Pirmiausia atsirado ne kanalas, o to paties pavadinimo tinklalapis,
Visa tai prasidėjo kaip vieno Arizonos mechaniko tinklalapis apie jo hobį, bet per jo vargą ir pirminių šaltinių, tokių kaip originalios instrukcijos, originalios nuotraukos ir niekur nematyti prototipai dėka tinklalapis galiausiai virto jo pragyvenimo šaltiniu, kadangi atsiradus sponsoriams ir premium narystei žmogus visiškai atsidėjo ginklų tyrimams.
Kadangi naujoji media yra Youtube, galiausiai atsirado ir to paties pavadinimo kanalas, kuriame iš pradžių buvo daugiau mažiau įprastesni ginklai ir paprastesnis turinys, bet dabar jame pradėjo rastis dalykai, kurių nėra ne tik youtube bet ir šiaip internete.
Pvz.
Ar tikrai blogai surinktas Ross Mk II šautuvas gali ištaškyt šaulio smegenis?
Vokiška šaudanti diržo sagtis
Beje, būtent Forgotten Weapons galutinai atsekė kur jos pagamintos, ir kad jos visos yra netikros, nesvarbu kiek vamzdžių ir kokios jų markiruotės. Svetainėje paieškoje rasit straipsnius apie jas.
Ir pavyzdys vėlesnės kokybės filmuko - Pederseno šautuvas, kurie galejo tapti Lietuvos tarpukario ginklais (šansas labiau teorinis, bet buvo išbandyti, vienas dar kaba karo mieziejuje).
Dalis turinio dabar talpinama www.Full30.com - pusiau profesionaliame atskirame ginklų kanalų kooperatyve In Range TV pavadinimu
Visi žinot istorijas apie tai, kaip M16 beviltiškai kertasi, tiesiog pamato purvą ir visos dalys susivirina į vieną nepajudinamą masę ir vargšas kareivis gauna galą priešo naguose, jeigu negali rasti kalašnikovo apsiginimui ar kažkas panašaus.
Čia panašios istorijos kaip ta kad Glock pistoletų nemato rentgenas arba kad AK74 kulka pataikiusi į ranką išlenda per koją. Ir dar išgirstamos jos dažniausiai iš ūsuoto dėdėno kai jau bonkelė būna arti dugno priartėjus arba, aišku, interneto pelkėje.
Faktas tas, kad M16 buvo 1962 gana forsuotai nugrūstas JAV kariam į glebį kaip tik prie progos palakstyt Vietname. Čia jau McNamaros ir jo nerdų gaujos nuopelnas. Faktas kad per tą forsavimą valymo įrankiai, instrukcijos, prideramas mokymas, o ir prideramas ginklu išbandymas ir paruošimas ir visa kas ėjo iš paskos. Po to sekė užkeiktasis parako keitimas, amunicijos standarto problemos ir pan. Prasidėjo ir strigimai ir labiausiai pastrigo karių moralė - nieks nenori kariaut su šautuvu, kuris ne visada veikia o ir numetė jį iš viršaus Vašingtono biurokratai.
1968 jau problemos buvo aiškios ir vyko kova su jomis. Vienas iš įdomesnių būdų - komiksų dailininko Will Eisner nupiešta instrukcija kur šautuvo priežiūra supinta su lengvom pošlybėm ir juokeliais.
Visada mane pralinksmina politkorekcinių nesamonių nebuvimas senesnėje kareiviams skirtoje literatūroje - dabar nebepraeitų tokios instrukcijos, reiktų nevaizduoti moterų (nes kaip čia dabar moteris su šautuvu, ką pagalvos kareiviai pvz. išpažystantys moteru diskriminavimo papročius arba moterys kareivės - kaip čia jas rodo taip vos ne kaip (patrankų) mėsą) priešų (o kodėl priešas vietnamietis, o ne koks kitoks, kas čia per priešų rasinė diskriminacija ir išvis, kariaujama gine prieš priešą o už teisybę ir taiką), pošlybių (siaubas - seksiszmas, pagalvokit apie vaikus) ir išvis geriau apseit be šautuvo paveikslo (šautuvai skatina smurtą karys turi būti viršesnis morališkai už visokius smurtininkus ir šiaip šautuvai gi pavojingi).
