Rodomi pranešimai su žymėmis Rant. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Rant. Rodyti visus pranešimus

2020 m. gegužės 5 d., antradienis

Kovydas 2

 
Taip sakant – welcome to the dream, that slowly becomes a nightmare, arba sweet isolation.
Antra special edition Kovydo sakmė, arba 10 faktų apie Koronę.  



Nes kitų temų kaip ir nėra, be Kovydo reikalų, Kovydo baimės, visokių apsaugos dalykų ir panašiai. Eina antras mėnesis izoliacijos ir ką mes matome:

Pasižiūrėjus į internetą, spaudą ir TV – KĄ VEIKTI NAMUOSE ??? amžinas klausimas. Iš tikro tai daugumai, kas nesat priverstinė atostogose ar tiesiog atleisti -  atsakymas – dirbkit, nes ne taip mažai žmonių bent nuo 8 iki 5 turėtų sėdėti nusitvėrę kompiuterį ir dirbti. Jeigu namuose nesidirba – ką padarysi, kuo daugiau dirbsim iš namų, tuo daugiau šansų, kad bus kur grįžt po karantino. Aišku čia be fanatizmų reikia – niekas nučiuožto stogo atgal neprikabins.
Žmonės gerina produktyvumo rekordus dirbdami iš namų, bet reik nepamiršt, kad jei jus vaikai pjauna visą dieną, kitų gal nepjauna. Elektroninis laiškas rašomas 23 valandą, pabus neišsiųstas iki ryto, nes kolegos nenori sėdėdami ir Netflixinami klausytis kaip rėkia darbinis telefonas.

Sąmokslo teorijos kaip ėjo pradžioje, taip eina ir dabar tokiu pat galingu srautu. Kad kinai iš laboratorijos išeidami rankų nenusiplovė ir škšnosparnį už ausų tampė, prieš iškepdami  - dar galimas daiktas. Bet 5g bokštai sukelia Kovydą? Tai tada jau teisinga ir ta teorija kad nuo vėjo jėgainių jaučiai apsiveršiuoja. Nes kodėl gi ne.
Įdomiausia, kad portalai labai selektyviai spausdina tą briedą – jeigu kur randa internete, tai dar kartais autorius nuo savęs prideda, kad nu gal iš tikro tai ne nes nu biški spangalai, bet jeigu autorė antivaksėrė konspirologė pačiam portalui dirba – liejasi samokslo teorijos, kaip sultys iš troškinto skujuočio. Nieko – Kovydas eis ir nueis, o visi atsimins ne tik kas kaukes po eurą pardavinėjo, bet ir kas blėnis rašinėjo.

Kaukės – nuostabi tema. Nerašysiu jos padeda ar ne – kai pasaulio rinkoje nėr kaukių – nepadeda nė velnio, kai rinkoje kaukių atsiranda – oo kaukės kaip gerai, tiesiog panacėja. Kaukių klausimas vartomas kaip politiko skūra po seimo rinkimų.  
Galiausiai vienokių ar kitokių kaukių atsirado. Ką matom – spėju, kad išaugo gerai dantų pastos, burnos skalavimo skysčio ir kramtoškės pardavimai – kai kelias valandas būni su kauke pasiūta iš kažkokių perdirbtų tyskelnių, labai greit supranti kad tavo burnos kvapas nekažką.
Nešioti kaukes tik ant burnos irgi fainas dalykas – nu turbūt „anais laikais“ nemokė niekas anatomijos, kur parodydavo, kad jungiasi nosis su burna. Faktas, kad užsidengus visą veidą kvėpuoti taip nelabai, bet tokia ir esmė – taip pat nekažką Kovydui į plaučius įlyst.

Apsipirkimas tapo didele ekspedicija, ypač jeigu keliaujat pirkti patys, ir nepasitikit barboristais visokiais.
Lidlas labiausiai nuvilia Kovydo metu – vienintelė parduotuvė be automatinių kasų palei kasas prikrauna palečių, nu, kad būtų patogiau visiem susigrūst į krūvą, nes tikrai reikia ten akcijinių vėlykinių saldainių 500 dėžučių balandžio pabaigoj. Norfa irgi gerai varo – vienintelė parduotuvė, kur dabar turbūt irgi kaip ir pirma karantino savaitę trūksta kokių nors kruopų ir aliejaus ar dar ten ko nors. Kiti visi tinklai kažkaip susitvarko. Bent jau spirito spekuliantus patvarkė.
Smagu, kai uždaro kirpyklas, ir žmonės turi kirptis patys namie, bet palieka turgus veikiančius – taigi čia svarbiausias maisto šaltinis, ypač rizikos grupėms. Turgūs yra prabangos prekių vietos, nes kainos ten tokios pat, kaip užsisakyti kažką iš interneto su atvežimu, nebent kažkam reik potraukio užpakaliais stumdytis karantino metu.

Amžinas priesakas sėdėti namuose. Čia toks pat priesakas kaip ir neviršyt greičio keliuose. Paskiau – nu pasakiau, ar darau – kaip išeina. Juokinga, kai žmonės, kurie drebina kinkas nueit į parduotuvę, kur viskas valoma ir dezinfekuojama ir visi su kaukėm, kiekvieną savaitgalį lekia į pažintinius takus pačiupinėt tuos pačius NIEKADA nevalomus turėklus ir pasėdėt prie tokių pat NIEKADA nevalytų staliukų ir papiknikaut, o po to savaitės dienoms kuria visokias šmaikščias socialines reklamas ir memus, kaip reikia būt namuose.
Kur Kovydo židiniai – arba darbuose, kur žmonės turi dirbt nes negali dirbt iš namų, arba sveikatos priežiūros įstaigose, kur vienas gali užkrėst debesį. Tai prisakymo gal reik neikit darban? Laikykitės saviizoliacijos? Nesivalkiokit be reikalo?
Reikia visada pagalvoti, kur važiuoti – Lietuvoj pilna vietų be žmonių, nebūtina visiems eit į tas pačias vietas kur visada sutikdavai žmonių. Sutikdavai tada nemažai, dabar ten jų – belekiek.
Vargšai miesto hipsteriai su tatuiruotom rankelėm ir plikais gurneliais – sakiau visada, kad suvargsit be teisių ir be mašinos, sakiau. Vat dabar galit ir sėdėt namuose Barboros, Volto ir Netflixo malonėj, ir žiūrėt per langą, kaip pavasaris eina pro šalį.

Nekilnojamo turto rinka sustojo kaip turi būt – iškart matosi, kad rinkai ne kažką, kai tam, kad greičiau parduot 60 kvadratų kotedžą generiniuose ex. soduose nepagailima pinigų išsipirkt straipsnį naujienų portale. Bus matyt, kaip toliau viskas klostysis, bet kai butas buvo įsigytas kaip „jauki erdvė pailsėti po darbo ir pasiruošti vakariniam miesto šurmuliui“, o gavosi „pilkas iš Ikėjos apstatytas 50 kvadratų kalėjimas 2 mėnesiams“ manau, kad ateina antroji kėlimosi į užmiesty banga.

Verslas įdomiai sukasi – kažkas prisitaikė, kažkas tarpsta, kažkam ragas. Kaip visada blogiausia patiems mažiausiems, didieji išsisuks – kai pas tave dirba 1000 žmonių, gali 300 pramesti ir dirbti toliau. Kai dirba 3 – pramesi 2 ir užsidarysi duris.
Bet būkim realistai – ne visų gaila. Gaila tetos Janinos bulkučių kepyklėles kokiam nors Jiezne, kuri dirba 30 metų, priklauso vienai giminei ir tapo rajono simboliu. Visiškai negaila veganiškos sriubos gastro pubo „Ironic Soup‘z“ Vilniaus Vilniaus gatvėje, pardavinėjančio pertrintus žirnius vandenyje po 8 Eurus, kuriame puse darbuotojų dirba su vokeliais ir kuris yra „penktas savininkų startupas po inkiliukų fabriko, šunų nagų salono, kelionių į mišką agentūros ir ūsų vaško manufaktūros“.
O barų, kurie naglu veidu naudoja mažesnius kaip 0,5 litro bokalus, savininkams tai išvis yra sukčių pragare atskira vieta su nealkoholiniu Kalnapiliu rezervuota.

Darbo namuose eksperimentas pakeis viską – net ir grįžus visiems į darbus, manot, kad darbas eis taip pat? Nea – paplepėjimų bus mažiau, daugiau bus paskambinimų. Vietoj to, kad visiems rinktis kažkur, knistis rezervuojant sales, tampytis projektorius ir viską, tiesiog visi užsidės ausines ir posėdžiaus kur sėdi. Nes taip parasčiau.
Taip, kad statomi visokie „nauji modernūs digital nomadų ofisai, su bendromis erdvėmis, loungeroomais, hotdeskinimo galimybėmis ir atviru planu“ bus labai greitai sudalinti kambariukais, nes niekas nenorės mokėti už beprasmes erdves, kurios po pirmo net mažiausio epidemijos kvapo turės būti užrakintos.

Globalizacijos vargai parodė, kaip iš tikro gerai būtų viską gamintis patiems – kai kitos šalys vagia tavo medicinines kaukes oro uostuose tranzito metu, pasidaro liūdna, kad daikto, paprastesnio už higieninį paketą negalim pasigaminti patys. Garantuotai prasidės programos remti vietinius gamintojus, apsirūpint visokiais būtinais dalykais ir neprasileist daugiau taip. Neturi būti situacijos kaip dabar, kad kaukės privalomos, bet padorių vienkartinių kaukių kaina 20 kart viršija iki Koronos buvusias ir vėl reik kliautis perdirbtomis tyskelnėmis.

 Būkime visi gerais kaimynais vieni kitiems – jeigu kas turi būt savizoliacijoj ir slankioja lauke  - skambinkit 112, BET jeigu tikrai žinot, kaip turi būt, o ne jum atrodo – policininkai turi ir taip ką veikt. Kvietinėti policiją, jeigu matot, kad žmonės kažkur lauke trinasi po kelis ar dar kažką daro, kas nėra labai gudru neverta – jei matot, eikit į šoną – jie durni, jūs gudrus, bet gal jie jau priėjo liepto galą ir nebegali prabūt namuose. Nereikia tapti kaip Anglija, kur vyriausybė turi tramdyt žmonės, kad baigtų vieni kitus skųst dėl šudniekių – gyvenam laisvoj valstybėj ne kokioj Rytų Vokietijoj, kur didysis brolis labiau mylės tą, kuris daugiau priduos.



Visi laikykitės tvirtai, nesirkit, bet ir neišprotėkit namie.

