2018 m. kovo 23 d., penktadienis

Apie automobilių markes (Rokiškio Rabinovičiaus papildymas)

Sveiki,

Pavasaris mus džiugina šalčiu, sniegu ir visom kitom klimato atšilimo gėrybėm. Gal Elas Goras ir teisus, kaip sako hipsteriai, bet kažkaip nesijaučia. Senokai nerašiau, nes kaip ir nėra gerai sufermentuotos temos.
Gynybos srityje irgi nėra ko prakaituot į taktinį treningą, nes gana ramiai peržiemojom. Tiesa Valodia pamėgino, ar "Novičiokas" dar nenurūgęs ir laimėjo rinkimus, bet čia jau tokia konstanta, kad net neverta į tai gilintis.

Praėjus žiemai siūlau visiem užmesti akį į savo keturratį draugą - ar rūdys jo dar nesuėdė, ar visus numuštos pusnys nepaliko per daug žalos - pavasaris visada parodo kas kur šiko ir kas kaip vairavo.

Nesenai atsiminiau šedevralinį Rokiškio Rabinovičiaus straipsnį, pasakantį, ką Jūsų automobilis pasako apie jus.


Aš kažkada pats nagrinėjau automobilinė psichologiją, bet ten labiau iš elgesio kelyje ir tam tikrų veiksmų pusės. http://amatvictoria.blogspot.lt/2017/05/automobiline-dedukcija.html 

Taigi nusprendžiau papildyti kai kurias vietas Rabinovičiaus straipsnyje, kad, paskaitę abu, galėtumėt matyti pilną paveikslą, kas važinėja Lietuvos keliuose. Kita priežastis - Rabinovičius labai jau senai rašė - atsiprašau ar dar pamenat tuos laikus, kai BMW tik trys klasės tebuvo.... Atsirado naujų žaidėjų rinkoje.

Taigi ties BMW galim ir pradėti - kas šiais laikais yra BMW vairuotojas. O kas šiais laikais yra BMW? Anksčiau tai buvo greitų ir nesuper saugių sedanų gamintojas, dabar didžiausiu pinigus jiem ko gero suneša visa X klasės orda, kurios Rabinovičius nepaminėjo, nors ji jau ir buvo, bet dar nebuvo tokia masė.

Dabar turi būti tikras automobilių nerdas, kad atskirtum BMW klases ir modelius vieną nuo kito. Ir Aš nejuokauju - 1 serijos kupė nieko nesiskiria nuo 2 serijos, kaip ir 3 nuo 4.  5 serija dar buvo kaip serija, bet atsirado 6 serija, kuri užsiaugino 4 duris ir vėl nebeliko jokio skirtumo. Iš tikro BMW darosi kaip 1995 metų korejietiškos ir japoniškos mašinos - iš toli visos vienodos, o iš arti gali atskirt tik pagal ženkliuką priekyje.
Kas dar paskutinius kelis metus vienija BMW vairuotojus - ko gero vairai ir navigacijos - jie, padedami vagių govėdos, kaip kokiame klube dalinasi jomis ne tik Lietuvoje, bet ir Europiniu mastu. reiktų ant vairo kitos pusės jiem rašyti žintes kaip su žinutėm buteliuose gal - būtų įdomi analoginė chatruletė.

(nuotrauka iš http://www.bmwblog.com/2016/02/18/how-to-turn-the-bmw-x6-into-a-really-ugly-car/ pasirodo Lietuvos mesitrai sugebėjo pabaisinti net ir nepabaisinamą)

Kai pasirodė X5 dar viskas buvo pusė velnio, bet kai tų "iksų" pradėjo veistis daugiau, ir, by default, prie jų pradėjo eiti vardiniai numeriai BMW tiek ilgai bandyta pagerinti reputacija vėl nusmuko - juodas X5 arba baltas X6 yra tas modelis, kuris visada atlėks autostrada +40 virš nustatyto greičio ir nepamirš dar ir piktai pamirksėt šviesomis. Juos saugo tik nepriklausoma pakaba gale, gera stabilumo kontrolė ir visi varomi ratai - nuo kelio nulėkt gana sunku. Norinčių aišku vistiek atsiranda.
Viena kita numušta stotelė irgi nepadėjo, kaip ir keletas mirtinų avarijokų. Net ir nebagalima pasakyti kas yra BMW vairuotojas, nes ta markė nebeturi ribų - kas važinėja su X6 nevažiuos su 116, kas ieško Z4 - nesės į 7 seriją. Taigi BMW tapo naujų laikų Volkswagen, tik brangesniu  - bando apsėst visas kėdes, ir jiem gana neblogai sekasi.

