu Kalnapiliu rezervuota.

Darbo namuose eksperimentas pakeis viską – net ir grįžus visiems į darbus, manot, kad darbas eis taip pat? Nea – paplepėjimų bus mažiau, daugiau bus paskambinimų. Vietoj to, kad visiems rinktis kažkur, knistis rezervuojant sales, tampytis projektorius ir viską, tiesiog visi užsidės ausines ir posėdžiaus kur sėdi. Nes taip parasčiau.

Taip, kad statomi visokie „nauji modernūs digital nomadų ofisai, su bendromis erdvėmis, loungeroomais, hotdeskinimo galimybėmis ir atviru planu“ bus labai greitai sudalinti kambariukais, nes niekas nenorės mokėti už beprasmes erdves, kurios po pirmo net mažiausio epidemijos kvapo turės būti užrakintos.

Globalizacijos vargai parodė, kaip iš tikro gerai būtų viską gamintis patiems – kai kitos šalys vagia tavo medicinines kaukes oro uostuose tranzito metu, pasidaro liūdna, kad daikto, paprastesnio už higieninį paketą negalim pasigaminti patys. Garantuotai prasidės programos remti vietinius gamintojus, apsirūpint visokiais būtinais dalykais ir neprasileist daugiau taip. Neturi būti situacijos kaip dabar, kad kaukės privalomos, bet padorių vienkartinių kaukių kaina 20 kart viršija iki Koronos buvusias ir vėl reik kliautis perdirbtomis tyskelnėmis.

 Būkime visi gerais kaimynais vieni kitiems – jeigu kas turi būt savizoliacijoj ir slankioja lauke  - skambinkit 112, BET jeigu tikrai žinot, kaip turi būt, o ne jum atrodo – policininkai turi ir taip ką veikt. Kvietinėti policiją, jeigu matot, kad žmonės kažkur lauke trinasi po kelis ar dar kažką daro, kas nėra labai gudru neverta – jei matot, eikit į šoną – jie durni, jūs gudrus, bet gal jie jau priėjo liepto galą ir nebegali prabūt namuose. Nereikia tapti kaip Anglija, kur vyriausybė turi tramdyt žmonės, kad baigtų vieni kitus skųst dėl šudniekių – gyvenam laisvoj valstybėj ne kokioj Rytų Vokietijoj, kur didysis brolis labiau mylės tą, kuris daugiau priduos.

Visi laikykitės tvirtai, nesirkit, bet ir neišprotėkit namie.

Kovydas

Jau galvojau, kad viskas - kažkaip praėjo noras rašinėti, gal dėl to, kad čia tokia nišinė atgyvenus platforma (reiktų daryt turbūt video livestrymus ir influencint, lyg tai būtų ką influencint).

Gal šiaip aprimo puolimo pavojus (nu jei niekas neužpuolė per pusė mėtų, ko gero neužpuls ir dar 2,5) ginkluotės ekspertai taktiniais treningais nuėjo į patreonus. Tiesa majoras Antanaitis pralinksmina su savo įžvalgom lryte ar delfyje ar kur jis ten rašo – parašė, kad karinė Toyota gaidys tai straipsnis pagyveno gal kokią valandą - turbūt sulaukė redaktorius iš Tokvilos/Mototojos skambučio, kad baigtų fintus jei nori babkės už reklamą.

Bet aišku nesusirinkom čia visi paplepėti apie gynybą nuo priešų. Dabar svarbu gintis nuo Kovydo (juokinga, kad yra vaikų su tokiu vardu, ateitį visi galvos kad tėvai per karantiną iš neturėjimo ką veikt padarė).

Tikiuosi, kad vis esat sveiki, sėdit namuose ir dirbat. Kadangi didžiausias darbo namuose eksperimentas vyksta šiuo metu, jam užsitęsus verks visi vystytojai su savo naujais ofisais kruvinom ašarom, nes visi sakys - kam mums tas ofisas - taigi galim iš namų dirbti ir visą dieną sėdėt nei apsirengę, nei nusiprausę. Kovydo žala ekonomikai bus nemaža, bet visiem bent pasimatys, kad internetas su VPN ne šiaip sau išrastas. 

Ką Kovydas parodė apie mūsų žemelė?

Valdžia - nu aš čia gal patyliu - ne politinis pas mane blogas. Patys matot, kad visiškai nieko gudro. Valdžia tik džiaugiasi patyliukais, kad Kovydas prasidėjo per politines agitacijas, machinacijas, galima dabar ramiai dirpti ir svarbu neprasileist baisiau nei italam. Nieko - mes per rinkimus irgi pabandysim neprasileist. 