Vienu žodžių kiek instrukcijos padėjo, o kiek ne, dauguma problemų baigėsi 1968-1970 su M16A1 ir visi kas tuo dar nepatikėjo ir sako, kad M16/AR15 beviltiškai kertasi, tegu pagalvoja kodėl turtingiausia pasaulio kariuomenė tiek ilgai tąsosi su beviltišku ginklu. Masonų sąmokslas ne kitaip...
Youtube yra šių laikų mediją - visi atsakymai ir visi klausimai ten yra. Kas bežiopso šiais laikais televizorių? Gal tik hipsteriai, kurie laukia kada televizoriaus žiūrėjimas vėl bus madoje, kad galėtų sakyti - "aš telika žiūrėjau before it was coll" ir kurie jau pripratę prie TV veidų ir Valinskienės su Siaurusaičiu balso.
Bet kokiu atveju šiais interneto laikais norėčiau paminėt kelis Youtube kanalus, į kuriuos turėtumėt investuot laiko, kad jau slampinėjat šitame bloge. Per kartą visų neišvardinsiu, bet kol kas pradžiai keli. Bėje, visi jie angliški, rusiškuose kanaluose daugumoje atvejų nerandų nieko ką vertą būtų prenumeruot (nors yra keli, bet jau šalia visos tematikos nebent kada nors nuklyst). Užtat vatos ten tai visai Donbaso armijai "fufaikas" galima būtų prikimšt.
Kanalas skirtas Dave Canterbury išgyvenimo mokyklai, ir yra belekokio pločio - apima viską pradedant paprasčiausiais išgyvenimo triukais, baigiant ginklais, pastatais, medžiokle, navigacija ir ekstensyviais išgyvenimo eksperimentais. Verta žiūrėti vien todėl, kad žmogus turi savo mokyklą, internetines parduotuves ir pastoviai atnaujina savo žinias, tiek iš senų šaltinių, tiek pagal naująsias technologijas.
Vienas video paspoksojimui - norit daugiau, eikit per grojaraščius.
Truputuką informacijos - veganai, vegetarai ir visokių kenkėjų gyvenančių miškuose mylėtojai - žiūrėkit atsargiai, nes kai ateina medžioklės sezonas JAV, visi filmukai būna apie medžioklę, spastus ir gyvūnų perdirbimą į kažką naudingo.
Kitas kanalas, kur irgi nepakenktų pasidairyti yra DemolitionRanch. Kanalas palyginti šviežias, bet jau patenkantis tarp 10 didžiausių Youtube ginklų tematikos kanalų. Tai reiškia, kad savininkas jau beveik galėtų ir nebedirbt, nes Youtubėje pinigų yra, plius kanalas turi sponsorių, bet visgi jis toliau tęsia savo veterinaro darbą Teksase (yra atskiras jo kanalas apie pridaužtų katiniukų gydymą, bet to neseku).
Kodėl verta žiūrėt - nes kanalas naujas ir yra neblogas juokelių bagažas dar neišsemtas. Paskutiniu metu gana daug šaudymo reklaminiais šautuvais ir reklamines šarvo plokštes, bet kol kas reklama nepersisunkė. Siūlau koncentruotis į šratinių šautuvų filmukus, nes jie kanalo stiprioji pusė, kaip ir visokiausi keisti eksperimentai.
Peržiūrai - filmukas apie improvizuotus šaudmenis, kuris kanalą ir išgarsino ir "uždavė toną".
Kas daroma su dovanotais arkliais - nežiūrima į dantis. Bet čia gi ne tinklaraštis kaip būt gerais čigonais, taip kad dar nereik ieškoti odinės liemenės, šilkinių marškinių ir Radžio kompakto. Kalbu vis dar apie karybą.
Tiksliau tai kalba bus apie Lietuvos kariuomenės ginklus. Yra ten toks vienas dovanotas arklys, kuris atrodo taip.
Nuotrauka iš http://s631.photobucket.com/user/kilomuse/media/Crew%20Served/pvpj110.jpg.html
Nuorodoje galite paskaityti ir technines charakteristikas - labai išsamiai jos ten aprašytos.
