Naujas JAV armijos ginklas

Šį kartą gynyba. Yra naujiena ginkluotės srityje pasaulyje (daugiau aišku JAV, nors kalbant apie ginklus, abu terminai sulyginami). Ir naujienos ne tik, kad ginklų firmos vis dar švenčia Trumpo pergalę...

(paveiksliukas iš http://seegitzwrites.com/5-things-i-learned-driving-across-america-again/)

Naujiena yra ta, kad sausio 17 dieną JAV armija ir oro pajėgos užbaigė modulinės pistoleto sistemos (Modular Handgun System MHS) konkursą ir išrinko pakaitalą savo M9 (Beretta 92FS). Naujas JAV kariuomenės pistolėtas ir vėl bus Europos gaminys - SIG-Sauer P320, kuris nuo standartinio šiuo metu parduodamo pistoleto iš esmės skirsis tik tuo, kad bus sumontuotas papildomas rankinis sauginklis (nes pistoletas gaminamas be jokių atjungiamų sauginklių).

(Paveiksliukas iš http://bulletin.accurateshooter.com/2017/01/u-s-army-adopts-sig-xm17-p320-pistol-to-replace-beretta-m9/)

Pavadinimas kol kas XM17, bet ko gero kai bus oficialiai priimtas į ginkluotę taps M17.
Ar nuotraukoje viršuje galutinė versija irgi dar nelabai aišku, nes nerašoma, ar kariuomenė norėjo galimybės montuoti elektroninį taikiklį (nuotraukoje matoma nuimama polokštė optikos padui), bet gal neatsisakytų, vistiek pistoletą perka bent trisdešimčiai metų, ir optiniai taikikliai jau dabar tampa nebe egzotika ant pistoletų.
Beretta pratarnavo nuo 1990 metų ir atėjo laikas jas pakeisti kažkuo pažangesniu, be to pistoletai jau "išsišaudė" ir taisyti juos nelabai apsimoka, nes vistiek nepavyks pasiekti naujesnių ginklų galimybių. Testai tai gana rimti buvo - salygos 351 puslapis, truko 2 metus ir kainavo 17 mln. JAV dolerių. Bent jau nebus problemos kai nusiperka nebandę tada pabando ir pasimato, kad biški šūdas. Nors taip ir amerikiečiams pasitaiko, kad ir Eotech taikikliais.
Kontraktas toks riebus - iki 580 mln. JAV dolerių, įsigyjant nuo 250 iki 550 tūkst pistoletų.

Įdomu tai, kad SIG-Sauer atsilošė Berettai už praeitus testus (1983 m. Joint Service Small Arms Program, JSSAP testai), kuriuose jų SIG226 prapylė Beretta 92FS pagal kainą (net ne vieneto, o dėtuvių ir atsarginių dalių), nors subjektyviai žiūrint jų ginklas buvo geresnis. 

Kai prieš kelis metus prasidėjo kalbos, kad laikas pakeisti M9 buvo daug šnekos, kad kitas ginklas vėl bus amerikiečių konstrukcija, jau buvo šnekama kad Smith-Wesson MP bus išrinktasis, bet tai nesimaterializavo - konkurso finale buvo Beretta, FN, CZ, Glock, SIG-Sauer.
JAV atstovavo KRISS-USA (irgi su čekiškai šveicarišku pistoletu), Smith Wesson ir Detonics. Laimėjo viską Šveicar-vokiečiai, tiesa su gamykla JAV (kitaip ten ir negalibūti, galingiausia pasaulio kariuomenė nekariaus su kažkokiais, atsiprašant, importais)

Kaip ten tiksliai vyko pasirinkimo procesas anksčiau ar vėliau bus paviešinta, bet žiūrint pagal kitus dalyvius, SIG galėjo laimėti dėl didžiausios modifikavimo galimybės - pistoleto rėmas ir skeliamasis mechanizmas lengvais atsiskiria ir dėl to galima pasirinkti rėmo dydį, spalvą, atitinkamai ir vamzdžio ilgį, spyną ir kalibrą. 