Gerieji pavyzdžiai - jų daugybė. Žmonės stengiasi padėt vieni kitiem kiek įmanoma. Kažkas gal šiek tiek ir pasipiariant nori, nu bet nesvarbu - piarinkitės iki sprogimo, bet jei medikai gaus kažko trūkstamo - viskas atleistina. Apie gerus pavyzdžius pasiskaitysit feisbuke, čia ne bėda. 

Blogi pavyzdžiai - irgi belenkiek. 

Pradėkim nuo verslo - Gritė išlipo sausa iš balos, atsiminkit, kad nėra tokios tualetinio popieriaus krizės, kad būtų pateisinama pirkti Gritę. Naudokit samanas, voveres ar dar kažką - atsiminkit, kad tualetinis popierius - paskutinių  50 metų prabanga, o žmonės kakojo ir iki tol.... Ir išvis - matėt bent vieną parduotuvę kurioje nebūtų tualetinio popieriaus.

Norit pamatyti dar šlykštesnio verslo - nueikit į skelbiu lt ir įveskit dezinfekcinis skystis arba medicininės kaukės arba respiratoriai - ką pamatysit - taigi visko pilna. Kainos nuo 5 iki 20 kartų didesnės nei iki Kovydo. Kas įdomiausia - daug kur "išrašom faktūras". Įmonės užsiima banaliu profitierinimu - prekiauja kažkuo, ko žmonėm labai reikia užkeltom kainom, nes turi sukaupę vienaip ar kitaip. Amžinas verslas, bet tai jo nedaro geru - karų metu tokie prekeiviai kartais supdavosi kojom žemės nesiekdami. Nesiūlau čia imtis drastiškų priemonių, bet pažiūrėkit po kiek kaukės pigu.lt - paskui pagalvosit ateitį, ar verta iš jų pirkt. 

Ir pagalvokit, kuo tokie prekeiviai prekiaus jeigu tikrai bus blogai - antibiotikais, maistu. Reikiamais dalykais reikia apsirūpint iš anksto, o jei jau nepaeina - bent nekaupkit atsargų negudriam terminui ir neremkit be galo atmatų perpardavinėtojų - paskui tegu paspringsta begerdami dezinfekcinį spiritą. 

Dezinfekcinis spiritas - nu kiek žmonėm jo reikia - Vilniaus degtinė uždarė parduotuvę, nes nebeįmanoma. Supermamelės tempia po 20 l spirito ant karto. Ką jos su juo darys - turbūt iš tikro vaikus maudys ar dar kažką. Šiaip rankas plaut reikia. Spiritas kai jau nepavyksta geriau nieko sugalvot plius dezinfekuot paviršiam. Kasdien nudezinfekuot buto duris, laiptinės duris, pašto dežutes ir laiptinės jungiklius - išeiga kažkur apie 100 ml taip negailint (testavau).

Tai su litriniu buteliu galima gyvent savaitę mažiausiai ir tai čia darant viešąją paslaugą. Taip, kad dar ilgai kvepės visi pašaliai spiritu. 

Nepiktnaudžiaukit tuo spiritu - mačiau gyvai kaip žmonės juo veidą valėsi - veidui ne į naudą kad jį koviduotom rankom čiupini ir dar 80 laipsnių spiritu trini.

Jeigu nenorit permokėt už dezinfekciją - cash n cary ir kitose ko gero didmeninėse parduotuvėse yra bomžų mėgiamo burnos skalavimo skysčio 60 laipsniu stiprumo - puikiai tinka dezinfekcijai, ir ne toks bjaurus kaip spiritas. 

Kaukės irgi atskira litanija - visos kaži kada supirktos, bet ar kas jas nešioja? Dabar kai liepė galva iš teliko - pradės. Kiek laiko reikia kad sunešiot pvz 5 pakuotes po 100 kaukių sėdint karantino salygomis? Tas hordinimas atsisuko antru galu, kai trūkta tiem kam reikia, o kas prikaupė dabar bando užsidirbt. Toks piktinimasis skamba aišku gal komunistiškai ir visi brudai kaukių perekupai sakys "taigi čia biznis tik". Važiuokit gal jūs per sausrą vandenių prekiaut į kokią centrinę Afriką, toliau nuo akių. 

