Seni automobiliai

Sveiki. Kol skaitysite iki pirmojo paveikslėlio, atsukite namie karštą vandenį - nepakenks. Čia taip sakant visuomenės sveikatos komiteto užsakymu - NATO legionieriai bazėse yra gerai, vamzdynų legioierės organizme - nelabai.

Senokai nieko nerašiau, bet čia gi ne Jums ne "Dzendardukų žinios", kad kas trečiadienį pašto dežutėje pasirodytų. Gynybos naujienose irgi nieko nebuvo kapitalinio, nors vokiečiai su savo kokybiškais tankais ir šarvuočiais ir laksto po laukus. Ir mums, ir jiems dėl to tik gėriau - mums suagumas, jie alaus rūšių naujų paragaus.

Šį kartą apie kitą, šiek tiek rečiau čia aprašomą puikią temą - automobilius. 

Moskvičiai čia ne šiaip nes kalbėsim ne tiek apie automobilius kiek apie laužus visokius.

Kaip nebūtų keista, senų chlamų rinkoje matomas kainų kilimas ir šioks toks pirkimų pagyvėjimas.

Kainų kylimui iš tikro nėra jokio pagrindimo turint omenyje, kad tikrai senų (maždaug iki 1990 metų gamybos) automobilių turėjimui kuo toliau tuo daugiau visokių kliuvinių randasi. Kainas pardavėjai pakėlė įvedus mūsų naująją nuostabiąją valiutą ir kainos kilo priklsomai nuo pradinės - pigūs laužai pabrango smarkiai, brangūs - šiek tiek mažiau.

Bėje iškart sakau, kad aš šiuo metu ne seno laužo savininkas (paskutinį automobilį, patenkantį į laužų kategoriją, turėjau 2008-2009), nors ir mano dabartinis kitais metais bus pilnametis, taigi getting there.

Tiesiog visi mėgstam kažkokią rinką, o ir senų laužų skelbimai kartais turi tokios automobilinės archeologijos pojutį.

Taigi kodėl tie seni laužai brangsta:

1. Yra tikrai vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra - tie visada brangūs ir keičia rankas už didelius pinigus.
2. Yra žmonių, kurie galvoja, kad jų trantai yra iš tų vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra. Taigi ir kainas susigalvoja iš oro,vėjo, bičių ir kitų skelbimų. 
3. Atsirado daug hipsterių, kuriem reik, kad būtų ironiška: "Nuodvaidai, kokią tau mašiną nupirkt 18 gimtadienio proga, gal kokį BMW, ar gal golfą šeštą?" "LOL, seniai, man reik žigulio balto su stogo bagažnyku arba džetos aštuom trečių, nes tai bus ironic AF" Arba kažkaip panašiai, pasiklauskit Z kartos, paaiškins plačiau.
4. Žmonės galvoja, kad į automobilius verta investuoti pinigus, ir tai iš tikro kartais yra tiesa. Reik tik žinot į ką investuoti.
5. Yra žmonių kurie galvoja, kad viskas pabrango tai ir jų ant kiemo pūnantis trantelis pabrango.

Prieš pradedant labiau gilintis (o iš tikro ir tyčiotis...) vienas video kur daug kalbėjimo

Esmė labai paprastai jeigu koks nors daiktas - automobilis, šautuvas, kirvis ar desertinis šaukštelis tau sukelia gerus jausmus ir jį turėdamas jautiesi geriau nei jo neturėdamas - tai pakankama priežastis jį turėti ir už tai negalima kritikuoti. Nesvarbu koks šlamštas tai nebūtų.

Kritikuoti galima kai pradėsi aiškinti, kad tas šlamštas dėl kokių nors objektyvių priežasčių geresnis nei koks nors kitas, kuris mažiau niekam tikęs - iš to atsiranda diskusija.

Taigi jeigu jūsų tėtis jus iš gimdymo namų parsivežė su zapu ir jums jie dėl to patinka ir nusipirkot vieną - viskas ok, tik nesakykit kad zapas gėriau už kokią normalią tokių pat metų mašiną.