 (nuotrauka iš http://www.thetruthaboutguns.com/2014/04/foghorn/pictures-hands-sig-sauers-mpx-mcx-p320/p1060300/)

Kai 2014 rinkoje pasirodė SIG P320 jie iš pradžių didelio šaršalo nesukėlė - atrodė, kad SIG-Sauer tiesiog bendo spėti į nuvažiuojantį skiltuvinių pistoletų traukinį (kitaip sakant sukurti savo Glock versiją), tuo labiau, kad nieko radikaliai naujo lyginant su kitais ginklais SIG nepasiūlė.
Tik po kurio laiko, kai atsirado didesnė pakaitinių rėmų ir dalių pasiūla, pardavimai pradėjo augti. Pagal JAV įstatymus, ginklas yra dalis, ant kurios yra serijinis numeris (ne visai taip paprastai, dėtuvė turi būti daug maž joje, bet bendrąją prasme, kas su numeriu tas ir ginklas). Dauguma pistoletų su polimeriniais rėmais turi numerį arba ant įlietos plininės plokštės arba ant kitos neišimamos dalies. Kadangi SIG numeruotas skltuvo "paketas" išsiima, jis ir yra ginklas - jam pildomi dokumentai įsigyjant, o visas likusias dalis galim kad ir atsisiūsti paštu, taip, kad vieno mechanizmo gali pakakti bent kelioms dalių kombinacijoms.

(SIG-Sauer paveiksliukas)

Ką tokia sistema duos JAV kariuomenei?  - padės sumažinti pisoletų mišrainę, naudojamą dabar:

• M9 (9×19mm)
• M11 (9×19mm)
• Mk 25 Mod 0 (9×19mm) (NAVSPECWAR)
• M9A1 (9×19mm) (USMC)
• Glock 35 (.40 S&W) (1st SFOD-D ir USASOC)
• Glock 22 (.40 S&W) (1st SFOD-D ir USASOC)
• Glock 17 (9×19mm) (USASOC, DEVGRU, ir USAF)
• Glock 19 (9×19mm) (USASOC, DEVGRU, MARSOC ir USAF)
• M45A1 CQBP (Close Quarters Battle Pistol) (.45 ACP) (MARSOC)
• M1911A1 (.45 ACP) (US Army, USMC and USSOCOM)
• Kimber ICQB (Interim Close Quarter Battle) (.45 ACP) (MARSOC)
• Mk 23 Mod 0 (.45 ACP) (SOCOM)
• Mk 24 Mod 0 (.45 ACP) (NSW)
• Sig Sauer P229R DAK (.40 S&W) (USCG)

Kaip matote naudojami 3 skirtingų kalibrų ir 5 skirtingų sistemų (Bereta 92, Glock, Sig226, Colt M-1911 ir Hekler-Koch) pistoletai. Ką tai reiškia? - reiškia, kad reikalingos atskiros instrukcijos, atskiri atsarginių dalių katalogai ir tiekimas, crostrainingas, ginklininkų apmokymai, dėtuvės ir tt ir pan.

Žiūrint plačiąja prasme dauguma nestandartinių (t.y. ne 9 mm. NATO kalibro ir ne Beretta M9 sistemos) pistoletų JAV kariuomenėje atsirado dėl trijų priežasčių (gal labiau dėl 2,5 priežsčių):

1.   M9 yra per didelis ir per sunkus ginklas kariams, kuriems tai ne pagrindinis ginklas taip pat lakūnams ir visiem kitiems, kuriems reikia kompaktiškesnio ir lengvesnio ginklo. Taip atsirado M11, Glock-17, Glock-19 ir kiti kompaktiškesni 9 mm. NATO kalibro pistoletai.