Arklio istorija tiksliai man nežinoma, bet akivaizdu, kad jie gauti kaip labdara iš tėvynės Švedijos, ir, pagal vikipediją 300 vnt. buvo padalinti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Jei gerai suprantu, pas mus juos naudoja savanorių pajėgos, kurios sažiningai treniruojasi su jais ir ruošia granatsvaidininkų komandas. Kaip visas tas reikalas veikia galite pažiurėti šiame Bofors reklaminiame filmuke, kurtame apie 1960 metus (kaip ir pats ginklas).
Neblogas reklaminis reikalas? Atrodo toks galingas ginklas, viską pašauna ir pan. Man asmeniškai tai labiausiai patiko karinis švedų traktorius. Beje faktiškai jokių pardavimų Bofors ir nepadarė. Viskas pasiliko švedijoje, su visokia labdara paskui pasklido
Tai visgi kodėl tai yra dovanotas arklys?
Mūsų kariuomenei mano galva tai čia yra ginklas, kad padėt langelyje varnele. Šauna - šauna, tanką numuša - tarkim, kainuoja - ne - nu ir geras ginklas.Tiksliau ne kariuomenei o politikams ko gero. Ir aišku numesti juos reikėjo savanoriams, kurie yra viena iš labiausia motyvuotų kariuomenės dalių, nes jie savanoriauja nuo before it was cool ir jei reiks jie kovos su priešo tankais ir su šituo antikvariatu. Bėda ta, kad dabartiniame mūšio lauke toks pabūklas yra kaip gatlingo kulkosvaidis ar titnaginis šautuvas - žala priešui patykoje padarysi, bet atgal nebegrįši.
Kokie pagrindiniai trūkumai - visų pirma baisinis svoris ir gabaritai - mažiau kaip 10 m naujesnės konstrukcijos sovietinis SPG-9 sveria mažiau nei plikas švediško ginklo vamzdis ir turi beveik analogiškas charakteristikas.
Gabaritai, ratuota važiuoklė ir atgalinis srautas realiai leidžia panaudoti jį tik lauko pozicijoje - iš pastatų šaudyti faktiškai šanso jokio, apkaso irgi reik baisinio. Viskas gerai su tuo buvo 1960 metų švedam - rusai atvažiuos su tanku tik vienu keliu, ta kelia nuo uolų prisišaudei ir tupėk sau. Dabar gi, kai visur viskas su termovizoriais, naktinio matimo žiūronais ir viskuo, po pirmo šuvio iškart aišku, iškur ir kas šovė. Išdavos to manau visiem suprantamos.
Antra tai pats metodas taikymo antikvarinis - prisišaudymas su traseriais. Taip galima greit sulaukti ugnies atgal. Galima ir neprisišaudyt, bet tada atstumas trumpėja.
Bėje - girdėtos legendos apie šiuos ginklus Lietuvoje (galima priskirt savanorių folklorui, nes nežinau kiek tame tiesos).
Nr.1 - Švedai jų atsikratė be viso kito dar ir dėl to, kad tikri koviniai sviediniai kainuoja belekiek, vos ne kaip vienakartinis granatsvaidis, tai neapsimokėjo laikyt ir atnaujint kovinių komplektų.
Nr. 2 - Švedai Lietuvai davė daug mokomųjų šovinių kurie nuo senumo baigia išeit iš galiojimo, todėl savanoriai pastoviai rengia pratybas granatsvaidininkam, kad juos iššaudytų.
Bet kokiu atveju - negerai kai savanoriai laikomi varganaja kariuomenės seserim - jie to nenusipelnė. Kariuomenė turi Javelinus, o savanoriam 60 metų senumo (70 metų konstrukcinio senumo) patrankos.
Kokia alternatyva - na visų pirma reik susitaikyt, kad negalima visko gaut dykai, mes ne kažkokie ten "nuosaikieji sukileliai" kad pas mus ginklai konteineriais važiuotų, ir kažką reiks nusipirkt. Manau kad reik neišradinėt dviračio, ir apginkluot savanorius BGM-71 TOW valdomomis prieštankinėmis raketomis.