Tagi pradėkim nuo tų tikrai vertingų automobilių - markių ir modelių nevardinsiu, bet labai dažnai ne automobilio buklė, o originalumas ir svarbiausia, modelio retumas lemia viską - tarp įprastos automobilių serijos dažnai yra versijų, kurios buvo gaminamos ribotą laiką, tam tikroms rinkoms su kokiomis nors spec. opcijomis. Dažniausiai tai versijos su galingais varikliai arba specifiniais kėbulais. Tokie net ir pakirmiję ar patriušę verti daugiau nei jų broliai paprastieji. Aišku viskam yra ribos ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad bet koks negamyklinis "tiuningas" čia yra peilis. Geriausiai čia padeda internetas - viskas jame yra todėl savaime aišku, kad kad kokia nors audi 200 Turbo Quatro 20 v. yra vertesnė už paprastą silkę, nors ta ir būtų kaip iš salono.

Prie vertingų automobilių Lietuvoje galima priskirti JAV pagamintus senus automobilius, nes jie pas mus kaip reikiant brangūs bet atsiminkit kelis dalykus:

1. Jeigu koks nors modelis turėjo V8 variklį, tik versijos su tokiu varikliu yra kažko vertos - mums gal ir atrodo gerai visokie 1970 metų Chevrolet Camaro kur skelbime nurodytas koks nors 3,6 litro variklis, bet tai ne V8 ir to automobilio išliekamoji vertė nekažin kokia.
2. Senos amerikietiškos mašinos, varomos priekiniais ratais yra netikusi investicija, kaip pasakytų Jeremmy Clarkson "Seriously Uncool", bet jos dažniausiai šiaip ar taip perdaug baisios pažiūrėt.
3. Amerikietiškas automobilis turi būti amerikietiškas, o ne koks nors JAV rinkai pervadintas Ford Scorpio.
4. Visokie mikroautobusai didelės vertės niekada neturės - JAV ne mikruškių kraštas, kiek jas netiuniguotų, už europietiškas jos klaikesnės. Ne veltui tai pigiausi JAV gamybos automobiliai Lietuvoje.
5. Atsiminkite, kad nusipirkę pikapą turėsit techninę apžiūrą atlikinėt kas metus ir gali tekt mokėti už naudojimąsi keliais.

Dar apie vertingas/nevertingas mašinas kalbant - joks serijinis sovietinis automobilis niekada nebuvo vertingas - jei žmonės prikišę į jį pinigų parduoda už brangiai nereiškia, kad jis ko nors vertas. Už sovietinius automobilius prastesni turbūt buvo tik varšuvos pakto trantai, bet jie ne tokie dažni. 

Jeigu koks žigulys ar volga atremontuotas "kaip naujas" tai nereiškia, kad jis nebuvo šlamštas ką tik nuvažiavęs nuo konvejerio - kai dirbama pagal bent 20 metų atsilikusias technologijas dažniausiai taip ir būna.

Kažkas pasakys - bet gi jie tokie paprasti, tie žiguliukai ir moskvičiukai. Paprasti nes atsilikę ir pastoviai gendantys. Dažnai parduodami jie būna ir gana nedaug nuvažiavę, bet nepakliūkit į spąstus - 100 tūkstančių kilometrų dažnam sovietiniam chlamui būdavo mirtis ir kapitalinis, kai to meto vakarietiškam automobiliui - geras įvažinėjimas.

Taip kad jei iš tikro planuojate važinėti su savo senu automobiliu ir juo džiaugtis - nežiūrėkit į sovietinių trantų pusę - jų vertė nykstamai maža, tiek reti, kad taptų vertingi jie niekada nebus, o ir technologinė inovacija ten menka tebuvo.

Čia mes aišku nekalbam apie rankų darbo gaminius ir visokius istorinius-lenktyninius automobilius, o tik apie sovietinį "meinstrymą". 

Dabar apie žmones, per gerai galvojančius apie savo senienas (2 punktas iš pabrangimo sąrašo). Viename skelbimų saraše įvedus "metai iki 1990, kaina nuo 300" randame tokių frazių: "Gera investicija ateičiai", "Automobilis neeksplotuojamas jau keturi metai. Automobilis turi įvairių trūkumų, tačiau iš esmės važiuoja", "Manau ,kad ir tech. apžiūrą praeitų be problemų", "Nebaigtas projektas", "Be perrašymo" ir taip toliau.