2.   9 mm. NATO kalibras yra nepakankamos stabdomosios galios, ypač atsižvelgiant į tai, kad kare negalima naudoti jokių kitokių kulkų kaip FMJ kietu metalu dengtos kulkos (JAV aišku ant to nepasirašiusi, bet daugumoje atvėju prisilaiko Hagos konvencijos). Dėl šios prieasties pas spec. pajėgas yra visa krūva .40 S&W ir .45 ACP kalibro ginklų. Gerumo neprideda ir tai, kad M9 neturi pavažos, taigi nėra kaip sumontuoti lazerinių taikiklių ar prožektorių.
2.5.  Patikimumo klausimas - čia toks labiau slidus dalykas, bet M9 nėra pats patikimiausias pistoletas - MHS testuose paminėta, kad naujas ginklas turi būti patikimesnis nei M9, o ir jokios M9 versijos į testus nebuvo priimtos. Kartais atsiliepimai apie M9 labai teigiami, kartais - nevisai. Dykumose buvo keičiama dėtuvių danga, pačioje naudojimo pradžioje trūkinėjo spynos. Pusė mechanikos ten išroėjė - užraktai, nuleistuko jungtis, saugikliai - viskas yra tik landos taršai, kuria tarša laikas nuo laiko pasinaudoja. Tai prisidėjo prie to, kad amžinas priešas SIG 226 po truputį pralindo į JAV kariuomenę. 

Faktas, kad naujas XM17 visų ginklų nepakeis ir iš JAV ginkluotės neišvys vien dėl to, kad juos įsigyja tik armija ir oro pajėgos. Bet kokiu atveju, galimybė keisti pistoleto dydį ir kalibrą, paliekant tą patį kariam įprastą saugiklio ir nuleistuko mechanizmą, padės sumažinti bendrą modelių kiekį. Taip pat bus daugiau galimybių prisitaikyti pistoletus "pagal ranką" nes plastmasiniai rėmai yra ne ginklai ir jiem nebus reikalinga tokia atskaitomybė kaip mechaniniai daliai - karys pasirašęs ir gavęs savo ginklą galės pasirinkti koks rėmas jam tinka pagal ranką ir jei pasirodys, kad visgi netinka - pasikeisti, nekeisdamas jam priskirto ginklo numerio.

Laivynas ir jūrų pėstininkai, kuriu sudėtyje esančios spec. pajėgos naudoja daugumą nestandartinių ginklų šiose testuose labai nesireiškė, bet tikėtina, kad sudrožę savo Glockus jie juos jau keis į XM17, nes nebebus prasmės beveik tokioms pat dviem skirtingom sistemom.

Per visus testus nebuvo specifikuotas ginklo kalibras, bet buvo nurodyta, kad turi būti kalibrų konversijos galimybė, taigi naujieji pistoletai iš dalies turėtų pakeisti ir .40 S&W bei .45ACP kalbirų pistoletus. Anksčiau ar vėliau .40 S&W kalibras turėtų dingti tiek iš JAV kariuomenės tiek, didele dalimi ir iš civilinės rinkos (ką jis sėkmingai daro jau kelis metus) taigi ir "Delta" pribaigusi Glokus turėtų būti perginkluota arba .45 ACP arba 9 mm. NATO kalibro pistoletais. 

Ar žiūrint pagal konkurentus pasirinktas geriausias pistoletas? Manau, kad taip. Nei vienas iš konkurentų neturėjo aiškios galimybės be didelės modifikacijos naudoti .45 ACP kalibrą (dalis ir su modifikacijomis neturi tam galimybės), nors koks bus galutinis XM 17 ir kokias konversijas jis turės irgi dar tik aiškėja. SIG-Sauer šį kart manau tikrai kainos labai nekėlė, plius jau turi gamyklą vietoje ir vardas yra užsirekomendavęs JAV kariuomenėje.

Ar kokia nauda bus mums iš to? Didelės gal ne, nebent kai JAV armija atlaisvins baisinį kiekį naudotų M9, gal kažkiek atveš į Lietuvą pakeisti vis dar naudojamus M1911 ir taip sumažinti kalibrų mišrainę.

Naujų metų senienos

Galvojot, kad visa rašliava užsibaigs 2016 ? Kad, kaip priklauso tikram karybos apžvalgininkui, per šventes jau kepenys susibaigė ir juodosios analitikos nebebus. Viskas gerai - aš ne profesionalas taip, kad kepenys vietoje. 