2020 m. kovo 25 d., trečiadienis

Kovydas


Jau galvojau, kad viskas - kažkaip praėjo noras rašinėti, gal dėl to, kad čia tokia nišinė atgyvenus platforma (reiktų daryt turbūt video livestrymus ir influencint, lyg tai būtų ką influencint).
Gal šiaip aprimo puolimo pavojus (nu jei niekas neužpuolė per pusė mėtų, ko gero neužpuls ir dar 2,5) ginkluotės ekspertai taktiniais treningais nuėjo į patreonus. Tiesa majoras Antanaitis pralinksmina su savo įžvalgom lryte ar delfyje ar kur jis ten rašo – parašė, kad karinė Toyota gaidys tai straipsnis pagyveno gal kokią valandą - turbūt sulaukė redaktorius iš Tokvilos/Mototojos skambučio, kad baigtų fintus jei nori babkės už reklamą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „coronawirus  meme“

Bet aišku nesusirinkom čia visi paplepėti apie gynybą nuo priešų. Dabar svarbu gintis nuo Kovydo (juokinga, kad yra vaikų su tokiu vardu, ateitį visi galvos kad tėvai per karantiną iš neturėjimo ką veikt padarė).

Tikiuosi, kad vis esat sveiki, sėdit namuose ir dirbat. Kadangi didžiausias darbo namuose eksperimentas vyksta šiuo metu, jam užsitęsus verks visi vystytojai su savo naujais ofisais kruvinom ašarom, nes visi sakys - kam mums tas ofisas - taigi galim iš namų dirbti ir visą dieną sėdėt nei apsirengę, nei nusiprausę. Kovydo žala ekonomikai bus nemaža, bet visiem bent pasimatys, kad internetas su VPN ne šiaip sau išrastas. 

Ką Kovydas parodė apie mūsų žemelė?

Valdžia - nu aš čia gal patyliu - ne politinis pas mane blogas. Patys matot, kad visiškai nieko gudro. Valdžia tik džiaugiasi patyliukais, kad Kovydas prasidėjo per politines agitacijas, machinacijas, galima dabar ramiai dirpti ir svarbu neprasileist baisiau nei italam. Nieko - mes per rinkimus irgi pabandysim neprasileist. 

Gerieji pavyzdžiai - jų daugybė. Žmonės stengiasi padėt vieni kitiem kiek įmanoma. Kažkas gal šiek tiek ir pasipiariant nori, nu bet nesvarbu - piarinkitės iki sprogimo, bet jei medikai gaus kažko trūkstamo - viskas atleistina. Apie gerus pavyzdžius pasiskaitysit feisbuke, čia ne bėda. 

Blogi pavyzdžiai - irgi belenkiek. 

Pradėkim nuo verslo - Gritė išlipo sausa iš balos, atsiminkit, kad nėra tokios tualetinio popieriaus krizės, kad būtų pateisinama pirkti Gritę. Naudokit samanas, voveres ar dar kažką - atsiminkit, kad tualetinis popierius - paskutinių  50 metų prabanga, o žmonės kakojo ir iki tol.... Ir išvis - matėt bent vieną parduotuvę kurioje nebūtų tualetinio popieriaus.

Norit pamatyti dar šlykštesnio verslo - nueikit į skelbiu lt ir įveskit dezinfekcinis skystis arba medicininės kaukės arba respiratoriai - ką pamatysit - taigi visko pilna. Kainos nuo 5 iki 20 kartų didesnės nei iki Kovydo. Kas įdomiausia - daug kur "išrašom faktūras". Įmonės užsiima banaliu profitierinimu - prekiauja kažkuo, ko žmonėm labai reikia užkeltom kainom, nes turi sukaupę vienaip ar kitaip. Amžinas verslas, bet tai jo nedaro geru - karų metu tokie prekeiviai kartais supdavosi kojom žemės nesiekdami. Nesiūlau čia imtis drastiškų priemonių, bet pažiūrėkit po kiek kaukės pigu.lt - paskui pagalvosit ateitį, ar verta iš jų pirkt. 
Ir pagalvokit, kuo tokie prekeiviai prekiaus jeigu tikrai bus blogai - antibiotikais, maistu. Reikiamais dalykais reikia apsirūpint iš anksto, o jei jau nepaeina - bent nekaupkit atsargų negudriam terminui ir neremkit be galo atmatų perpardavinėtojų - paskui tegu paspringsta begerdami dezinfekcinį spiritą. 

Dezinfekcinis spiritas - nu kiek žmonėm jo reikia - Vilniaus degtinė uždarė parduotuvę, nes nebeįmanoma. Supermamelės tempia po 20 l spirito ant karto. Ką jos su juo darys - turbūt iš tikro vaikus maudys ar dar kažką. Šiaip rankas plaut reikia. Spiritas kai jau nepavyksta geriau nieko sugalvot plius dezinfekuot paviršiam. Kasdien nudezinfekuot buto duris, laiptinės duris, pašto dežutes ir laiptinės jungiklius - išeiga kažkur apie 100 ml taip negailint (testavau).
Tai su litriniu buteliu galima gyvent savaitę mažiausiai ir tai čia darant viešąją paslaugą. Taip, kad dar ilgai kvepės visi pašaliai spiritu. 
Nepiktnaudžiaukit tuo spiritu - mačiau gyvai kaip žmonės juo veidą valėsi - veidui ne į naudą kad jį koviduotom rankom čiupini ir dar 80 laipsnių spiritu trini.
Jeigu nenorit permokėt už dezinfekciją - cash n cary ir kitose ko gero didmeninėse parduotuvėse yra bomžų mėgiamo burnos skalavimo skysčio 60 laipsniu stiprumo - puikiai tinka dezinfekcijai, ir ne toks bjaurus kaip spiritas. 

Kaukės irgi atskira litanija - visos kaži kada supirktos, bet ar kas jas nešioja? Dabar kai liepė galva iš teliko - pradės. Kiek laiko reikia kad sunešiot pvz 5 pakuotes po 100 kaukių sėdint karantino salygomis? Tas hordinimas atsisuko antru galu, kai trūkta tiem kam reikia, o kas prikaupė dabar bando užsidirbt. Toks piktinimasis skamba aišku gal komunistiškai ir visi brudai kaukių perekupai sakys "taigi čia biznis tik". Važiuokit gal jūs per sausrą vandenių prekiaut į kokią centrinę Afriką, toliau nuo akių. 

Grikiai ir kitos krupos. Visų pirma tai neskanūs tie grikiai, dėl manęs galit pirkt. Pagal tai, ko trūksta parduotuvėse tai karantino meniu bus grikiai su pigiausiu aliejum ir cukrum. Tai aišku dėl ko ir to tualetinio popieriaus tiek reikia. Spėju, kad smektos vaistinėse irgi nėra ta pačia proga. Galvokit kūrybingai - ne visas maistas yra grikiai ir lašiniai - daugybė visokių produktų, kurie puikiai laikosi, bet ir tų jum nereikia - be problemų galima visko gauti, reikia tik riboti slankiojimą po parduotuves - kelis kartus saugiau yra su geru planu pralėkt per parduotuve 1 kart per savaitę, negu maitintis kruopom ir vistiek eit kart per savaitę į parduotuvę, nes kažko pritrūksit taip ar taip. 

Linksmieji emigrantai tarp jų ir bedantis kelto turinys ir aktyvusis Biržų pilietis, kur padėjo Biržam atsigaut Kovydo žemėlapyje. Bet tai sunku buvo pasėdėt namie. Dabar čikenfaktoristai, norgės žuvininkai ir danų statybiorai gali kaltint tik patys vieni kitus. Pirmoji banga būt pasėdėjus namie - antra banga dabar nesėdėtų Verygos sanatorijose ir nereiktų peiliais badytis negavus šnapės, amfetamino, žolės ir dar ten visų kitų malonumų gyvenimo. Taip pat ir kitiem sugrįžusiems nereiktų ten trintis, nes kas iš ten išeis vistiek parsineš Kovydą namo. 

Vienu žodžiu nekažką, tai ką daryt. 

10 žingsnių planas:

1. Bandykit dirbt kažką, nes kitaip nulėks stogas nuo sėdėjimo namie. Kuo daugiau darbų bus padaroma šiuo metu tuo mažiau bus ragai parėjus darban. Kas dirbat darbe – saugokitės nes faktas kad darot kažką svarbaus.

2. Nesišlaistykit lauke be reikalo - kaukės gal ir gerai, bet nepadės iki galo. Laikykit pilną baką kuro, ir kai galit  - išvažiuokit iš miesto pasivaikščiot po laukus kur žmonių nėr. Po laukus, o ne pažintinius takus - nusiplausit tuos batus, nieko nenutiks. Soriukas, hipsteriai, visada sakiau, kad be mašinų suvargsit vieną kart - va jūm ir kartas. 

3. Plaukit rankas ir ne šiaip, o gerai aptrinkit, ypač visokius plaukuotus riešus. Ir vaikus priverskit. 

4. Jei turit dezinfektanto - negailėkit - bus biški juokinga, jei po mėnesio nuims karantiną, o jūs dar sėdėsit su 20 l spirito. 

5. Nepersistenkit su naujienų klausimų - atsiminkit, kad visi dabar pagrinde ne suką galvą ką daryt su virusu (scenarijai taip ar taip jau atidirbti), o bando išsukt savo skūras arba užsiimt gerą vietą ateities rinkimam.

6. Neremkit spekuliantų. Tiesiog neremkit. Taip ar taip jie potencialus Kovydo židinys su savo pirk parduok veikla. Ar tikrai tikit, kad tik kartą naudotas kaukes perkat?

7. Saugokit senelius ir bobutes, net jei jie patys ir nesisisaugo. Jei norit kažką nuvežt - palikit prie namų arba greit atiduokit ir maukit lauk. Bobutės ir seneliai – sėdėkit namie, nes kai taip tai galit pasėdėt, o dabar mat noras laukan. Geriau vien pavasarį prasėdėt nei kito nesulaukt.

8. Venkit žmonių, ypač nesigrūskit eilėse ir niekur. Ar nepalauksit? Jei matot, kad dėl kažko reiks stovėt eilėj - kažin ar to jum reikia. Galit gi kitur nuvažiuot (sakiau, hipsteriai, kad suvargsit be mašinų, nesvarbu, ką Šimašius sakė apie viešąjį transportą). Kokių vengti ypač - nu tai savaime aišku su treningiukais, kedukais ir kalbančiais su išsigalvotais anglizmais. 

9. Nepraraskit galvos  - viskas praeis. Praėjo ispaniškasis gripas laikais be interneto, antibiotikų, kvėpavimo aparatų ir viso kito. Ir kažkaip pasaulis nesugriuvo. Čia nieko panašaus taip ar taip nebus. 

10. Jeigu prasileisit Kovydą - darykit ką sako daktarai. Jie žino geriau, bent kol kas. 


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ – matėt video su marozais kelte – va tokia jų ir nuomonė.

2019 m. sausio 25 d., penktadienis

"Disidentų kaina"

Manau supratot, kad vėl aš nesiūlau parduot Bogušio ir Sadūnaitės - pasilikim juos Lietuvoje. Aš vėl apie tai kaip Skaisgirių klanas, tikiuosi, kad jau nebe už valstybės pinigus daro iš mūsų istorijos tokia pornografiją, kad net ir Tinto Brasas jos nebežiūrėtų.
Kažkaip tikėjausi, kad po partizanų eisim iškart prie Sąjūdžio, bet matyt dar biški baisu pošlint dalykus, kuriuos atsimena didžioji dalis gyventojų. Taigi pasirinktas toks tarpinis variantas - serialas apie disidentus, kurie gana mažai žinomi, nelabai kam įdomūs, ir kas svarbiausia - buvo senai.