Visiems reik nepamiršt, kad bet kks daiktas vertas ne tiek, kiek į jį sukišai pinigų, o tiek kiek tau už jį sumokės. Jei pinigus kažkas sukišo į 1988 dyzelinį BMW, kokią nors 4 cilindrų "silkę" ar kokį kitą neįdomų automobilį - ką jau padarysi.

3 punktas yra Hipsteriai. Žinokit aš jums tikrai nepaaiškinsiu, kodėl jie visi apsėsti to mazochizmo, kurį jie vadina ironija. Ten nepaaiškinamas fenomenas. Kadangi didelė jų dalis pernelyg tingi išsilaikyti vairavimo egzaminus ir važinėja dviračiais, tai jie vis dar gana nedaug figūruoja senų automobilių rinkoje. Jų parduodamų automobilių skelbimus lengva atskirti - prirašyta visas lapas panegirikos kur tas automobilis buvo, ką nuveikė, koks jis "osom retro vintage", o nuotraukos matosi, kad tuos laužus krūvoje laiko tik ironiški lipdukai ant kėbulo.

Tėveliai - jei auginate ironiškus vaikus - nepirkit jiems senų laužų, kaip pirmo automobilio - įsitrenkę kur nors su jūsų Volvo ar Toyota jie bus gerokai saugesni nei su senu trantu be ABS, normalių saugos diržų, klijuoto priekinio stiklo ir kitų padorių saugumo dalykų. O ir už servisus baisinius pinigus reiks mokėt nes nieks tų senienų nebenori taisyti.

Dabar apie investavimą į senus automobilius. Gera man aiškinti, kai pats į juos nieko neinvestavęs, tai ir aiškinsiu:

1. Išsiaiškinkit kiek galite daugiau, ką perkate - aukščiau jau išdėsčiau, kiek daug yra investicinių akligatvių ir visada žinokit ką perkat ir kokią to kaina ateityje.
2. Nežiūrėkit vien Lietuvoje - viskas atvežama ar atplukdoma, kartais verta, kartais - nelabai.
3. Kuo ilgiau taisysit, tuo daugiau šansų, kad užknis ir bus dar vienas "nebaigtas projektas". Taip kad nepirkit jau išardytų mašinų arba visiškų lavonų jei neturite geležinės kantrybės.
4. Gerai derėkitės - vistiek galutinis variantas po visų darbų kainuos brangiau nei jums atrodo.
5. Nepirkit seno automobilio kaip vienintelės transporto priemonės - tai neapsimokės niekada ir tiesiog pribaigsit savo investiciją.
6. Geriau dažnai važinėjantis ir patriušęs nei kokius  metus neužvestas - visada geriau susivirint kokią skylę slenkstyje nei pakeisti visą supuvusią stabdžių ir kuro sistemą ir dar ten velnias žino ką.
7. Jei renkatės tarp benzininės ir dyzelinės mašinos - imkit benzininę - tiek daug vistiek nevažinėsit, kad sutaupytumėt kuro, bet turėsit ir patikimesnį ir greitesnį bei mažiau žlegantį automobilį. 
8. Kažką teks remontuotis ir patiems, nes servisai net neapsims padėt kai kuriais atvėjais. 
9. Jeigu kažkas kažką tiunigavo ir to neįmanoma atstatyt į originalią padėtį - eikit šalin. 
10. Senas automobilis toks jau daiktas kad džiugina du kartus - kai perki, ir kai parduodi. Dažnai sumos abiem kartais būna panašios taigi tai labiau investiciją į džiaugsmą.

Nepaisant visko, man tie seni automobiliai patinka - kai kurie iš jų tiesiog laužai, bet kai kuriuose daug daugiau dvasios nei dabartinėse ratuotose mikrobanginėse.



PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONE (bonus content)
Ale kokios geros mašinos buvo seniau - va iš žigulioko tep benzinas būdavo lengva išsiurbt, maskato variklį visas aliuminis bais geria laužan eidavo, o uazui niekada nebuvo baisu kad langą atvirą paliksi nes nesidarinėja suvisam, ale tik zaparožkėj be pečiuko žiemą jau ir pufaikos reikdavo.