Grikiai ir kitos krupos. Visų pirma tai neskanūs tie grikiai, dėl manęs galit pirkt. Pagal tai, ko trūksta parduotuvėse tai karantino meniu bus grikiai su pigiausiu aliejum ir cukrum. Tai aišku dėl ko ir to tualetinio popieriaus tiek reikia. Spėju, kad smektos vaistinėse irgi nėra ta pačia proga. Galvokit kūrybingai - ne visas maistas yra grikiai ir lašiniai - daugybė visokių produktų, kurie puikiai laikosi, bet ir tų jum nereikia - be problemų galima visko gauti, reikia tik riboti slankiojimą po parduotuves - kelis kartus saugiau yra su geru planu pralėkt per parduotuve 1 kart per savaitę, negu maitintis kruopom ir vistiek eit kart per savaitę į parduotuvę, nes kažko pritrūksit taip ar taip. 

Linksmieji emigrantai tarp jų ir bedantis kelto turinys ir aktyvusis Biržų pilietis, kur padėjo Biržam atsigaut Kovydo žemėlapyje. Bet tai sunku buvo pasėdėt namie. Dabar čikenfaktoristai, norgės žuvininkai ir danų statybiorai gali kaltint tik patys vieni kitus. Pirmoji banga būt pasėdėjus namie - antra banga dabar nesėdėtų Verygos sanatorijose ir nereiktų peiliais badytis negavus šnapės, amfetamino, žolės ir dar ten visų kitų malonumų gyvenimo. Taip pat ir kitiem sugrįžusiems nereiktų ten trintis, nes kas iš ten išeis vistiek parsineš Kovydą namo. 

Vienu žodžiu nekažką, tai ką daryt. 

10 žingsnių planas:

1. Bandykit dirbt kažką, nes kitaip nulėks stogas nuo sėdėjimo namie. Kuo daugiau darbų bus padaroma šiuo metu tuo mažiau bus ragai parėjus darban. Kas dirbat darbe – saugokitės nes faktas kad darot kažką svarbaus.

2. Nesišlaistykit lauke be reikalo - kaukės gal ir gerai, bet nepadės iki galo. Laikykit pilną baką kuro, ir kai galit  - išvažiuokit iš miesto pasivaikščiot po laukus kur žmonių nėr. Po laukus, o ne pažintinius takus - nusiplausit tuos batus, nieko nenutiks. Soriukas, hipsteriai, visada sakiau, kad be mašinų suvargsit vieną kart - va jūm ir kartas. 

3. Plaukit rankas ir ne šiaip, o gerai aptrinkit, ypač visokius plaukuotus riešus. Ir vaikus priverskit. 

4. Jei turit dezinfektanto - negailėkit - bus biški juokinga, jei po mėnesio nuims karantiną, o jūs dar sėdėsit su 20 l spirito. 

5. Nepersistenkit su naujienų klausimų - atsiminkit, kad visi dabar pagrinde ne suką galvą ką daryt su virusu (scenarijai taip ar taip jau atidirbti), o bando išsukt savo skūras arba užsiimt gerą vietą ateities rinkimam.

6. Neremkit spekuliantų. Tiesiog neremkit. Taip ar taip jie potencialus Kovydo židinys su savo pirk parduok veikla. Ar tikrai tikit, kad tik kartą naudotas kaukes perkat?

7. Saugokit senelius ir bobutes, net jei jie patys ir nesisisaugo. Jei norit kažką nuvežt - palikit prie namų arba greit atiduokit ir maukit lauk. Bobutės ir seneliai – sėdėkit namie, nes kai taip tai galit pasėdėt, o dabar mat noras laukan. Geriau vien pavasarį prasėdėt nei kito nesulaukt.

8. Venkit žmonių, ypač nesigrūskit eilėse ir niekur. Ar nepalauksit? Jei matot, kad dėl kažko reiks stovėt eilėj - kažin ar to jum reikia. Galit gi kitur nuvažiuot (sakiau, hipsteriai, kad suvargsit be mašinų, nesvarbu, ką Šimašius sakė apie viešąjį transportą). Kokių vengti ypač - nu tai savaime aišku su treningiukais, kedukais ir kalbančiais su išsigalvotais anglizmais. 

9. Nepraraskit galvos  - viskas praeis. Praėjo ispaniškasis gripas laikais be interneto, antibiotikų, kvėpavimo aparatų ir viso kito. Ir kažkaip pasaulis nesugriuvo. Čia nieko panašaus taip ar taip nebus. 

10. Jeigu prasileisit Kovydą - darykit ką sako daktarai. Jie žino geriau, bent kol kas. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ – matėt video su marozais kelte – va tokia jų ir nuomonė.