Taigi ką turime pirmoje įvadinėje serijoje?


Deja vis dar turime tą patį jų prakeiktą ir nusibodusį droną, skraidantį virš miško - ar čiasi biras, ar kaimas Lietuvos - geriausiai jį simbolizuoja vaizdas iš oro žiūrint miškan. 

Taigi iškart užduodamas tonas - po 7 metu iš gulago paleidžia kokį tai kunigą. Iškart aišku, kad kunigas bus Teofiliaus Matulionio, Svarinsko ir visų kitų kalintų kunigų mixas. Neaišku iš tikro, kada kunigą uždarė, bet faktas kad prie gyvo Stalino ko gero nebūt paleidę, taigi darom prezumpciją, kad ne anksčiau 1953 metų. Sargai su GAZ 69 (nu kaip tik pirmi gamybos metai būtų  - gerai aprūpinti).

Nu ir aišku prasideda neraukimas, kaip atrodyt Lietuva galėjo atrodyt pokario metais- ne tik, kad vagonai ir lokomotyvai minimum 2000 metų gamybos, tai dar ir stoty geltona linija pažymėta, kur nestovėt. Bet vistiek reikėjo filmuot.

Paskelbiama tiksli data - 1956. Iškart geriau.

Kunigėlį su tuo pačiu gaziku susirenka kokia tai vietinė milicija, ar kitokia "skrebatūra" (neskiriu aš tų jų uniformų). Fone matome renovuota kaimo lankytojų centrą su kondicionierium ant sienos - gražiai gyventi neuždrausi.

Pristatomas kunigėlis, kuris yra vyskupas, 83 metų amžiaus - bet kokio gyvybingumo, kaip tokių metų plius po 7 metų gulage. Nu pasakė Nojui iš "produkšiono" sugalvot gimimo datą, tai tas ir sugalvojo. Tiksliau nesugalvojo, o pasiėmė iš vikipedijos pagal Teofilių Matulionį. C'mon.

Ir dar tas vėl filmavimas belekur - stribynas pageltusiai popieriais apklijuotas, visas nušiures ubagan, vėliau matysis kad iš lauko - 1970 kaimo krautuvė, ar kažkokios kareivinė tokio pat senumo.
 Jei dabar viskas nutriušę, tai nereiškia, kad buvo nutriušę taip pat ir prieš 60 metų, bet čia jau beveik beprasmiška minėt. 

Toliau - klasikinis laiko užmušinėjimas priminimais - bet gi tik pirma serija, nėra ką prisimint. Nesvarbu - reikia, reiškia reikia. 

Vėl klasikinis gerojo KGBisto motyvas - visur jo pilna šiais laikai, nes gi visada turi būt vienas geras, kur įdeda kunigui slaptų fotkių ir nusižudo. Nebanalu, kad bent pasikaria, o ne nusišauna.

Ogi Lietuvos kaime tą krautuvę, kurioje sėdi milicija, apšaudo kažkoks vaikas su PPŠ 41 - taupo šovinius ir šaudo pavieniais. Milicininkas irgi atsišaudo pavieniais - too bad, kad jo PPS 43 neturi tokios opcijos. Nu nieko - po kurio laiko kompiuteriai pagerina šaudymo spartą, paįvairindami ją toks vaizdas, kad ZB 26 kulkosvaidžio garsais.Vienas "mentas" atsišaudo, o jo vadas šika plytom labai jau netikroviškai. 

Ryte nieko naujo - telefonas neveikia, gal tegu pabando parašyt ką nors su rašymo mašinėlė iš 1989 - ot tas Nojus iš "prop departmento", visai nebesistengia. 

Toliau - bla bla, grasinimai pistoletu (neatlaužtu gaiduku obviosly, nes saugumas - pirmiausia). Vyskupas pareina į savo parapiją, bažnyčia tokia daili visai, po ES remonto.

Tuo tarpu vaikai vagia medį prie upės - bičiukas kerta uosį su buku kirviu iš "Senukų" ir niekada medžio nekirtusia maniera. Nu galiausia nukerta ir paskui graužia lašinius, kol vidurį dienos nepraeina bičas su šautuvu - nes nu kodėl gi ne, tikrai tuo metu partizanai dienom slampinėjo pakrūmėm. 

Vėl dronas užskridimą daro  - tas pats kraštovaizdis vėl - ar Sibiras ar nelabai. Vyskupas važiuoja pas pašautą ligonį, akivaizdų, kad tą patį kur pašovė milicija prieš 10 minučių. 

Ir vėl grįžta Markulis  - Erelis. Jau kaip tas nusibodęs buvo, bet vėl jis čia. Važiuos jis dusinti visokių "banditų" vyskupo kaime. Ir liepė viską sutvarkyt TYLIAI. 

Veiksmas keliasi į Rumšiškes, kur niekas nepasikeitė nuo nepriklausomybės kovų. Sklepe tik vaikiškos rogutės 1980 metų atsirado. Nu ir pasirodo ten kaime 1956 metais trys bičiukai slapstosi nuo armijos su planu bėgt į Švedija. Oo, cunning plan, o ko tiesiai ne į kokią Ameriką?

"Mentai" gi tuo tarpu dviese pėškom išeina ieškot banditų. Gazikas gal neužsivedė, o kviestis saugumą ar kariuomenę kažkaip ne lygis. Bičiukai sklepe aišku paskutine šviesą užsigesina tik kai jau milicininkas duris klebina, nes kaip gi kitaip filmuot tamsoj. 

Po to jau kitų minėta epic vieta, kai vaikai krykšdami atbėga namo pasigirt kaip partizaną matė. ir kaip tyč kai milicija namie. Nu vat išmoks ateitį, kad nereik triukšmaut.
Faini tokie kerzai pas tuos besislapstančius bičiukus - ne tik, kad guminiais padais ir suvarstomi, bet ir šiaip nauji, neseniai iš Armijai ir Civiliams pirkti. Tokius Lietuvoj gal tik Lukša - Daumantas ir jo komanda tebuvo matę tais laikais, bet ai, liepė Nojui iš "prop departmento" paimt "kariškus batus 45 dydžio" tas ir paėmė, kam čia sukt galvą. 

Prie upelio milicija su babyte ir bičiuku ieško partizano pėdsakų labiausiai ištryptame sniego plote, kokį tik galėjo rast. Ryškiai būta ne vieno ir ne dviejų dublių. Gerai, kad partizanas stypso už medžio visą tą laiką. Milicininkas visiškai už nieką nušauna bobutę. 1956 metais. Stipru, net ne koks KGBistas, o tiesiog vietinis kaimo mentas. Gi sakė, kad viską reik padaryt TYLIAI, nu bet sakė taigi ne jam. Tada aišku jį iš 3 metrų nušauna partizanas. Kitą palieka gyvą, kad negadint šovinių, ir leidžia jam kurį laiką blaškytis po krūmus, kad užtempt laiką iki finalines Jazzu dainos.

Taip sakant sovietinis pokaris dar niekada neatrodė toks paprastas, aiškus, simple, stupid ir easy, kaip šitame seriale - nepatiko nušovei, nenušovė - pabėgai į švediją. Vaidyba vėl gi nėra ką labai vertint. Jeigu savanorių kaina buvo juokinga, partizanų kaina buvo gėdinga, tai disidentų kaina nusimato tiesiog liūdna. 

Spėjimai iki kitų serijų parodymo:

1. Partizanas yra Jonas iš "Partizanų kainos" iš Žemaičio - Vytauto tapęs Kraujeliu - Seubūnu.
2. Vyskupą nužudys Markulis - Erelis su užnuodytu švirkštu;
3. Bičiukas Kostas ir mergaitė Dalia liks iki galo ir keliaus toliau;
4. Kas nors važinės po kaimą su Volgą naujesne kaip 1970 metai;
5. Katalikų bažnyčios kronikų rūsyje bus ne tik ženklai "exit" bet ir nauja elektros instaliacija. 

Užteks tam kartui.


Paprasto žmogaus nuomonė (Bonus Content)

"Ką tu čia man aiškini, kad kažkas ne taip, viskas čia yra žiauriai istoriškai teisinga, nes man mama sakė, kad viska tikrai taip arba bent jau panašiai ir buvo. O mano mama žiauria sena yra, jinai 1996 metai VU pabaigė, tai tu isivaizduok....gerai...

                                                                    Nojus, "Senior Asistant, Prop department"

2018 m. gruodžio 7 d., penktadienis

Žiemos informacija

Kalendorinė žiema sutapo faktine žiema. Kažkaip klimato atšilimo nesijaučia, ypač nerenovuotose senos statybos namuose, ten tai jokio atšilimo nėr buvę nuo Chruščiovo gyvo laikų. Visgi bežiemojant nusprendžiau, kad reikėtų parašyt nuomonę keliais klausimais, kurie gana (arba ne) girdimi spaudoje bet kurie neverti atskirai didelių pasisakymų. 


Visų pirma - estai padėjo į pavėsį mus su latviais ir pasidarė naujų šautuvų savo kariuomenei pirkimą (nors mum ir nereikia bet padėjo mus nes pasirinko ne g36), ir padarė, sakyčiau, netikėtai protingą pasirinkimą Europoje, pasirinkdami AR-15 / m-4 stiliaus karabinus ir pirkdami ne SIG ar HK su užkeltom kainom, o JAV gamintojo LMT šautuvus.
Visiems žinant Europos nesveiką meilę vokiškiem HK šautuvams (taip pat ir vokiečių lobizmą šioje srityje) pasirinkimas atrodė netikėtas, bet faktas kad LMT laimėjo dėl mažiausios kainos, nors nepanašu, kad ir kokybė būtų kažkiek nukentėjusi. Taip kad sėkmingo naudojimo Estams.
Įdomu tai, kad Europa po truputį pereina prie amerikietiškų šautuvų, kad ir pagamintų Vokietijoje. Ir jeigu dabar galvojat kad HK-416 skiriasi labai nuo AR-15, tai pas jus naktį ateis Judžino Stonerio šmėkla ir įkirs viena į kepenis.
Na vokiečiai sujungė AR-15 sistemą ir AR-18 dujų stūmoklį, bet ne kažin koks ten daugiau skirtumas. Vienu žodžiu prancūzai jau persiginkluoja jais, vokiečiai irgi nemanau, kad pasirinks ką nors kitą. Jeigu galvojat kad HK prancūzų ir vokiečių pasirinkta dėl kokios nors didesnės kokybės ar kažko tai, atsakymas paprastesnis - jie ir FN vieninteliai Europoje kurie gali įvykdyti tokio dydžio užsakymą, o FN užsiėmusi su JAV užsakymais ir SCAR, taip, kad realiai renkamasi vienas iš vieno. 