Naujų metų senienos

Galvojot, kad visa rašliava užsibaigs 2016 ? Kad, kaip priklauso tikram karybos apžvalgininkui, per šventes jau kepenys susibaigė ir juodosios analitikos nebebus. Viskas gerai - aš ne profesionalas taip, kad kepenys vietoje. 

Nustebsite, bet gynyboje jokio persilaužimo neįvyko. Nors gi kaip - turime naują krašto apsaugos ministrą ir sėkmės jam darbe. Lauksime naujų darbų ir tikėkimės, kad kai kariuomenė išsiveš į pratybas vaizdas bus geresnis nei seniau.

 (nuotrauka iš interneto - autorinės teisės priklauso fotografui)

Sakykit jūs ką norit bet KAM vadas turi mokėt laikyt šautuvą, o susisiekimo ministras turėt teises (call me oldschool)

Bet ne apie gynybą šį kartą.

Viena tema man irgi pasirodė verta dėmesio pernai metų gale, o ir dabar ji dar sprendžiasi. Tai nuostabiai klaikaus sovietinio "kultūros" paveldo klausimai.

 

 (Nuotrauka iš http://www.businessinsider.com/photos-of-abandoned-soviet-military-bases-2014-7)

Nėrašysiu aš čia koks šūdinas buvo sovietmetis - visi ir taip žinot, o jei nežinot paskaitykit Rokiškio Rabinovičiaus straipsnius. Tiesiog sovietų brudas paskutiniu metu sugrįžta laikas nuo laiko, ir dažniausia kultūros paveldo forma.

Iš pradžių buvo Žaliojo tilto zombiai - nieks neapsiimė taisyti, KPD smaugė, kad palikti, Šimašius nuėmė nes buvo pažadėjęs. Riogso dabar "Grindos kieme" - reiktų išlydyti ir nulieti iš špižiaus granatų korpusų kariuomenei - vis naudos būtų kokios.

Atkreipkit dėmesį, kad raudonajam išdavikui Cvirkai ir tai skulptūrą autorius nuliejo iš amžino žalvario - vistiek tikras žmogus buvo, o ne beveidės pilkos komunizmo įdėjos, kuriom tiko ir špižius, kuris anksčiau ar vėliau supuvo kaip ir rėžimas kuriam paminėti jis buvo skirtas. Bėje iš Karaliaučiaus raudonosios armijos išvogti turėklai dar nesupuvo - vokiečių špižius matyt buvo švaresnis.

Bet metų gale sulaukėm naujos grožybės - architektūros perlo ir modernizmo simbolio, o kitaip - nuspirto "tetrapako" Giraitės gatvėje. 

 

(15 min. nuotrauka) 

Va čia nauja šviesa sušvito biurokratizmas, nusipezėjimai, iš stalčiaus išsitraukti raudonai ružavi akiniai ir užsienio investuotojai pamatė, su kuo turi reikalą.

Pastatas apleistas ilgiausiai, pusiau sudegęs, pusiau sugriuvęs, bomžų ir narkomanų nerštavietė. Raudonos kaip komunizmas plytos būtų galiausiai ištrupėję ir būtų likęs raudonas blynas, kurį koks nors vystytojas būtų pakasęs ir užstatęs namais, bet išlindo LIDL.

Vargšai vokiečiai pradėjo daryt viską kaip reikia ir politkorektiškai klausyt visų nuomonių. Tada atsirado ir kas tas nuomones reikšt panoro. Reikėjo daryti lietuviškai ir vilnietiškai - nupirkus sklypa jei savivaldybė neduotų leidimo griauti "ant smūgio" pagrasinti ieškiniais ir palūkanom, kai prasidėtų procesas atvaryti buldozerius ir per savaitę viską nugriaut, tada sumokėt kokią baudą poros tūkstančių, atsiprašyt spaudoje, kad paskubėjo ir pradėt statybas. Bet ne - ordnung ist ordnung, va dabar ir turi bėdą.