Brangu? O žmonės tai pigūs? Pažiurėkit kokie tretieji pasauliai jas naudoja. Komandos jau yra granatsvaidininkų, o galimybės nepalyginamos vien dėl to, kad sistema vis dar gaminama, su visu suportu, krūva opcijų raketom. Persikvalifikuot irgi nemanau kad bus problema - gali sirai ir vietnamiečiai - galim ir mes.
Ar reikia, nes gi turim patrankas ir va gerai - gal pašausim kokį tanką? Čia politiko mastymas - jei ginklas x pramuša y šarvo o tankas turi <y storio šarva, ginklas x efektyvus prieš tanką. Tik tiek kad pirmu šuviu nepataikius antro gali nebebūt o ir prisiruošt tam šūviui dar reik. Neadekvatūs ginklai verčia karius būti nepalankioje taktinėje situacijoje ir rizikuoti bereikalingais nuostoliais.
Taigi nuvarytą arklį reik nušaut. Kur juos dėt - padovanot kai kam gal, bet juos kažin kas imtų. Atiduot šauliam, kad tie galėtų saliutus šaudyt. Galima išparduot kokiem slidinėjimo kurortam sniegui nuo kalnų purtyt (nekikenkit, iš tikro yra toks pritaikymas), arba muziejam išdalint.
Yra popular demand (o o, kokia prabanga, jei jau turiu popular demand, reiškia kad skaito daugiau nei vienas/a) truputi aprašyti daugumą neigiamų ir užknisančių aspektų, pasitaikančių kasdieniniame gyvenime. Neužkišiu aš čia visko blogybėm visuomenės, čia labiau linksmesnis aspektas, truputi atmiešti bendram tonui.
(paveiksliukas iš http://www.teenlibrariantoolbox.com/2014/04/rant-because-faking-it-isnt-real-or-helpful/)
Tas pats popular demand ir pavadinimą pasiūlė - "Heitrytis". Na čia dar pažiurėsim, bet iš tikro, piktintis dabar populiarus sportas - o ką? Sveikatos tam nereikia, sėdėk sau namie ir piktinkis. Bet nereik visko taip nupiginti, kad kainuotų kaip lenkiški obuoliai Šlionsko krautuvėj su akcija - aprašant visa velniavą kuri mus supa ir visus įvairaus plauko prietrankas mes patys nekartosim jų klaidų ir skystaprotystės.
Visus aprašymus reikia struktūrizuoti - nesipiktinsi čia žmogus latrais gatvėse ir buržujais autostradose tuo pačiu metu (nors buržujus čia komunisto žodis, pavadinkim juos prasigyvenusiais bet neprasivysčiusiais, trumpiau PBN, čia trumpinys ateičiai).
Taigi kadangi mes čia kuriam kompartmentą kažkokiam metodui, tai šiandien pakalbėkim apie tokį banalų dalyka kaip važiavimas apsipirkt. Net ne kažkokas daugiau, net ne parduotuvių pardavėjos ar duobės. Kalbama apie procesą nuo durų iki durų.
Kiek visokių imfuzorijų vairuojančių ten yra... Aišku tai paaiškinama, maistas pritraukia, o dar jei parduotuvėje ir kokio skysčio svaigaus randama (viskio, šnapso, "Kurmio" - kam kas patinka) tai išvis - regioninis hotspottas garantuotas.
Taigi ką ten sutinkame?
Visų pirma aišku žmones, kurie pamiršo kad parkinge irgi KET galioja - nekliūna man pėstieji - tegu jie ten malasi vistiek ten nieks nelaksto, aišku tegu vistiek dairosi aplink, nes kaip pamatysim visokių šelmių yra.
Bet va žmonės kurie žiuri į prieki ir važiuoja atgal jau kita kategorija. Ratai sukasi pirmyn - akys pirmyn - ratai atgal - akys atgal. O tai paskui kai ras mielieji galineje posparnėje suvyniotą pėsčiajį KET žinojimas ar nežinojimas nepadės.
Kodėl žmonės važinėja parkinguose ne dešine o kaire puse - beyond me. Gal perdaug laiko Airijoj viščiokus smaugė. Nežnau. Važiuokim visi savo pusėm parkinguose.