Dar vienas dalykas - karinis paradas Vilniuje. Buvo jau senokai, bet manau, kad nepaisant šlykštaus oro pavyko gerai. Kažin ar bus kartojamas - greičiausiai jei ateityje ir bus, bus perkeltas į pavasarį. Nu ką darysi kad protėviai nusprendė kariuomenė įkurt šlykščiausiu metu metuose, bet po 100 metų galime pasirinkt ir kitą datą minėjimui.


(https://ltlife.lt/kultura/renginiai/atkurtos-kariuomenes-simtmeti-vilniuje-palydejo-karinis-paradas-ir-tukstanciai-zmoniu/)

Paradas iš kariuomenės pareikalavo didžiulės logistikos, ir manau vargo buvo ne mažiau nei su pratybomis, taigi vien iš to jau yra naudos. Be to žmonės pasidžiaugė ir dar pamatė Boxerius.
Kažko dar trūksta tiem Boxeriam ir net ant pravažiuojančio matosi, kad modulio ir važiuoklės tarpai dar ne pilnai apšarvuoti ir kažkokia guma  ar faniera prikimšti. Na bet faktas kad netoli jau iki pilnos laimės.
Visiem tiem kurie galvoja, kad bu bu bu paradai - jėgos demontravimas, "seniukai, gyvenkim taikiai" ir panašias nesąmones - kariuomenės pats turėjimas yra jėgos demonstravimas, tai jei jau turim, tai galim daryt ką norim savo šalyje, be to kariuomenei visada reikia paramos, o kai žmonės nemato, tai ir neremia. 

Dar vienas klausimas, kuris sukėlė baisinį šaršalą taigi miškų kirtimas. Jergutėliau kaip kertamos sengirės, tiesiog visur plyni kirtimai visur, baisiau nei Anykščių šilelis, Baranaucko aprašytas. Ja ja - miške buvot kada nors?
Visiem hipsteriam kovotojams prieš miškų kirtimą reiktų apsidairyt aplink save ir pagalvot, iš kur jų Ikėjos baldai atsirado. Patikėkit tikrai ne Švedijos miškai mum juos davė. Mišką reik prižiūrėt, ir prižiūrėjimas kartais reiškia plyna nukirtimą ir atsodinimą, nes tikrai dabartinė emocija kaip ten voveraitės tarp sengirės kelmų nupuvusių laksto yra svarbiau nei šalies ekonomikos dalis, gyvenanti iš medienos.Voveraitės niekur neprapuls, o ekonomikai iš kažko reikia gyvent, be to niekur tie miškai nedingsta - pusė matomų kirtimų turbūt yra jau vieną kart atsodintuose miškuose, bet ką ten gilinsies pro šalį važiuojant
Suprantama, kad hard core medžiamyliai norėtų, kad būtų uždrausta kirst miškus, net jei yra tavo žemėje, bet jiem turbūt ir komunizmas atrodo neblogas variantas, taip kad jų nuomonė nėra niekam čia įdomi.

Bet iš tikro medžiai yra smulkmė lyginant su kita gyvosios gamtos sausa šaka - vilkų medžiokle. Šie metai akivaizdžiai parodė, kad vilkų Lietuvoje yra, ir yra tikrai daugiau negu reikia. Vilkai yra didžiausi žemės ūkio kenkėjai po kolorado vabalų Lietuvoje.


Jeigu jūs vis dar tikite pasakom apie Vilką - miško sanitarą, tai gal būtų laikas jau pamiršt, ką pasakojo 4 klasėje per gamtos pažinimą. Vilkas yra gamtos sanitaras kokiam nors nacionaliniame parke didumo kaip 3 Lietuvos, esančiame kur nors Kanados šiaurėje, bet ne žemės ūkio krašte, apgyvendintame žmonių.
Pas mus užtektinai medžiotojų, kad nereiktų nieko ten per daug sanitarinti, taigi Vilkai, kaip ir visi gyvūnai, vertinantys kalorijų ir pastangų santykį, renkasi naminius gyvulius - avis, šunis, ožkas, veršius visokius. Nes kam jam vaikytis stirną, jeigu avys aptvertos ir niekur neprapuls.
Kiek vilkų Lietuvoje - kas ten žino, bet tikrai viršija tuos mistinius 300, kuriais tiki vilkų mylėtojai. 15 metų atgal, sumedžiot vilką Lietuvoje būdavo oo kokia prabanga, kaip ir istorijos apie papjautus gyvulius būdavo vos ne mistika. Dabar gi vien Rokiškio rajone 5 vilkai per savaitgalį, kaip ir 1700 papjautų gyvulių per metus visoje Lietuvoje.
Kiek vilkų reikia Lietuvoje - 0 geras apvalus skaičius, bet čia tik ūkininkų svajonė. Jei iš esamo vilkų kiekio liktu 20 proc, gamtoje tikrai niekas nepasikeistų, stirnos su šernais, avim ir ūkininkais tik padėkotų. 
Labai juokinga logika, kad be vilkų sugrius gamtos balansas. Keli gi balansai sugriuvo be kokios nors rūšies? Balansas sugriūna ką nors įveisus, bet labai retai jam kas nors nutinka ką nors "išveisus", Šveicarijoje, Britanijoje, Airijoje ir dalyje vakarų Europos vilkai išnaikinti ir nepanašu, kad kažkas ten blogai su gamta. Aišku visai išnaikint vilkų neverta vien todėl, kad ir neįmanoma, ir nelabai humaniška, bet veisti vilkus irgi juokinga. 
Vilkų mylėtojų ledinių argumentu yra daugiau:
"Vilkas yra svarbus lietuvių kultūroje" - mes ne čečenai, pas mus vilkas kultūroje -  kenkėjas arba kvailys.
"Ūkininkai patys kalti, kad avių netveria" - išvažiuokit iš Vilniaus (čia tie 20 procentų kur teises turit) ir pažiūrėkit ganyklose kiek piemeniu neaptvertų gyvulių. Spėju vienos rankos pirštu užteks apskaitai, ir tie bus pririštos karvės.
"Žmonės medžius iškirto vilkam nebėra kur gyvent" - taip ir laikosi tas vilkas miškuose giriose - vasarą vilkasi sėdi kimsynuose, rudenį visokiuose krūmuose, kaip ir jų grobis. 
"Čia ne vilkai, čia vilkai ir šunys susikryžminę" - vilkas sutikęs miške šunį pirmiausia ieško kaip jį suryt, o ne paturėt.
"Reik tvorų didesnių" - vokiečių patirtis rodo, kad ir tas nelabai padeda, be to iš kokių pinigų ūkininkai jas tvers? Avys yra pradedančiųjų verslas pas kuriuos ten kiekvienas centas svarbus. 
"Reik šunų" - paleiskit palaidus aviganius betkur kur yra koks žmogus 5 km spinduliu ir per sezona gausit aiškintis su policija dėl savo ciuciko fintų mažiausiai vieną kartą.

Vienu žodžiu dabartinę vilkų meilę galima pavadint tik vienu geru aukštaitišku žodžiu - Vilkapisynė. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Nu bet kam reikia medžiot išviso, tipo augalai ne maistas, gal jum acai ir kynva nepoatinka, kad reik medžiot tuos vilkus ir valgyt juos paskui? tai nevalgo vilkų, ne nu karoč tai kas yra tiem medžiotojam, tipo jiem va pažudyt reikia. Miškas suprantat, ten sengirė SEEEEEEENGIRĖĖĖĖ, negalima ten nieko daryt. Ai tipo ten žmonėm priklauso? Nesamonė, negali taip būd, briedas čia kažkoks, visus aš jus užbaninsiu.

2018 m. kovo 23 d., penktadienis

Apie automobilių markes (Rokiškio Rabinovičiaus papildymas)

Sveiki,

Pavasaris mus džiugina šalčiu, sniegu ir visom kitom klimato atšilimo gėrybėm. Gal Elas Goras ir teisus, kaip sako hipsteriai, bet kažkaip nesijaučia. Senokai nerašiau, nes kaip ir nėra gerai sufermentuotos temos.
Gynybos srityje irgi nėra ko prakaituot į taktinį treningą, nes gana ramiai peržiemojom. Tiesa Valodia pamėgino, ar "Novičiokas" dar nenurūgęs ir laimėjo rinkimus, bet čia jau tokia konstanta, kad net neverta į tai gilintis.

Praėjus žiemai siūlau visiem užmesti akį į savo keturratį draugą - ar rūdys jo dar nesuėdė, ar visus numuštos pusnys nepaliko per daug žalos - pavasaris visada parodo kas kur šiko ir kas kaip vairavo.

Nesenai atsiminiau šedevralinį Rokiškio Rabinovičiaus straipsnį, pasakantį, ką Jūsų automobilis pasako apie jus.


Aš kažkada pats nagrinėjau automobilinė psichologiją, bet ten labiau iš elgesio kelyje ir tam tikrų veiksmų pusės. http://amatvictoria.blogspot.lt/2017/05/automobiline-dedukcija.html 

Taigi nusprendžiau papildyti kai kurias vietas Rabinovičiaus straipsnyje, kad, paskaitę abu, galėtumėt matyti pilną paveikslą, kas važinėja Lietuvos keliuose. Kita priežastis - Rabinovičius labai jau senai rašė - atsiprašau ar dar pamenat tuos laikus, kai BMW tik trys klasės tebuvo.... Atsirado naujų žaidėjų rinkoje.

Taigi ties BMW galim ir pradėti - kas šiais laikais yra BMW vairuotojas. O kas šiais laikais yra BMW? Anksčiau tai buvo greitų ir nesuper saugių sedanų gamintojas, dabar didžiausiu pinigus jiem ko gero suneša visa X klasės orda, kurios Rabinovičius nepaminėjo, nors ji jau ir buvo, bet dar nebuvo tokia masė.

Dabar turi būti tikras automobilių nerdas, kad atskirtum BMW klases ir modelius vieną nuo kito. Ir Aš nejuokauju - 1 serijos kupė nieko nesiskiria nuo 2 serijos, kaip ir 3 nuo 4.  5 serija dar buvo kaip serija, bet atsirado 6 serija, kuri užsiaugino 4 duris ir vėl nebeliko jokio skirtumo. Iš tikro BMW darosi kaip 1995 metų korejietiškos ir japoniškos mašinos - iš toli visos vienodos, o iš arti gali atskirt tik pagal ženkliuką priekyje.
Kas dar paskutinius kelis metus vienija BMW vairuotojus - ko gero vairai ir navigacijos - jie, padedami vagių govėdos, kaip kokiame klube dalinasi jomis ne tik Lietuvoje, bet ir Europiniu mastu. reiktų ant vairo kitos pusės jiem rašyti žintes kaip su žinutėm buteliuose gal - būtų įdomi analoginė chatruletė.