Volkswagen vis dar yra Volkswagen. Dyzelgeitas jo nepražudė, bet ir nieko labai įdomaus jis nepagamino - Golfai, Pasatai ir Polo vis dar mylimi ir plakami visų, pradedant ūkininkais, regitros instruktoriais, visokiais ten tarnybų tarnautojais ir baigiant tais, kurie vis dar galvoja, kad tai prabangios mašinos ir, kad Pasatas CC tai ne tas pats pasatas "nes nu viskas gi ten kitaip".
Rabinovičius praleido du šedevralinius Volksvagen modelius (praleido ir neįdomių dar ne vieną, bet jie vis dar tokie pat neįdomūs).
Vienas iš jų tai Phaeton, arba kitais žodžiais "Pakonkuruokim patys su savim". Kas gaunasi kai pagamini paties savo gaminamos Audi A8 konkurentą su tokias pat varikliais, tokiu pat komfortu, bet atrodantį kaip didelis ir baisus Pasatas. Gaunasi mašina be jokios išliekamosios vertės, nuo kurių kiekvieno pardavimo Volkswagen turbūt nuėjo į gerą minusą. Tiesa Bentley iš jų gal ir pusė velnio gaunasi po šiai dienai.
 Kitas gi tai yra Sharan, dar žinomas kaip "aš visada norėjau būt fūristu". Tas pats galioja ir kitiem vienatūriams, bet Sharan/Galaxy/Alhambra labiausiai populiarūs nes sunkiai užmušami. Žmonės juos nusiperka kai vaikai jau paauga ir galvoja kad keliaus va kur nors į kaimą ar prie jūros, bet paskui po poros metų vaikai iškeliaują į univerą ir tu lieki su duonine ant ratų, kuri žiemą niekaip neprišylą, nes dyzelinė, supasi ant kelio kaip pijokėlis Adulis iš knaipės grįždamas ir kurioje jautiesi baisiai vienišas už vairo. "Užtat aukštai sėdėt" visada yra "Šaranisto" auksinis argumentas.

Mercedes-Benz. Mašinos kurių kokybė daugumoje atvejų eina žemyn tiek pat, kiek kyla modelių gausa - 2007 parsidavė kartu su Chrysler kažkokiems investitoriams, ir nuo tada tikrai neblizga kokybės viršūnėse. Užtat bando pasivyti BMW ir Audi savo modelių mišraine. Kas išvardintumėt visus dabar gaminamus Mersus? O bent visas dabartines Mersų klases? Čia turbūt ir Silber Auto nepadės. Taigi Mersas, kuris kaip ir seniau turėjo būti didelis sedanas, kupe, iš bėdos dar universalas dabar yra konglomeratas iš dalies labai įdomių, dalies labai baisių, ir dalies labai generinių modelių.

Mersam vargą kelia dar ir tai, kad jie vis dar yra laikomi statuso ir prabangos simboliou, Sakysit, kokia čia bėda. O visgi bėda yra - kai tu ieškai prabangos, bet turi neperdaugiausia pinigų, tai perki Mersą, pvz kokį 10 metų patrintą S klasės dyzelį (nesvarbu, kad dyzelinis limuzinas jau iš karto yra skirtas taksaut visokiem VIPam iš oro uosto) arba benzininį su dujom, aišku už paskutinius silkiu galvas nusukinėjant užkaltus pinigus ir važinėji. Iki pirmo nuvažiavimo į servisą, kai pasirodo, kad reikia keletą tūkstančių sumokėt vien už einamuosius darbus.
Aišku nemoki, varai pas meistriuką Čėską ir galiausiai po metų kitų arba Merso atsikratai, arba važinėji su trumpinančiais LED žibintais, persimetusia pakaba ir dūmydamas kaip traktorius. Ir net jei Mersą nuplauni ir stovi kur galvodamas, kaip naglai atrodai, iš tikro atrodai kaip vairuotojas, laukiantis šėfo prie klubelio.