Man kvailiausia, kad architektūra, kuri turėtų būti universaliausias visiems prieinamas menas,  pradėta piešti kaip kažkas, ką supranta tik išrinktieji. Ir išrinktieji turi spręsti, ką statyti ir ką griauti. Suprantu, kad vieniems vienas pastatas yra gražus kitiems ne, bet jei pastatas 90 proc. statistinių lietuvių ir ko gero 99 proc. statistinių vilniečių yra baisus, tai gal laikas išlyst iš planinės ekonomikos ir miestotvarkos maišo, kai kas gražu, o kas ne buvo sprendžiama prirūkytam kabinete.

Jeigu pastatas atrodo, kaip duobėje pastatyta raudona karvelidė, tai gal geriau jį pataisytu ne atnaujinimas ir integravimas į būsimą pastatą, o UAB "Detonas" su 3 tonom dinamito?

Kažin ar kas nors taip viešai lengva ranka apie kurį nors sovietinį pastatą pasakytų - "Koks jis iš tikro gražus". Visada pridedama koks nors išsukimas - "nes laikas toks buvo....", "bet tik tokias medžiagas turėjo...", "Kitoks supratimas buvo......"

Reality check - prieš 80 metų nebuvo nei fabrikinio gelžbetonio nei "Zil betonomešalkų" nei iš chaminio ginklo pramonės atliekų pagamintos šilumos izoliacijos, bet palyginkite Kauno ir Vilniaus karininkų ramovęs arba Lietuvos Banką Kaune su kokia nors sveikatos apsaugos ministerija. Sėkminga architektūra įkvepia savo mintimi, pastangomis, savo įamžinimo jėga, o sovietinė raudonų plytų ir pilko betono ubagystė to niekada neturėjo ir neturės, kiek tu joje langus bekeistum ar nemokamą internetą dalintum. Čia kaip lyginti Plungės dvarą su Dzendardukų alytnamių gyvenviete.

Kažkas ašarą nubraukė dėl Žalgirio stadiono - tas bent kokią moralinę teisę egzistuoti turėjo, nors ir statė jį vokiečių belaisviai, kurių gal kokie pora procentų ir pamatė Vokietiją dar kartą ir kurių pavardžių galit paieškoti Vingio parke ant akmens plokščių. Stadione bent jau liejosi emocijos, žmonės sportavo, džiaugėsi pergalėm kažkokiom.

Giraitės "tetrapake" "Gaišnikai-Vaišnikai" baudas rašinėjo ir žmonės visokių popiergalių laukė. Visgi stadiono neliko - tikėkimės nebeliks ir pastato, kurio dizainas primena pagrindinę jo medžiagą - plytą.

 

Ir tokių pastatų Vilniuje ne vienas. Yra jų ir kituose miestuose bet ten niekam neįdomu ir nieks neknis proto jei kada prieias laikas koki baisuoklį nugriauti - Vilnius įpatingas šiuo klausimu - kievienam daiktui čia savas hipsteris atsiras. Dar keli rinktiniai pavyzdžiai:

Sporto rūmai

 

(http://www.panoramio.com/photo/120263454 nuotrauka)

Vienas iš retų sovietinių pastatų kurie yra saugomi ir tai yra jo pražūtis. Pastatas unikalus savo stogo kontrukcijas nes sovietų sajunga negalėjo be vantinės konstrukcijos uždengti pasauliniu mąstu nekažin kokio dydžio arenos.

Čia ne sovietinė inžinerija gudri, o sovietinė ubagystė baisi, kai paprastos problemos sprendžiamos sudėtingai nes nėra medžiagų ir įrangos jom išspręsti paprastai. Tas stogas yra Achilo kulnas viso reikalo, nes pakeisti normalia vakarietiška konstrukcija negalima nes paveldas, taisyti neapsimoka, o ir kokia nauda iš šių rūmų Vilniuje, kuriame užtenka arenų ir jos net turi stovėjimo aikšteles. Manau, kad per kokius 10 metų stogas gulės ant žemės, o po 20 bus nuspręsta, kad gana ir toks gyvatynas yra nepagarba ten pašarvoetiems laivės gynėjams, ir tuos sporto rūmus nugriaus, žmonėms pastatę paminklą. 