(nuotrauka iš http://www.bmwblog.com/2016/02/18/how-to-turn-the-bmw-x6-into-a-really-ugly-car/ pasirodo Lietuvos mesitrai sugebėjo pabaisinti net ir nepabaisinamą)

Kai pasirodė X5 dar viskas buvo pusė velnio, bet kai tų "iksų" pradėjo veistis daugiau, ir, by default, prie jų pradėjo eiti vardiniai numeriai BMW tiek ilgai bandyta pagerinti reputacija vėl nusmuko - juodas X5 arba baltas X6 yra tas modelis, kuris visada atlėks autostrada +40 virš nustatyto greičio ir nepamirš dar ir piktai pamirksėt šviesomis. Juos saugo tik nepriklausoma pakaba gale, gera stabilumo kontrolė ir visi varomi ratai - nuo kelio nulėkt gana sunku. Norinčių aišku vistiek atsiranda.
Viena kita numušta stotelė irgi nepadėjo, kaip ir keletas mirtinų avarijokų. Net ir nebagalima pasakyti kas yra BMW vairuotojas, nes ta markė nebeturi ribų - kas važinėja su X6 nevažiuos su 116, kas ieško Z4 - nesės į 7 seriją. Taigi BMW tapo naujų laikų Volkswagen, tik brangesniu  - bando apsėst visas kėdes, ir jiem gana neblogai sekasi.

Volkswagen vis dar yra Volkswagen. Dyzelgeitas jo nepražudė, bet ir nieko labai įdomaus jis nepagamino - Golfai, Pasatai ir Polo vis dar mylimi ir plakami visų, pradedant ūkininkais, regitros instruktoriais, visokiais ten tarnybų tarnautojais ir baigiant tais, kurie vis dar galvoja, kad tai prabangios mašinos ir, kad Pasatas CC tai ne tas pats pasatas "nes nu viskas gi ten kitaip".
Rabinovičius praleido du šedevralinius Volksvagen modelius (praleido ir neįdomių dar ne vieną, bet jie vis dar tokie pat neįdomūs).
Vienas iš jų tai Phaeton, arba kitais žodžiais "Pakonkuruokim patys su savim". Kas gaunasi kai pagamini paties savo gaminamos Audi A8 konkurentą su tokias pat varikliais, tokiu pat komfortu, bet atrodantį kaip didelis ir baisus Pasatas. Gaunasi mašina be jokios išliekamosios vertės, nuo kurių kiekvieno pardavimo Volkswagen turbūt nuėjo į gerą minusą. Tiesa Bentley iš jų gal ir pusė velnio gaunasi po šiai dienai.
 Kitas gi tai yra Sharan, dar žinomas kaip "aš visada norėjau būt fūristu". Tas pats galioja ir kitiem vienatūriams, bet Sharan/Galaxy/Alhambra labiausiai populiarūs nes sunkiai užmušami. Žmonės juos nusiperka kai vaikai jau paauga ir galvoja kad keliaus va kur nors į kaimą ar prie jūros, bet paskui po poros metų vaikai iškeliaują į univerą ir tu lieki su duonine ant ratų, kuri žiemą niekaip neprišylą, nes dyzelinė, supasi ant kelio kaip pijokėlis Adulis iš knaipės grįždamas ir kurioje jautiesi baisiai vienišas už vairo. "Užtat aukštai sėdėt" visada yra "Šaranisto" auksinis argumentas.

Mercedes-Benz. Mašinos kurių kokybė daugumoje atvejų eina žemyn tiek pat, kiek kyla modelių gausa - 2007 parsidavė kartu su Chrysler kažkokiems investitoriams, ir nuo tada tikrai neblizga kokybės viršūnėse. Užtat bando pasivyti BMW ir Audi savo modelių mišraine. Kas išvardintumėt visus dabar gaminamus Mersus? O bent visas dabartines Mersų klases? Čia turbūt ir Silber Auto nepadės. Taigi Mersas, kuris kaip ir seniau turėjo būti didelis sedanas, kupe, iš bėdos dar universalas dabar yra konglomeratas iš dalies labai įdomių, dalies labai baisių, ir dalies labai generinių modelių.

Mersam vargą kelia dar ir tai, kad jie vis dar yra laikomi statuso ir prabangos simboliou, Sakysit, kokia čia bėda. O visgi bėda yra - kai tu ieškai prabangos, bet turi neperdaugiausia pinigų, tai perki Mersą, pvz kokį 10 metų patrintą S klasės dyzelį (nesvarbu, kad dyzelinis limuzinas jau iš karto yra skirtas taksaut visokiem VIPam iš oro uosto) arba benzininį su dujom, aišku už paskutinius silkiu galvas nusukinėjant užkaltus pinigus ir važinėji. Iki pirmo nuvažiavimo į servisą, kai pasirodo, kad reikia keletą tūkstančių sumokėt vien už einamuosius darbus.
Aišku nemoki, varai pas meistriuką Čėską ir galiausiai po metų kitų arba Merso atsikratai, arba važinėji su trumpinančiais LED žibintais, persimetusia pakaba ir dūmydamas kaip traktorius. Ir net jei Mersą nuplauni ir stovi kur galvodamas, kaip naglai atrodai, iš tikro atrodai kaip vairuotojas, laukiantis šėfo prie klubelio.

Atskiro paminėjimo vertas Mercedes-Benz Sprinter AKA "Aktyvių pardavimų vadybininkų žudikas". Anglai gyrėsi kad jų Ford Transit yra greiti ir manevringi, bet jie yra niekas prieš Sprinterius, kurie buvo ir yra, kad ir siaubingai pūvantys (kaip ir visi MB autobusiukai), bet užtat gerai lekiantys. Geras greitis plius galiniai varomi ratai virš kurių nėra jokio svorio (pristačius durpių ar kokių traktoriaus detalių užsakymą) ir kietos kaip akmuo krovininės padangos reiškia, kad nuotraukose dažniausiai jį pamatysi aukštyn kojomis. Atsiradus didesniam kiekiui priekiniais ratais varomų mikruškių pardavimų vadybininkai atsipūtė, bet Sprinterių legenda vis dar gyva, tuo labiau kad jie susikooperavo su Volkswagen ir dalį Sprinterių parduoda kaip Volksvagen LT / Crafter. neapsigaukit - mašina ta pati.


Nepagalvojo, kad slidu: mikroautobusas griovyje, iš jo pažiro kalėdinės dovanos
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/nepagalvojo-kad-slidu-mikroautobusas-griovyje-is-jo-paziro-kaledines-dovanos.d?id=66622802)

Sostinėje – autobuso ir mikroautobuso avarija nuotr. Broniaus Jablonsko
(https://www.tv3.lt/naujiena/902926/avarijoje-sumaitotas-mikroautobusas)

Avarija Seniavos plente
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/avarija-kaune-po-susidurimo-apvirto-mikroautobusas-vairuotojas-suzalotas.d?id=76743365)


Opel. Visi girdėjote apie "Žopelius", "karozijas", "Kokliašus" ir "kadetus agurkais varomus". Ir aišku opeliai turėjo savo laikotarpį nekokį. Naujesni jie irgi buvo ne stebūklas - kad ir išmanusis Astra vairo stiprintuvas, kuris apie 2005 dažnai pasiūlydavo rinktis ko tu, slunkiau, nori - besisukančio vairo, ar degančių lempų ir šildymo, nes visų tai jau tikrai negausi.

(Paskaitykite visą šios Astros istoriją klubo forume http://www.opel-klubas.com/forum/viewtopic.php?f=57&t=45086 nes tikrai nėra nieko geriau kaip kiniškais šūdais pritiurlintas Astra dyzelis, su nupirkta technikine, beisbolke bagažinėj ir bičiuku, kur teises išlaikė iš 4 karto už vairo)

Vis dėl to Opel atsigavo ypač išleidus Insignia, kuri pakeitė klaikais kaip karas Vektras. Net ir Astra šiais laikais jau panašesnė į mašiną, o ne į puveną su "Astra klubas" lipduku. Opelio atginimą lėmė protingas kainos ir kokybės santykis, pretenzijų neturėjimas, neperdidelė modelių gama ir nešlykštus dizainas. Jie perimė daug klientų iš generinių mašinų rinkos valdovo Volkswagen, vien dėl to, kad tokie pat vokiški ir dyzeliniai.


Audi - čia mes matome, kaip vokiečiai, ieškodami pinigų JAV ir Azijoje plečia savo gamą gamindami tokias pat mašinas tik 3 skirtingų dydžių. Kiek yra Audi Q rūšių? Perdaug. Aišku Audi kėbulai pučiasi greičiau, nei auga jų varikliai (arba tų galingesnių tiesiog niekas neįperka arba nusipirkę neišmaitina) todėl jos šiais laikais daug mažiau dalyvauja buitinio kelių chuliganizmo aktuose.
Audi vis dar išlaiko savo premium brando reputaciją, nes niekada nekeitė savo gana nuobodaus dizaino, kuris daugeliui patiko ir patinka.

(http://anything-on-wheels.blogspot.lt/2014/07/why-does-cars-of-same-brand-look.html sako, kad Audi diaino departamentas tėra babytė Gertrūda ir kopijavimo aparatas)

Kažkaip iš mados išėjo visoks senų Audinių tiuningavimas -kai anksčiau dažnai sutikdavai bulką su slenksčiai pagamintais iš pavogtų pakelės stulpelių, uždažytom lempom, spoileriu iš makroflexo ir baubiančiu duslintuvu, dabar jau mieste nebepamatysi  - kadangi nelabai pūna greičiausiai jų dyzeliai susitrynė, nepraėjo apžiūros ir jos riogso kaime kaip ornamentas už tvarto.

Citroen - čia jau nieko nepakomentuosi. Beveik visi, kurie važinėja PSA koncerno mašinomis, paklausti, kodėl taip daro, pradeda teisintis (išskyrus, aišku Grumliną). Lietuvoje jų naujų mašinų rinka ko gero stovi ant komercinių mikruškių.

Peugeot - vis dar tas pats Citroen atvejis, tik dar negražesni. Irgi gyvena ko gero iš tū pačių mikruškių, o bent vieno tokio hard core lengvųjų Peugeot fano neesu sutikęs.
Renault - sumetė skudurus su Nissan, nuo to nukentėjo abu - Nissan gavo netikusius Renault variklius, įskaitant legendinį sraigių lenkiamą 1,5 litro dyzelį, Renault gavo daugiau modelių, kurie yra visiškai generiniai Nisanai su kita apdaila. Tiesa Renault atsigavo kažkiek dizaine - pamenat kokių 2005 metų Klio, Megane, Vel Satis, Avantime. O ten tai buvo mašinos - pusėtinai atrodė nebent iš viršaus ar apačios.


Prie Renault reikia paminėti ir tą jų ryžą benkartą Dacia - jie vis bandė taip atsargiai būti šalia, neprisiimti tėvystės, bet vistiek visiem viskas aišku - paimk 15 metų senumo Renault o gal Nissan agregatus, aptrauk legendinio baisumo (Jūs gi esat matę Dacia Duster, na tokia mašina kur tik apsauga važinėja) kėbulu, surink darbščiomis rumunų rankomis ir leisk į pasaulį. Tiesa kitur pervadink į Renault ar Nissan, (šalyse kur dačia yra kur tu keliauji, o ne su kuo). Kai tik Dacia atsirado, jos naujos kainavo po 15 tūkstančių litų naujos, ir varžėsi su Ladom. Tada net ir žmonės jas pirko ne tik įmonės, bet tada visi susiprato kad yra geresnių mašinų.