Nustebsite, bet gynyboje jokio persilaužimo neįvyko. Nors gi kaip - turime naują krašto apsaugos ministrą ir sėkmės jam darbe. Lauksime naujų darbų ir tikėkimės, kad kai kariuomenė išsiveš į pratybas vaizdas bus geresnis nei seniau.

 (nuotrauka iš interneto - autorinės teisės priklauso fotografui)

Sakykit jūs ką norit bet KAM vadas turi mokėt laikyt šautuvą, o susisiekimo ministras turėt teises (call me oldschool)

Bet ne apie gynybą šį kartą.

Viena tema man irgi pasirodė verta dėmesio pernai metų gale, o ir dabar ji dar sprendžiasi. Tai nuostabiai klaikaus sovietinio "kultūros" paveldo klausimai.

 

 (Nuotrauka iš http://www.businessinsider.com/photos-of-abandoned-soviet-military-bases-2014-7)

Nėrašysiu aš čia koks šūdinas buvo sovietmetis - visi ir taip žinot, o jei nežinot paskaitykit Rokiškio Rabinovičiaus straipsnius. Tiesiog sovietų brudas paskutiniu metu sugrįžta laikas nuo laiko, ir dažniausia kultūros paveldo forma.

Iš pradžių buvo Žaliojo tilto zombiai - nieks neapsiimė taisyti, KPD smaugė, kad palikti, Šimašius nuėmė nes buvo pažadėjęs. Riogso dabar "Grindos kieme" - reiktų išlydyti ir nulieti iš špižiaus granatų korpusų kariuomenei - vis naudos būtų kokios.

Atkreipkit dėmesį, kad raudonajam išdavikui Cvirkai ir tai skulptūrą autorius nuliejo iš amžino žalvario - vistiek tikras žmogus buvo, o ne beveidės pilkos komunizmo įdėjos, kuriom tiko ir špižius, kuris anksčiau ar vėliau supuvo kaip ir rėžimas kuriam paminėti jis buvo skirtas. Bėje iš Karaliaučiaus raudonosios armijos išvogti turėklai dar nesupuvo - vokiečių špižius matyt buvo švaresnis.

Bet metų gale sulaukėm naujos grožybės - architektūros perlo ir modernizmo simbolio, o kitaip - nuspirto "tetrapako" Giraitės gatvėje. 

 

(15 min. nuotrauka) 

Va čia nauja šviesa sušvito biurokratizmas, nusipezėjimai, iš stalčiaus išsitraukti raudonai ružavi akiniai ir užsienio investuotojai pamatė, su kuo turi reikalą.

Pastatas apleistas ilgiausiai, pusiau sudegęs, pusiau sugriuvęs, bomžų ir narkomanų nerštavietė. Raudonos kaip komunizmas plytos būtų galiausiai ištrupėję ir būtų likęs raudonas blynas, kurį koks nors vystytojas būtų pakasęs ir užstatęs namais, bet išlindo LIDL.

Vargšai vokiečiai pradėjo daryt viską kaip reikia ir politkorektiškai klausyt visų nuomonių. Tada atsirado ir kas tas nuomones reikšt panoro. Reikėjo daryti lietuviškai ir vilnietiškai - nupirkus sklypa jei savivaldybė neduotų leidimo griauti "ant smūgio" pagrasinti ieškiniais ir palūkanom, kai prasidėtų procesas atvaryti buldozerius ir per savaitę viską nugriaut, tada sumokėt kokią baudą poros tūkstančių, atsiprašyt spaudoje, kad paskubėjo ir pradėt statybas. Bet ne - ordnung ist ordnung, va dabar ir turi bėdą.