"Disidentų kaina"

Manau supratot, kad vėl aš nesiūlau parduot Bogušio ir Sadūnaitės - pasilikim juos Lietuvoje. Aš vėl apie tai kaip Skaisgirių klanas, tikiuosi, kad jau nebe už valstybės pinigus daro iš mūsų istorijos tokia pornografiją, kad net ir Tinto Brasas jos nebežiūrėtų.

Kažkaip tikėjausi, kad po partizanų eisim iškart prie Sąjūdžio, bet matyt dar biški baisu pošlint dalykus, kuriuos atsimena didžioji dalis gyventojų. Taigi pasirinktas toks tarpinis variantas - serialas apie disidentus, kurie gana mažai žinomi, nelabai kam įdomūs, ir kas svarbiausia - buvo senai.

Taigi ką turime pirmoje įvadinėje serijoje?

Deja vis dar turime tą patį jų prakeiktą ir nusibodusį droną, skraidantį virš miško - ar čiasi biras, ar kaimas Lietuvos - geriausiai jį simbolizuoja vaizdas iš oro žiūrint miškan. 

Taigi iškart užduodamas tonas - po 7 metu iš gulago paleidžia kokį tai kunigą. Iškart aišku, kad kunigas bus Teofiliaus Matulionio, Svarinsko ir visų kitų kalintų kunigų mixas. Neaišku iš tikro, kada kunigą uždarė, bet faktas kad prie gyvo Stalino ko gero nebūt paleidę, taigi darom prezumpciją, kad ne anksčiau 1953 metų. Sargai su GAZ 69 (nu kaip tik pirmi gamybos metai būtų  - gerai aprūpinti).

Nu ir aišku prasideda neraukimas, kaip atrodyt Lietuva galėjo atrodyt pokario metais- ne tik, kad vagonai ir lokomotyvai minimum 2000 metų gamybos, tai dar ir stoty geltona linija pažymėta, kur nestovėt. Bet vistiek reikėjo filmuot.

Paskelbiama tiksli data - 1956. Iškart geriau.

Kunigėlį su tuo pačiu gaziku susirenka kokia tai vietinė milicija, ar kitokia "skrebatūra" (neskiriu aš tų jų uniformų). Fone matome renovuota kaimo lankytojų centrą su kondicionierium ant sienos - gražiai gyventi neuždrausi.

Pristatomas kunigėlis, kuris yra vyskupas, 83 metų amžiaus - bet kokio gyvybingumo, kaip tokių metų plius po 7 metų gulage. Nu pasakė Nojui iš "produkšiono" sugalvot gimimo datą, tai tas ir sugalvojo. Tiksliau nesugalvojo, o pasiėmė iš vikipedijos pagal Teofilių Matulionį. C'mon.

Ir dar tas vėl filmavimas belekur - stribynas pageltusiai popieriais apklijuotas, visas nušiures ubagan, vėliau matysis kad iš lauko - 1970 kaimo krautuvė, ar kažkokios kareivinė tokio pat senumo.

 Jei dabar viskas nutriušę, tai nereiškia, kad buvo nutriušę taip pat ir prieš 60 metų, bet čia jau beveik beprasmiška minėt. 

Toliau - klasikinis laiko užmušinėjimas priminimais - bet gi tik pirma serija, nėra ką prisimint. Nesvarbu - reikia, reiškia reikia. 

Vėl klasikinis gerojo KGBisto motyvas - visur jo pilna šiais laikai, nes gi visada turi būt vienas geras, kur įdeda kunigui slaptų fotkių ir nusižudo. Nebanalu, kad bent pasikaria, o ne nusišauna.

Ogi Lietuvos kaime tą krautuvę, kurioje sėdi milicija, apšaudo kažkoks vaikas su PPŠ 41 - taupo šovinius ir šaudo pavieniais. Milicininkas irgi atsišaudo pavieniais - too bad, kad jo PPS 43 neturi tokios opcijos. Nu nieko - po kurio laiko kompiuteriai pagerina šaudymo spartą, paįvairindami ją toks vaizdas, kad ZB 26 kulkosvaidžio garsais.Vienas "mentas" atsišaudo, o jo vadas šika plytom labai jau netikroviškai. 

Ryte nieko naujo - telefonas neveikia, gal tegu pabando parašyt ką nors su rašymo mašinėlė iš 1989 - ot tas Nojus iš "prop departmento", visai nebesistengia. 

Toliau - bla bla, grasinimai pistoletu (neatlaužtu gaiduku obviosly, nes saugumas - pirmiausia). Vyskupas pareina į savo parapiją, bažnyčia tokia daili visai, po ES remonto.