FIAT - o va čia italai parodė, kaip reikia suktis. Gaminę laužus jie sugalvojo, kad reik aptraukt Pandą nauja skūra ir  išleist hipstermobilį 500. Ir pinigiukai pradėjo birėt į kišenių. Tada už tuos pinigus dar paleido keletą pusėtinų modelių ir gyvena visa neblogai. Supirko daugumą italų gamintojų, dar tvirčiau susipynė į kamuolį su Chryslėr ir panašu kad ramiai gyvens kurį laiką.
FIAT vairuotojas paskutiniu metu vsiem Vilniuje asocijuojasi su alaus prikalusiu šešiolikmečiu, kuris su mamos kreditine pasiima Citybee ir laksto naktį po miestą, kol jį pagauna ir parodo per "Farus". Ne kažin kokia reputacija ir ne visada pelnytą, bet jei kada senamiestyje rasit savę užstatytą ir tai nebus kokia brangi gelda tamsintais langais, tada tai bus FIAT 500 apklijuotas įmonių reklamomis.

VOLVO - konservatorių mašina, nes kaip apie 2004 paliko nebekampuota, o apvali, tai taip ir varo savo politinę liniją ir nesikeičia nei kiek.
Volvo mašina kažkaip žudo sielą - atkreipkite dėmesį, kas dabar mieste perėmė BMW ir greitesnių senų Audi chuliganiško vairavimo deglą. Daugeliu atvejų tai dyzelinis Volvo sedanas, tamsintais langais, apklijuotas visokiais "SCC", šuoliuojančiais briedžiais ir kitu ironišku briedu, Dažnai jis dar ir dūmus leidžia kaip Džeimso Bondo Aston, nes kas čia vargsi taisydamas.
Gal žmonės emigracijoje prie jų pripranta ar kas pasidaro, nesuprasi. Gal visi lakūnai kur seniau kankino Civikus prisidarė vaikų ir persėdo į tas švediškas baržas? Nes laksto tai kaip senais laikais, tik jaučiasi labiau saugūs, nes Volvo yra mašina, kurios privalumus sužinai tik atsitrenkęs į medį.
Vienas iš lietuvių mėgiamų Volvo privalumų yra patvarus salonas, kuris reiškia, kad visas jas pajaunina kokiais 300 000 km prieš parduodami.


SAAB - nebėra tokių. Išnyko tos feikinės švediškos mašinos ir gatvėse - jų seno Opelio žarnos atsisakė veikti ir dabar saaaaabas yra dažnas daugiabučių kiemų papuošimas su tuščiais ratais ir apmusijusiais langais.

Toyota - irgi viskas daug metų eina ta pačia vaga. Galėtų jie uždaryti tą savo sidabrinių dažu fabriką Šiaurės Korėjoje ir įnešt į gyvenimą daugiau spalvų, nes jau nieks nebesako kad "atvažiuosiu su sidabrine Toyota" - tokių kiekviename parkinge po 10 stovi. Vis dar išlaiko savo patikimos ir geros mšinos reputaciją, bet labai smarkiai lipa ant savo pačių grėblio - dizainas darosi panašus į Lexus, ty siaubingas. Kokybė dar laikosi, bet jau korejiečiai pasivijo ir pradeda lenkti po truputį.
Vienas Toyota modelis, vertas atskiro paminėjimo yra Toyota Land Cruiser. Galvojat žemė buvo gera investicija prieš 20 metų? Reikėjo tų griozdų užpirkti ir palaikyt iki dabar - būtumėt pinigus minimum padvigubinę.


Kitas Toyota modelis, kurio niekaip negalime praleisti yra Prius, dar žinoma kaip "Jūsų automobilis atvyko". Tik pasirodę jos buvo Holivudo šulų ir visokių pinigingų enviromentalistų vežėčios, bet tada kažkam kilo nuostabi idėja, kad įdejus į ją dujas ir pasodinus prie vairo kokį nors teises nusipirkusį lakūną iš jos gaunasi neblogas nelegalus taksi-pavežėtojas. Eismo saugumas dėl jų Vilniuje pasiekė mikruškių-maršrutkių laikus. Bent jau Priusų kiekis yra mažianamas sėkmingai po kiekvieno gero pašalimo, taigi negalim perdaug pykti.

Nissan. Arba kitaip - japoniškas Žigulys. Aišku, bet koks japoniškas automobilis visada yra geriau už bet kokį, kad ir patį nagliausią žigulį, bet Nisanui visada kažko trūko iki pilnos laimės - seniau jos visada buvo pačios negražiausios iš šiaip jau negražių japoniškų mašinų, paskui ir kokybė pradėjo neblizgėt (Subaru visada pirmiausia sugenda visi jungtukai, kurie yra Nissan gamybos, netikit - kai vėl suges langų pakėlimo mygtukas, paskaitykit kas ant kitos pusės parašyta). Jie buvo klaikaus dizaino inovatoriai ir yra vis dar nepavejami, tiek pavadinimuose (kvaškvajus, žiūūūūūūūkas, tryda), tiek dizaine. 

Honda - iš tikro viena iš mažiausiai svaigstančių dizaino ir mechanikos prasme japoniškų markių. Aišku jų ufonautiniai civikai buvo klaikūs, bet dabar, lyginant su toyotomis ir leksusais, jie beveik klasiškai atrodo. Aišku jiems dar ilgai teks kratytis Raiserių brendo stigmos, kur Hondą visi įsivaizduoja apkarstyta visokiais šūdniekiais iš Ali Expres, apklijuotą lipdukais, su baubiančiu duslintuvu ir nuleista pakaba. Civikistai labai mėgsta lipduką "Gas, Grass or Ass". Gas jiem pripila mama, kad išlystų lauk ir nesėdėtų prie kompo, Ass yra tik jų rožinė svajonė, o su Grass tai jau policijos šunys naktį stovėjimo aikštelėse jiem padeda susiorientuot.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ricer“

Mitsubishi - markė kuri kažkada dominavo ir Dakare, ir ralyje, dabar nebedominuoja niekur. Padorių lengvųjų automobilių nebegamina, vien tik visokius poklaikius pusdžipius. Na dar aišku Pajero ir L200, pasižymintį nuostabiom valdymo ir sukibimo savybėm, dėl kurių juos mėgsta įvairios teisėsaugos struktūros ir elektrikai, per metus sėkmingai suvoliojantys ne mažiau penkių vienetų. Tiesa kabinos gerai sustipirintos ir aukų paprastai išvengiama.

Policijos visureigio avarija Vilniaus rajone 2015 m. vasario 01 d.
(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/xxx-59-482201)
Įvykio vietoje
(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/pakauneje-i-avarija-pateko-policijos-visureigis-59-854742)
Avarija Šilutėje
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/siluteje-itartina-automobili-bande-pasivyti-policininkai-pateko-i-avarija.d?id=55754749)

Mazda - dar viena istorija, kai iš bendradarbiavimo nieko gero nesigauna - susidėjo su Fordu - abu turi neblogus dizainus, bet daugiau nieko doro. Mazda seniau buvo toks japoniškas moskvičius - pati pigiausia iš dar žinomų markių, bet jau tokia iš bėdos. Nelabai ir pagerėjo - Mazda iš tų retų automobilių, kurie net ir nauji pūna kaip padūkę, ryja daug kuro (nes didesnės iš JAV atkeliavę ir su poprasčias Ford varikliais)


Lexus - Lexus visada kentėjo dėl savo dizaino - iki kokiu 2010 atrodė, kad jie atsilikę kokiais 10 metų nuo gyvenimo, bet tada, tada jie atsigavo. Neaišku, kokia anime pornografiją tie jų dizaineriai žiūrėjo, bet dabar visi Lexus atrodo kaip normali mašina, kuri ant 200 km/h lėkė per Arkoramą ar Senukų statybinių prekių skyrių - priekyje po 3 LED lempas kiekvienoje pusėje, 17 skirtingų faktūrų tinkliukai, 25 kampai ir vingiai. Geriausiai tai tinka jų ala visureigiam (jeigu taip galima pavadint mašiną, kur galinius ratus varo elektros varikliai)- išvoliokit gerai molyne ir pabandykit paskui atplauti. Aišku nieks jų į bekelę nekiša, bet ir švariai ne visos gyvena. Viduje tas pats - daugybe kampų, faktūrų. Ir žinom naujausiuose yra nuostabi hibridinė sistema, kurios veinintelis tikslas yra taupyti Co2.


Anksčiau Lexusai buvo praktiško žmogaus prabangios mašinos, kad ir tokio nelabai madingo. Dabar tai greičiau nepraktiško ir lešius pamiršusio įsidėti veikėjo ratai.

Subaru - kontrabandininkų ir visų kitų džiaugsmas. Aš aišku gal kažkiek šališkas subaru pusėn, na bet ką darysi. Bėda tik ta, kad turėjo ateiti tie baisieji 2010 metai, po kurių subaru nusprendė eiti į mases - atsisakė langų be rėmo (kas visada buvo ir bus virš naglumo), nusprendė, kad jų kiečiausias modelis turi atrodyti kaip kažkokia eilinė Mazda ir dar aišku, europiečių laimei, sukonstravo dyzelį. Jei dizaino elementai tik šiaip gadino akį, tai tie dyzeliai savo užkalinėjimais gadino ir ko gero dar gadina kišenę. 
Dizainas dabar po truputį atsigauna, tiesa Legacy nebeteko savo slidžios cigaretnikų torpedos linijų ir tapo didžiule karve (Outback atveju - Šarole mėsiniu jaučiu), bet bent jau tikroji dvasia - visi varomi ratai, nebuvo prarasti. Kitas pliusas, kad vis dar nėra gausybės modelių ir kolaboracijos su kuo papuola (tiesa yra tas Toyobaru BRZ-86, kuriame sudėtos prasčiausios savybės iš abiejų markių - nėra 4 varomų ratų, nėra turbinos, galios turi kiek galingesnė Corolla ir mažiau nei 1996 metų Impreza WRX, bet neturi nei jos vietos salone nei praktiškumo).
Ar žinote kas parašyta ant mėgstamiausios subaristų susirinkimo vietos? - "Dujų degalinė"

Nagus už tokį Subarų Imprezą nudaužyt plaktuku reikėtų


Ford - Rabinovičius rašė, kad tai vienintelės amerikietiškos mašinos, kurios lengvai pakliūna mums į rankas, tiek, kad tos mūsų Fiestos, Mondeo ir Focus Ameriką matė tik žydrose svajonėse. Sukurti anglų ir vokiečių, surinkti turkų ar dar velnias žino kieno, jie yra kažkokia našlaičiai ubagėliai, lyginant JAV fordais, kurie yra didžiuliai pikapai su daug litrų, visokie Mustangai ir Raptoriai bei dideli geldiniai sedanai.
 
vs 

Fordas yra tokia mašina kai noris ne tokios kaip visiems, o pinigų kažkaip gaila. Pagerinti dizaino ir technologiniai sprendimai irgi neprideda džiaugsmo - kiek dar žinote mašinų be Ford Focus (ir turbūt kitų panašaus meto fordų) kur užvestai mašinai negali atidaryti kapoto, nes tam atidarymui reikia raktelio. Nes tikrai gi išlipus iš mašinos atidarinėjant kapotą ji staiga ims ir pervažiuos jus, o tada paduosit į teismą. Better safe than sorry.