Man kvailiausia, kad architektūra, kuri turėtų būti universaliausias visiems prieinamas menas,  pradėta piešti kaip kažkas, ką supranta tik išrinktieji. Ir išrinktieji turi spręsti, ką statyti ir ką griauti. Suprantu, kad vieniems vienas pastatas yra gražus kitiems ne, bet jei pastatas 90 proc. statistinių lietuvių ir ko gero 99 proc. statistinių vilniečių yra baisus, tai gal laikas išlyst iš planinės ekonomikos ir miestotvarkos maišo, kai kas gražu, o kas ne buvo sprendžiama prirūkytam kabinete.

Jeigu pastatas atrodo, kaip duobėje pastatyta raudona karvelidė, tai gal geriau jį pataisytu ne atnaujinimas ir integravimas į būsimą pastatą, o UAB "Detonas" su 3 tonom dinamito?

Kažin ar kas nors taip viešai lengva ranka apie kurį nors sovietinį pastatą pasakytų - "Koks jis iš tikro gražus". Visada pridedama koks nors išsukimas - "nes laikas toks buvo....", "bet tik tokias medžiagas turėjo...", "Kitoks supratimas buvo......"

Reality check - prieš 80 metų nebuvo nei fabrikinio gelžbetonio nei "Zil betonomešalkų" nei iš chaminio ginklo pramonės atliekų pagamintos šilumos izoliacijos, bet palyginkite Kauno ir Vilniaus karininkų ramovęs arba Lietuvos Banką Kaune su kokia nors sveikatos apsaugos ministerija. Sėkminga architektūra įkvepia savo mintimi, pastangomis, savo įamžinimo jėga, o sovietinė raudonų plytų ir pilko betono ubagystė to niekada neturėjo ir neturės, kiek tu joje langus bekeistum ar nemokamą internetą dalintum. Čia kaip lyginti Plungės dvarą su Dzendardukų alytnamių gyvenviete.

Kažkas ašarą nubraukė dėl Žalgirio stadiono - tas bent kokią moralinę teisę egzistuoti turėjo, nors ir statė jį vokiečių belaisviai, kurių gal kokie pora procentų ir pamatė Vokietiją dar kartą ir kurių pavardžių galit paieškoti Vingio parke ant akmens plokščių. Stadione bent jau liejosi emocijos, žmonės sportavo, džiaugėsi pergalėm kažkokiom.

Giraitės "tetrapake" "Gaišnikai-Vaišnikai" baudas rašinėjo ir žmonės visokių popiergalių laukė. Visgi stadiono neliko - tikėkimės nebeliks ir pastato, kurio dizainas primena pagrindinę jo medžiagą - plytą.

 

Ir tokių pastatų Vilniuje ne vienas. Yra jų ir kituose miestuose bet ten niekam neįdomu ir nieks neknis proto jei kada prieias laikas koki baisuoklį nugriauti - Vilnius įpatingas šiuo klausimu - kievienam daiktui čia savas hipsteris atsiras. Dar keli rinktiniai pavyzdžiai:

Sporto rūmai

 

(http://www.panoramio.com/photo/120263454 nuotrauka)

Vienas iš retų sovietinių pastatų kurie yra saugomi ir tai yra jo pražūtis. Pastatas unikalus savo stogo kontrukcijas nes sovietų sajunga negalėjo be vantinės konstrukcijos uždengti pasauliniu mąstu nekažin kokio dydžio arenos.

Čia ne sovietinė inžinerija gudri, o sovietinė ubagystė baisi, kai paprastos problemos sprendžiamos sudėtingai nes nėra medžiagų ir įrangos jom išspręsti paprastai. Tas stogas yra Achilo kulnas viso reikalo, nes pakeisti normalia vakarietiška konstrukcija negalima nes paveldas, taisyti neapsimoka, o ir kokia nauda iš šių rūmų Vilniuje, kuriame užtenka arenų ir jos net turi stovėjimo aikšteles. Manau, kad per kokius 10 metų stogas gulės ant žemės, o po 20 bus nuspręsta, kad gana ir toks gyvatynas yra nepagarba ten pašarvoetiems laivės gynėjams, ir tuos sporto rūmus nugriaus, žmonėms pastatę paminklą. 

Lietuvos kino teatras.