Tuo tarpu vaikai vagia medį prie upės - bičiukas kerta uosį su buku kirviu iš "Senukų" ir niekada medžio nekirtusia maniera. Nu galiausia nukerta ir paskui graužia lašinius, kol vidurį dienos nepraeina bičas su šautuvu - nes nu kodėl gi ne, tikrai tuo metu partizanai dienom slampinėjo pakrūmėm. 

Vėl dronas užskridimą daro  - tas pats kraštovaizdis vėl - ar Sibiras ar nelabai. Vyskupas važiuoja pas pašautą ligonį, akivaizdų, kad tą patį kur pašovė milicija prieš 10 minučių. 

Ir vėl grįžta Markulis  - Erelis. Jau kaip tas nusibodęs buvo, bet vėl jis čia. Važiuos jis dusinti visokių "banditų" vyskupo kaime. Ir liepė viską sutvarkyt TYLIAI. 

Veiksmas keliasi į Rumšiškes, kur niekas nepasikeitė nuo nepriklausomybės kovų. Sklepe tik vaikiškos rogutės 1980 metų atsirado. Nu ir pasirodo ten kaime 1956 metais trys bičiukai slapstosi nuo armijos su planu bėgt į Švedija. Oo, cunning plan, o ko tiesiai ne į kokią Ameriką?

"Mentai" gi tuo tarpu dviese pėškom išeina ieškot banditų. Gazikas gal neužsivedė, o kviestis saugumą ar kariuomenę kažkaip ne lygis. Bičiukai sklepe aišku paskutine šviesą užsigesina tik kai jau milicininkas duris klebina, nes kaip gi kitaip filmuot tamsoj. 

Po to jau kitų minėta epic vieta, kai vaikai krykšdami atbėga namo pasigirt kaip partizaną matė. ir kaip tyč kai milicija namie. Nu vat išmoks ateitį, kad nereik triukšmaut.

Faini tokie kerzai pas tuos besislapstančius bičiukus - ne tik, kad guminiais padais ir suvarstomi, bet ir šiaip nauji, neseniai iš Armijai ir Civiliams pirkti. Tokius Lietuvoj gal tik Lukša - Daumantas ir jo komanda tebuvo matę tais laikais, bet ai, liepė Nojui iš "prop departmento" paimt "kariškus batus 45 dydžio" tas ir paėmė, kam čia sukt galvą. 

Prie upelio milicija su babyte ir bičiuku ieško partizano pėdsakų labiausiai ištryptame sniego plote, kokį tik galėjo rast. Ryškiai būta ne vieno ir ne dviejų dublių. Gerai, kad partizanas stypso už medžio visą tą laiką. Milicininkas visiškai už nieką nušauna bobutę. 1956 metais. Stipru, net ne koks KGBistas, o tiesiog vietinis kaimo mentas. Gi sakė, kad viską reik padaryt TYLIAI, nu bet sakė taigi ne jam. Tada aišku jį iš 3 metrų nušauna partizanas. Kitą palieka gyvą, kad negadint šovinių, ir leidžia jam kurį laiką blaškytis po krūmus, kad užtempt laiką iki finalines Jazzu dainos.

Taip sakant sovietinis pokaris dar niekada neatrodė toks paprastas, aiškus, simple, stupid ir easy, kaip šitame seriale - nepatiko nušovei, nenušovė - pabėgai į švediją. Vaidyba vėl gi nėra ką labai vertint. Jeigu savanorių kaina buvo juokinga, partizanų kaina buvo gėdinga, tai disidentų kaina nusimato tiesiog liūdna. 

Spėjimai iki kitų serijų parodymo:

1. Partizanas yra Jonas iš "Partizanų kainos" iš Žemaičio - Vytauto tapęs Kraujeliu - Seubūnu.

2. Vyskupą nužudys Markulis - Erelis su užnuodytu švirkštu;

3. Bičiukas Kostas ir mergaitė Dalia liks iki galo ir keliaus toliau;

4. Kas nors važinės po kaimą su Volgą naujesne kaip 1970 metai;

5. Katalikų bažnyčios kronikų rūsyje bus ne tik ženklai "exit" bet ir nauja elektros instaliacija. 

Užteks tam kartui.

Paprasto žmogaus nuomonė (Bonus Content)

"Ką tu čia man aiškini, kad kažkas ne taip, viskas čia yra žiauriai istoriškai teisinga, nes man mama sakė, kad viska tikrai taip arba bent jau panašiai ir buvo. O mano mama žiauria sena yra, jinai 1996 metai VU pabaigė, tai tu isivaizduok....gerai...

                                                                    Nojus, "Senior Asistant, Prop department"