Škoda - senai labai senai buvo laužas prastenis nei Lada, tada juos Volkswagen išgelbėjo, dabar jie išponėjo ir jau pradeda lenkt Volkswagen. Bet nelabai aplenks nes laiks nuo laiko prikuria baisuoklių  - ratuotas kubas Yeti, kablukas Roomster, ir tas jų prabangus flagmanas bagetemobilis naujasis Superb. Vietos gale aišku daug, bet gi yra toks dalykas kaip proporcijos, aukso pjūvis etc.
Aišku jei norit, kad kelyje jus gerbtų labiau nei važiuojat su BMW - nusipirkit baltą Škoda Octavia, ir ant stogo užsidėkit ofroadinį LED  žibintą ar kokią sotogo bagažinę - visi trauksis iš kelio autostradoje. 

SEAT - dar vienas Volkswagen tik be brangesnių ir prabangesnių modelių. Faktiškai dabar yra pigesnė Škodos versija vertinant pagal brendą - Škoda prigamino visokių visureigių ir pusprabangių sedanų, SEAT liko tik trupiniai.

KIA ir HIUNDAI (Daewoo nebeliko). Va čia pajaučiam, kad Rabinovičius rašė labai senai. Paskutinius 10 metų tarp KIUNDAI (ten viena ir ta pati markė, kam jie ją išvis dar dalina perpus) ir Toyota kokybės atžvilgiu skirtumas labai mažas, o pvz Nissan jie jau neša pro šoną kaip turi būti (ačiū tau, Renault). 
Nauji korejietiški automobiliai ir geri ir neblogai atrodo, ir kas svarbiausia, jie dar nenusidizainino į lankas - tos mašinos vis dar gana suprantamai pagamintos - minimali bereiklingų hibridų ir kitų niekų masė. Būten šios markės yra ateities naudotos mašinos, nes tik jas dar begalės remontuot kokie nors pusiau kvalifikuoti meistrai. 
Greitėsnės ir galingės Kiaundai išvis primena kokias nors senųjų laikų BMW m5 ar AMG Mersus - didelis galingas variklis priekyje, galiniai varomi ratai ir ne per daugiausiai gudrybių. Ir išvis  - matėt jūs naujajį KIA Stinger, vien pavadinimas vertas 200 kilovatų.

Rusiškos mašinos - nėra tokių, ir tikėkimės, kad jų nebebus.


Toks papildymas. Automobilių markių dar baisi daugybė, bet į kitas nesileisiu. Būtinai paskutikite abu straipsnius, susidarykit išvadas. Ir išvis vairuokite ką norite, bet darykite tai saugiai ir su protu.


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)

"Nu bet ale kas per vėjų prirašys, irgi mat žinovas. Su Aduliu Baranaucko ir Česka Pranckūnų mes kai da mokyklon ėjąm visadu buvą aišku, kad tik vokiška mašina yra da kažko verta. Svarbu kad daug salerkąs nerytų. Vat nebėr mašinų kaip seniau kad budavą - nusperki vakętijąj už 300 markių, parsvarai, atasuki spidometrų ir da paskui parduodi už dvi štukas žalio ir da rankų spaudžia išvažiuodami. Ot dabar tik viskas bais užbrangį, nebėr kas daryt, priseis gal net fiatas pirkt"

2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Partizanų kaina - (deja) laukime tęsinio

Sveiki ir su Kalėdomis. Tegul jums ateinantys metai būna gausus sarkazmo, nepritrūksta "heitinimo" ir ES ginklų kontrolės planai netampa nepavykusių Feinstein marazmų įsikūnijimu šiapus Atlanto.

Nerašiau apie "Partizanų kainos" finalą kai tik jis pasirodė, nes reikėjo pafermentuoti galvoje, kas čia įvyko. Nes tokios telekinomatografijos velniavos dar neteko matyt. Aišku aš suprantu, kad yra visa "Tarp mūsų berniukų" serija, "Nekviesta meilė" ir dar ten eilė visokių iš rusų nukopijuotų reklam serialių, bet čia gi istorinis kinas ir taip toliau.
Plius nenorėjau heitint per pačias Kalėdas - adventas gi.

 (čia ir toliau kadrai iš LRT mediatekos http://www.lrt.lt/mediateka)

Taigi per visą serialą DAUG DALYKŲ įvyko - vokiečiai okupavo Lietuvą ir uždarė žydus Antakalnio karinės technikos muziejuje (atsiprašau - Kauno gete), na ten pat, kur ir sovietai įrengė Sibiro lagerį, kur vasaros metu su "pafaikėm" kaliniai renka kažkokias piktžoles.
 
Visame Kaune aišku ten tėra 4 vokiečiai, 2 baltaraiščiai, ir pistoletais ginkluota geto policija. Aišku žudynės, kankinimai, žydų slėpimas nuo Kauno iki pasienio nuvežant su karučiu per kelias valandas ir tt. Po vokiečių grįžta sovietai, irgi kankinimai, žudynės, išdavystės ir visokios bereikalingos meilės scenos teatre ala "Emilija iš laisvės alėjos".

Į sezono galą prasideda tas personažų sukimasis ratų, visi išdavinėja vieni kitus ir tuo pačiu daro vaikus (taigi reiks trečio sezono), laikas, erdvė, sveikas protas, istoriniai faktai pasiekia epogėju. Partizanai į Londoną varinėja dažiau nei dabartiniai emigrantai ir mes pasiekiam finalines dvi serijas:

11 Serija:

Po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo ir neįtikinamų kankinimų KGB tardo partizaną Mindaugą, jiems padeda ir Sniečkaus atsiųsta jo meilė Emilija, tpfu, Sara. Iš geros valios gi ji. Nu nesvarbu - partizanas nepasiduoda.

Kitame kadre Markulis - Erelis operuoja partizaną Joną su KGBiste Ale, kuri jį jau vieną kart išdavė (visiškai random personažas atsiųstas KGB, kad supakuotų Repšį, nes nu tiesiog šiaip ištremt neina).

Tada matome kokį 25 kartą kadrą, kai Sniečkaus Mersas netikrom grotelėm stovi toje pat vietoje, kaip ir prieš karą. Nu suprantu su parkavimu buvo bėdos, ir mašinos nedavė daugiau, kaip vienai scenai, bet gal nereik to pačio kadro kartot po 5 kartus kiekvienoje serijoje.

Ai palaukit - Jonas dar ne paskutinis partizanas - partizanų bunkeryje su 3 m. aukščio lubomis dar vyksta reikalai - tas pats bunkeris aišku jau 3 kartą išduodamas ir tikrai partizanų ten nebūtum radęs per 30 km. kaip ir pačio bunkerio, bet yra "setas" - reikia naudot.

KGB tardo Mindę toliau užmušinėdami su mini beisbolo lazda random pašalinius žmones, kuriuos Mindė matė prieš 3 metus 1 dieną.

Tada vėl "Emilijos" setas su teatru. Tas vietas tiesiog prasukau, kad nenumuštų nuo minties - serialui jos naudingos kaip šuniui liemenukas, kaip sakydavo gimtinėje.

Aišku visą serialą kiekvienoje serijoje eina jau negyvai užknisę miško vaizdai iš drono. Galėtų juos uždraust. Ne dronus, o tokius pat kadrus laiko tempimo sumetimais prikištus į serialus.

Partizanai išlenda iš bunkerio ir OMG - PASALA. 3 MGB/KGB/NKVD ar kažkieno kareiviai prieš 3 partizanus. Mėgo sąžiningą kovą saugumas, nes tikrai garantuotas esi, kaip vienas prieš vieną, kad pagausi. Nu aišku išdavikas dar +1. Kas "Vienui vieni" vaidino viena iš kiečiausių partizanų, dabar tegauna neįtikinamo išdaviko vaidmenį.

Repšys stoja į kolchozą su labai fainu pirmininku. Keista kaip jo partizanai neužlenkė po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo - nes jie žino, kad juos išdavė, nežino kas. Pirmininkas būtų Nr. 1 ką reiktų pribaigt vien iš keršto, ypač kai tame pat kolchoze ir jų bunkeris, už 5 min. nuo Repšio sodybos. Gailestingi buvo, nevisai kaip realybėje.

KGB toliau kankina Mindę jam nieko nedarydami, o užmušinėdami su elektra kažkieno kito vaikus.

Repšio kieme kolūkystė ir partizanų slėpimas juda kaip visada.

Markulis-Erelis pasako partizanui išdavikui, kur paslėptas partizanas Jonas ir pasako tylėt užsiraukus. Tas aišku sutinka, bet jau kitą dieną eina Jono užlenkt. Žinokit iš tikro nėra gudresnio dalyko, kaip būnant partizanų išdaviku neklausyt, ką sako tavo kontaktas su saugumu. Tikrai tai nereikštų minimum Sibiro.

Išdavikas su kažkokias 2 draugeliais (nesvarbu, kad Markulis-Erelis sakė ne tik nelyst bet ir nestukint niekam) eina gaudyt Jono. Ateina didieji grobikai gaudyt sužeisto partizano - pas vieną MP-38 neužtaisytas - spyna priekyje, kitų šautuvai ant kupros - priešintis nieks neišmoko šitam kare. Jonas aišku irgi prisiduoda kaip šilta vilna, nes reik apsaugot Repšį, KGBistę ir mažąjį Kostą grafaitį trečiąjį. Repšys pasiūlo samanės, ir žulikais aišku neatsisako.
Repšys, senas kontrabandininkas ir, in general, pusiau banditas, iššoka iš namų su dvivamzdžiu, šauna nuo klubo du kartus ir nieko nenušauna. Išdavikas nušauna Repšį - gerai ginkluotas, rupūžė, kai prie bunkerio turėjo "Liugerį", dabar jau P-38, tiesa tik su vienu šoviniu, nes po šūvio spyna pasilieka atvira. Bet jis pats nušaunamas iškarto KGBistės nesitaikant ir su niekada gyvenime pistoleto nelaikiusia povyza. Kad jau tokia kieta, galėtų bandyt dar nušaut ir jo draugelius, deja ir pistoletas užsikirtęs, ir draugeliai jau pabėgo neaišku kur (kas tie karabinai prieš Repšio "dviliubkę").