(nuotraukos nedėsiu nes kas matėt sovietinį kino teatrą žinot kaip jis atrodo - kaip duoninės ir rašomosios mašinėlės hibridas)

Dar vienas niekam nereikalingas daiktas ant senamiesčio ir naujemiesčio ribos. Vertė jo tik tokia, kad ten žmonės kiną žiūrėjo sovietiniais metais (kaip ir kituose Vilniaus kino teatruose). Dabar atsirado geresnių ir nieks ten gyvenime kino neberodys. Anksčiau ar vėliau jį nugriaus, kažkas paprotestuos ir pamirš.

Šeškinės prekybos kaimas (taikoma ir kitiem miegamųjų rajonų "multifunkciniams centrams" tokiems kaip panaši Justiniškių gerybė ar visos Laisvės prospekto "planetos")

Norit nukeliaut į praeitį nuo 10 iki 30 metų ? Nereik laiko mašinos reik tik troleibuso - išlipsit prie tokio centriuko ir jūs jau praeityje. Va čia pamatysit ką sovietų sąjunga galvojo apie žmogų - tik vakarų buržujai žmonėm skyrė tokią prabangą kaip tualetai ir holai - sovietinis žmogus gali iš vienos įstaigos į kitą nueit ir per lauką, o dar geriau, kad paliptų laiptais lauke ir pralystų per bromą - ten galės ir pasisiot. Svarbu, kad būtų raudonojo plytinio marksizmo, vitrininių langų, kampų, neveikiančių fontanų, DAUG laiptų ir turėklų iš supuvusių vandentiekio vamzdžių, kad vaikai ir bobutės galėtų rūdžių su dažais prisivaryt į panages. 

Būtų dar galima vardinti ir vardinti:

• KASP pastatas Viršuliškėse - karių dvasią tikrai grūdina tas lego kaladėlių marmalas - po tokio niekas nebaisu.
• Spaudos rūmai kartu su "Koralų koledžų" (nesvarbu kaip ten ta aukštoji mokykla dabar vadinasi) - pilkiausio sovietmečio pilkiausias pavyzdys, kurį gėda vadint rūmais ir kurio pusė faktiškai yra griuvėsiai, išsikeroję baisiniame plote. 
• Sveikatos apsaugos ministerija - nieks taip nepuošia senamiesčio kaip šalia Radvilų rūmų riogsanti sovietinė poliklinika.

Sarašas begalinis bet jie visi turi kažką bendro - jie gerai atrodo nykiose nuotraukose iš sovietinių laikų, bet dabar patys yra nykumo, bereikalingumo ir megalomanijos persunktos tuštumu ir ubagystės simbolis.

Gera kažkam rėkti - "pažiūrėkit koks pastatas" kol nuo to pastato nenukritusi raudona plyta ar koks supuvęs langas nepriplos jų pačių anūkų. "O tai dabar visi pastatai tai geri ?????" rėks kiti. Faktas, kad ne, bet jų nieks ir neplanuoja laikyt amžinai - manot visokie blėkiniai "Akropoliai" amžini - nei velnio - kai žėmė po jais taps vertesnė nei pelnas iš jo "Akropolis" atsidurs laukuose už oro uosto.

Kažin ar sovietai visas savo baisybes planavo amžiams ir nereiktų jų traktuoti kaip kažko amžino - Las Vegase per paskutinius 20 metų išsprogdinti viešbučiai ir kazino ko gero kainavo daugiau nei visi sovietiniai viešieji pastatai Vilniuje, bet vietoje jų jau kažkas geresnio, o dar po 30 metų sprogdins ir tuos...

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Tarybiniais čėsais tai užtat visi darbų turėją ir statyt mokėją. Ir arielka skanesnė buvo, ir dešra ne iš miltelių ir išvis va atsimenu kiek buvo laimės kai po 4 metų gavau paskyrų žiguliokui - galma buvo nuvažiuot iki Rygos nuspirkt žuves kai išmesdavo.
Dabar va žigulį mažna viščiokus laikyt, nes nu negi važinėsi kai normalių mašinų yr pirkt....