Lietuvos kino teatras.

(nuotraukos nedėsiu nes kas matėt sovietinį kino teatrą žinot kaip jis atrodo - kaip duoninės ir rašomosios mašinėlės hibridas)

Dar vienas niekam nereikalingas daiktas ant senamiesčio ir naujemiesčio ribos. Vertė jo tik tokia, kad ten žmonės kiną žiūrėjo sovietiniais metais (kaip ir kituose Vilniaus kino teatruose). Dabar atsirado geresnių ir nieks ten gyvenime kino neberodys. Anksčiau ar vėliau jį nugriaus, kažkas paprotestuos ir pamirš.

Šeškinės prekybos kaimas (taikoma ir kitiem miegamųjų rajonų "multifunkciniams centrams" tokiems kaip panaši Justiniškių gerybė ar visos Laisvės prospekto "planetos")

Norit nukeliaut į praeitį nuo 10 iki 30 metų ? Nereik laiko mašinos reik tik troleibuso - išlipsit prie tokio centriuko ir jūs jau praeityje. Va čia pamatysit ką sovietų sąjunga galvojo apie žmogų - tik vakarų buržujai žmonėm skyrė tokią prabangą kaip tualetai ir holai - sovietinis žmogus gali iš vienos įstaigos į kitą nueit ir per lauką, o dar geriau, kad paliptų laiptais lauke ir pralystų per bromą - ten galės ir pasisiot. Svarbu, kad būtų raudonojo plytinio marksizmo, vitrininių langų, kampų, neveikiančių fontanų, DAUG laiptų ir turėklų iš supuvusių vandentiekio vamzdžių, kad vaikai ir bobutės galėtų rūdžių su dažais prisivaryt į panages. 

Būtų dar galima vardinti ir vardinti:

• KASP pastatas Viršuliškėse - karių dvasią tikrai grūdina tas lego kaladėlių marmalas - po tokio niekas nebaisu.
• Spaudos rūmai kartu su "Koralų koledžų" (nesvarbu kaip ten ta aukštoji mokykla dabar vadinasi) - pilkiausio sovietmečio pilkiausias pavyzdys, kurį gėda vadint rūmais ir kurio pusė faktiškai yra griuvėsiai, išsikeroję baisiniame plote. 
• Sveikatos apsaugos ministerija - nieks taip nepuošia senamiesčio kaip šalia Radvilų rūmų riogsanti sovietinė poliklinika.

Sarašas begalinis bet jie visi turi kažką bendro - jie gerai atrodo nykiose nuotraukose iš sovietinių laikų, bet dabar patys yra nykumo, bereikalingumo ir megalomanijos persunktos tuštumu ir ubagystės simbolis.

Gera kažkam rėkti - "pažiūrėkit koks pastatas" kol nuo to pastato nenukritusi raudona plyta ar koks supuvęs langas nepriplos jų pačių anūkų. "O tai dabar visi pastatai tai geri ?????" rėks kiti. Faktas, kad ne, bet jų nieks ir neplanuoja laikyt amžinai - manot visokie blėkiniai "Akropoliai" amžini - nei velnio - kai žėmė po jais taps vertesnė nei pelnas iš jo "Akropolis" atsidurs laukuose už oro uosto.

Kažin ar sovietai visas savo baisybes planavo amžiams ir nereiktų jų traktuoti kaip kažko amžino - Las Vegase per paskutinius 20 metų išsprogdinti viešbučiai ir kazino ko gero kainavo daugiau nei visi sovietiniai viešieji pastatai Vilniuje, bet vietoje jų jau kažkas geresnio, o dar po 30 metų sprogdins ir tuos...

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Tarybiniais čėsais tai užtat visi darbų turėją ir statyt mokėją. Ir arielka skanesnė buvo, ir dešra ne iš miltelių ir išvis va atsimenu kiek buvo laimės kai po 4 metų gavau paskyrų žiguliokui - galma buvo nuvažiuot iki Rygos nuspirkt žuves kai išmesdavo.
Dabar va žigulį mažna viščiokus laikyt, nes nu negi važinėsi kai normalių mašinų yr pirkt....