Na ir pagaliau KGB palaužia Mindę, kai jo Sara-Emilija pasako, kad susimetę su režisierium savo teatre. Žiūrėjo, kaip vaikus su elektra spirgina ir nieko, o taip skystai palūžo.

Baigta.

Taigi 12 serija.

Didysis finalas, gal pagaliau sprogs didžiulė bomba, numesta kokių japonų, ir priplos visus personažus ir daugiau nebebus? Oi ne....

Markulis - Erelis 1953 metais trinasi Maskvoje, kur Berija jam abejingai nurodo užlenkt Staliną. Berija toks tikrai panašus - ne veltui pavardę pasakė, nes tikrai nesuprastum su kuo Markulis ten šneka. Nesvarbu, kad tikrasis Markulis tupėjo Leningrade 1948-1954, nes bijota, kad Partizanai pribaigs. Nieks nekurs 2 šnipų dėl vieno serialo.

Šiaip smagu, kai serialas imasi įkvėpimo iš sąmokslo teorijų - visus nužudė kažkas. Nu ir aišku kad geriausias kandidatas tada - lietuvis išdavikas. Pipedijos ir Konspiropedijos nieks neatstos (serialo eigoje Markulis - Erelis jau nužudė grafaitį Kostą antrąjį, Salomeją Nerį, Petrą Cvirką ir Liudą Girą). Komunistų brudų aišku negaila, nu bet ar tikrai reik tokio lygio kliedesius rodyt?

O tuo tarpu partizanas Jonas tupi tame pat bunkeryje kuris jau bent 3 kartus išduotas ir žinomas visai visiem - saugumui, kaimiečiam, kolūkiui, išdavikam partizanam. Jis jau, pasirodo, su jį du kartus išdavusia KGBiste Ale dukrą turi. Toks patiklus, toks žioplys, o vistiek iki 1953 pragyveno.

Markulis - Erelis su Berija laisto Stalino mirtį ir sutaria, kad reik ir Sniečkų lenkt. Už ką? Koks pointas? Nesvarbu. Reikia. Nes mat reali valdžia Lietuvoje priklauso partizanui Jonui. Tai Jonas staiga tampa Jonu Žemaičiu - Vytautu. Nesvarbu, kad tik 2009 sutarta, jog jis valdė Lietuva, ir visi suprantam, kad čia simbolinis sprendimas. O vat jau pasirodo net ir Berija taip galvojo. Kažkokie baisiai įstatymą mylintis komunistai - tai jiem akto originalo reikia, tai Vytautas Lietuvą valdo. keista tik, kad realybėj kažkodėl į tai visiems buvo nusispjaut.

KGB liurbis kur tardė partizaną Mindę tampa Kostu Kubilinsku - net pavardę pasikeitė. Partizaninis karas eina pabaigon, o personažai dar ne visi panaudoti - reiks greit suktis. Nesvarbu, kad nei panašus, nei toks kietas buvo, nei pavardę keitė - REIK SKUBĖT.

Prasideda Jono gaudymas - Kubilinskas prikalbina prisidėt partizaną "Berserką" (kai slapyvardis gerumo).

Partizanas Mindė sėdi kažkokiam name ir šifruoja informaciją. Nei jį kas saugo, nei ką. Nemanau, kad tikriem partizanam po išdavystės taip saldu buvo, ypač jei jie dar ir užsienio saugumui dirbo. Būtų įkištas į tamsų sklepą toli nuo Lietuvos ir tiek.

Kubilinskas atvaro pas KGBiste į kaimą - jis gi žino apie visiškai slaptą planą ir jos tikrą tapatybę, apie kurįią niekas nežino. KGBistė trečia ar jau nesuprasi kelintą kartą išduoda Joną. Beveik biblijinė situacija. Po išdavimo, aišku, vėl saugumiečiai gaudo Joną. Vėl tryse - turbūt nelabai stengsis - negi partizanas 1953 metais dar priešinsis. Aišku šmėkšteli nepriklausomybės aktas, kad nepamirštumėm. 

Markulis - Erelis aplanko Mindę. Tas tik DABAR susivokė, kas jį išdavė, aišku turėjo laiko pagalvot metus kitus. Mindei moralkės prasidėjo, bet nereikėjo išduot visko dėl mergos. Nors mergų jam pasirodo irgi atveda - jau tas gerumas saugumo neišpasakytas. Markuliui irgi sąžinė ėda, nors jis profesionalus išdavikas, ne per gerai jam sąžinės turėt? Sukuriamas planas atiduot Joną Berijai, o tada jau jie ten išgelbės Lietuvą kartu. Į serialo galą išdavikai ir komunistinės šiukšlės tampa teigiamais personažais, nes nieko neišdavusių ir patriotų beliko vien Jonas, o vien neigimų žiūrovai netoleruos.

Nereikalingas Mindės ir Emilijos- Saros susitikimas ir tada pačiu banaliausiu būdų Jonas nuknisamas iš kalėjimo ir išvežamas Maskvon. Scena aerodrome ta pati kaip ir Marcelę išvežant prieš 10 serijų - tas pat kukuruznikas, tas pat "Auto Union", tie patys kareiviai tik vietoj Marcės įdėtas Jonas, kurio aišku nieks nesaugo ir išsiunčia "ant garbės žodžio".

Maskvoj Berija derasi su Jonu be apsaugos, dar ir čierkelę pasiūlo, ir pateikia planą valdyt Lietuvą - dosnus pasiūlymas, Berija tai išvis fainiausias komunistas seriale. Sniečkus draskosi, kad Berija su Jonu tariasi jį nuversti - Berija gal paskelbė apie tai pas save feisbuke, kad jo slapti planai visiem aiškūs? Bet Berijai greit ateina galas ir Sniečkus išgelbėtas. 

Kubilinskas ateina pranešt Jonui, kad jam šakės, praneša be žodžių - minties galia. Intarpas papasakoja, koks Berija buvo iš tikro geras ir būtų davęs Lietuvai bent jau autonomiją tai tikrai. Geriausias ne tik sadistas ir prievartautojas, bet ir mūsų draugas. 

Ir dar kartą, gal gi paskutinį, tas pats kadras su Sniečkaus mašina - 1940-1954 nei mašiną keitė, nei rezidenciją, nei parkavimo vietą. Pastovumas - profesionalo bruožas.


Sniečkus tremia Markulį - Erelį. Koks skirtumas, kad jis kaip tik grįžo tuo metu - relybė, svaigalai, nusivadinimas ir nesusigaudymas jau susipynė į tokį kamuolį, kad ir Baba Vanga taip nepavarytų. Pas Sniečkų kaba Stalinas, kažin ką Chruščius būtų apie tai pagalvojęs? 

Mindė bando žudytis - toks brangus turtas sovietiniams saugumui - rūkyt duoda, šnapso duoda, mergų atveda, bet kažkodėl nekonfiskavo visų tablečių, kad ko panašaus nesugalvotų. Beje visi gurmanai seriale - šnapso negeria, vien brendžiuką - čia, kad žiūrovas nepagalvotų, jog vanduo. Deja, bet Mindė išgyvena.

Kostas trečiasis sutinka Marcę, kuri dirba valytoja. Aišku vėl nepriklausomybės aktas prasimakaluoja pro akis. 

Markulis - Erelis užlenkia Kubilinską - kam? už ką? iš geros valios? Kubilinskas 1962 nuo pergėrimo mirė, bet serialo kūrėjam 10 metų pirmyn atgal - smulkmė.

Kas visai ne į temą, tai kai vienas iš šlykščiausiu išdavikų naujausių laikų Lietuvos istorijoje piešiamas kaip kažkoks patriot-komunist lietuviškas Džeimsas Bondas, kuris žudo dar blogesnius komunistus vardan tos Lietuvos. 

Nu jau artėja partizanavimo pabaiga - Joną, kuris jau dabar Jonas - Žemaitis NKVDistai veda per genocido aukų muziejų sušaudyt. Keista, aišku, kaip nuveda sušaudyt ne į sušaudymo kamerą kur nors sklepe, kaip darė su šimtais tūkstančių kitų pasmerktųjų, o į kažkokia duobę miške vidurį dienos. Šaudo jį 3 šauliai su PPŠ pistoletais kulkosvaidžiais. Dėl grožio pasikabinę dar ir Mosino karabino šovinines. Ai bent jau taiko į kažką, dėja į nieką nepataikysi, kai ant tavo ginklo taikiklio priekinio (arba kalbiškai teisingai - kryptuko) nerasta. Bent jau stambiu planu nebūtų užmetę.


Gal partiznas mirs dydvyrio mirtimi, drąsiai žvelgdamas į šautuvų vamzdžius, o gal kris ant kelių ir maldaus pasigailėti? Deja nei taip, nei taip - iš kažkur išneria KGBistė Alė, kuri jau išdavusi Joną nuo 3 iki 5 kartų ir staiga vis dar gyvenime šautuvo nelaikiusia povyza nušauna visus budelius po vieną šūvį kiekvienam.

 

Teisybę sakė šaudykloje - kai kurių žmonių tiesiog neįmanoma išmokyt šaudyti. Net sovietinis saugumas nesugebėjo. Egzekucijų vietos aišku nesaugomos ir neprižiūrimos - kiekviena prašalaitė merga gali ateiti ir ten visus pribaigusi išsivesti savo sugyventinį - Maskva didelė, turbūt visur milicijos nepakako. Balsas už kadro primena, kad tikrą Žemaitį - Vytautą sušaudė - čia šiaip, dėl kognityvinio disonanso.

Taigi ką pamatėm per šį sezoną - vaidyba nepagerėjo, logikos sumažėjo, filmavimo aikštelės ir visi rekvizitai papigėjo. Antrus metus iš eilės kovų dėl Lietuvos istorija tėra klišių rinkinys, sumaišytas su net ne visada teisingais faktais, nufilmuotas belekur.
Reiktų uždėt iš tikro N-18 (arba nuo sausio pirmos N-20) nes smegenis toks serialas susuka geriau nei Monikutės vynas. 

Ir iš tikro, deja, bet laukia dar ir trečia dalis - bus arba "Laisvės kaina - atgimimas" arba "Laisvės kaina - Sąjudis", kadangi dar liko gyvas Kostas trečiasis ir Dalytė partizanaitė. Aišku dar Jonas su savo KGBiste ir reik nepamiršt dar ir Mindės bei Bareikio, kuris spėjo pabėgt į užsienį. Vienu žodžiu laukit - spėju kad kitamet pradėsim nuo 1972 ir Romo Kalantos....

Gražių Jums ateinančių metų dar kartą, ir tikėkimės. kad finansavimas pasibaigs ir trečios dalies nebebus. 


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
(ašara) (plojimai) (apsikabinimas) "Nu bet taip nuoširdu - kaip gražiai suvaidino, tokie aktoriai puikūs, tiesiog kaip teatre. net gražiau nei "Naisių vasara" Nu kokie baisūs laikai buvo, nu ir kaip reikėjo išgyvent, aš nieko nebesuprantu, intpilk, motin"