Tada dar yra neįgaliojo vietos, arba kitaip privatus x6 parkingas
Prie Vilniaus akropolio jos beveik be konkurencijos valdomos kaimynų iš bulbinės degtinės ir Rusijos rinkoje legalių ananasų ir midijų tėviškės. Visų pirma tai reiktų policijai juos gaudyt, bet gal tingi terliotis, tai paleista viskas savieigai. Kitur gi matome ir Lietuvos numerių ant tų kalchoznikų vežėčių, nesvarbu kiek jos prabangios.
Kas tų žmonių galvose be oro - nieko turbūt. Jie yra dėlės ant mūsų visuomenės. Idealiu atveju tos vietos turėtų būti tuščios. Na nieko, kai nuleks koks nors vietų blokeris su x6 nuo kelio, irgi neturės kur pastatyt savo rankomis valdomo "Polo".
Yra dabar dar ir "Šeimos vietos" - irgi gera idėja, dėja neaprašyta KET. Atsiminkit visi - neturit vaikų - nesnaipinkit į tas vietas. Jeigu neatsivežėt jų o palikot pas bobutę - irgi.
(diskleimeris - aš š nei viena aukščiau paminėta vietą nepretenduoju, taip kad negalvokit kad x6 mano vietą nušiko tai dabar čia visas piktas).
Girdėtas paaiškinimas - tai va netyčia sustojau, negi bevažiuosiu lauk. Nu ir važiuok - ne tau skirta vieta. Jei jau palikai ten mašiną - maukis asilo beretę ir sėdėk tyliai o ne vaidink, kad netyčia.
Atskira bukagalvių šliužų kategorija yra vežimėlių metytojai, kurie džiaugiasi rade toki numestą vėžimėlį nes nereiks jo vežt į vietą, o bus galima irgi numest. Paskui padorūs žmonės turi juos rankiot išmetytus nes jie riogso vidury vietos, kur noris pastatyt mašiną.
Visų pirmą 2/3 jų tų vėžimėlių nereikia - pasimkit krepšį, apsipirkit ir nusineškit paskui pirkinių maiše tą negazuoto vandens butelį, tris bananus ir dežutę tuno savo sultyse iki savo mašinos. Jei jau nebepanešat pirkinių, kokio velnio į sporto klubus slankiojat? Vėžimėlių mėtytojus reik gaudyt, sodint į vežimėlius ir rident kaip margučius nuo parkingo rampų. Extra taškai už face plant.
Paskutinė šio pirmadienio kategorija, kurie veisiasi visus, kur yra parkingai, ir visur užknisa vienodai, yra svetimų mašinų trankytojai. Turiu galvoj ne šiaip parkuoti nemokančius - nieks negimė mokėdamas ir visko būna. Kalbu apie tuos kur tranko svetimų mašinų duris savo durimis.
Čia mano galva yra patologija kažkokia. Suprantu vaikai kartais šoka iš mašinos ir paleidžia duris, bet pažiurėkit kieme į savo mašiną - visi įlenkimai ant priekinių durų taigi dauguma trankytojų sėdi priekyje.
Ir jie visada važinėja sidabrinėm arba baltom mašinom, kurios palieka dažų juostas. Negi taip sunku yra prilaikyti duris arba pasilikt parkuojan tarpą, kad pralystum lauk? Jei neišlips stori keleiviai tai visų pirmą jiem reik skipint lates ir burgerius, o visų antra pirma išleiskit juos, po to parkuokitės - nereik gi tokiam taktiniam manevrui Guderiano skaityt.
Top tip - tuo baltus ruošus neblogai nuima WD-40 arba kažkas panašaus - užpurkškit negailėdami ir patrinkit gana intensyviai nebraižančiu skuduru. Per kelias min nusivalo, o riebalas paskui nusiplauna plaunant mašiną. Gailą bet duobių nepašalina, taip kad nesistatykit prie potencialių žasinų.
Taigi tiek neteisybės, netesybų, nerimo ir nusivylimų galima sutikti prekybos centro parkinge - nebūkit kaip šie personažai, elkitės protingai ir pagal apsišvietusio ir naujoviško europiečio sąmonę o ne kaip kolūkiečiai kad ir be "Belarus".
Toks tad pirmadienio pasipiktinimas "by popular demand" tskant.