Atskiro paminėjimo vertas Mercedes-Benz Sprinter AKA "Aktyvių pardavimų vadybininkų žudikas". Anglai gyrėsi kad jų Ford Transit yra greiti ir manevringi, bet jie yra niekas prieš Sprinterius, kurie buvo ir yra, kad ir siaubingai pūvantys (kaip ir visi MB autobusiukai), bet užtat gerai lekiantys. Geras greitis plius galiniai varomi ratai virš kurių nėra jokio svorio (pristačius durpių ar kokių traktoriaus detalių užsakymą) ir kietos kaip akmuo krovininės padangos reiškia, kad nuotraukose dažniausiai jį pamatysi aukštyn kojomis. Atsiradus didesniam kiekiui priekiniais ratais varomų mikruškių pardavimų vadybininkai atsipūtė, bet Sprinterių legenda vis dar gyva, tuo labiau kad jie susikooperavo su Volkswagen ir dalį Sprinterių parduoda kaip Volksvagen LT / Crafter. neapsigaukit - mašina ta pati.


Nepagalvojo, kad slidu: mikroautobusas griovyje, iš jo pažiro kalėdinės dovanos
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/nepagalvojo-kad-slidu-mikroautobusas-griovyje-is-jo-paziro-kaledines-dovanos.d?id=66622802)

Sostinėje – autobuso ir mikroautobuso avarija nuotr. Broniaus Jablonsko
(https://www.tv3.lt/naujiena/902926/avarijoje-sumaitotas-mikroautobusas)

Avarija Seniavos plente
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/avarija-kaune-po-susidurimo-apvirto-mikroautobusas-vairuotojas-suzalotas.d?id=76743365)


Opel. Visi girdėjote apie "Žopelius", "karozijas", "Kokliašus" ir "kadetus agurkais varomus". Ir aišku opeliai turėjo savo laikotarpį nekokį. Naujesni jie irgi buvo ne stebūklas - kad ir išmanusis Astra vairo stiprintuvas, kuris apie 2005 dažnai pasiūlydavo rinktis ko tu, slunkiau, nori - besisukančio vairo, ar degančių lempų ir šildymo, nes visų tai jau tikrai negausi.

(Paskaitykite visą šios Astros istoriją klubo forume http://www.opel-klubas.com/forum/viewtopic.php?f=57&t=45086 nes tikrai nėra nieko geriau kaip kiniškais šūdais pritiurlintas Astra dyzelis, su nupirkta technikine, beisbolke bagažinėj ir bičiuku, kur teises išlaikė iš 4 karto už vairo)

Vis dėl to Opel atsigavo ypač išleidus Insignia, kuri pakeitė klaikais kaip karas Vektras. Net ir Astra šiais laikais jau panašesnė į mašiną, o ne į puveną su "Astra klubas" lipduku. Opelio atginimą lėmė protingas kainos ir kokybės santykis, pretenzijų neturėjimas, neperdidelė modelių gama ir nešlykštus dizainas. Jie perimė daug klientų iš generinių mašinų rinkos valdovo Volkswagen, vien dėl to, kad tokie pat vokiški ir dyzeliniai.


Audi - čia mes matome, kaip vokiečiai, ieškodami pinigų JAV ir Azijoje plečia savo gamą gamindami tokias pat mašinas tik 3 skirtingų dydžių. Kiek yra Audi Q rūšių? Perdaug. Aišku Audi kėbulai pučiasi greičiau, nei auga jų varikliai (arba tų galingesnių tiesiog niekas neįperka arba nusipirkę neišmaitina) todėl jos šiais laikais daug mažiau dalyvauja buitinio kelių chuliganizmo aktuose.
Audi vis dar išlaiko savo premium brando reputaciją, nes niekada nekeitė savo gana nuobodaus dizaino, kuris daugeliui patiko ir patinka.

(http://anything-on-wheels.blogspot.lt/2014/07/why-does-cars-of-same-brand-look.html sako, kad Audi diaino departamentas tėra babytė Gertrūda ir kopijavimo aparatas)

Kažkaip iš mados išėjo visoks senų Audinių tiuningavimas -kai anksčiau dažnai sutikdavai bulką su slenksčiai pagamintais iš pavogtų pakelės stulpelių, uždažytom lempom, spoileriu iš makroflexo ir baubiančiu duslintuvu, dabar jau mieste nebepamatysi  - kadangi nelabai pūna greičiausiai jų dyzeliai susitrynė, nepraėjo apžiūros ir jos riogso kaime kaip ornamentas už tvarto.

Citroen - čia jau nieko nepakomentuosi. Beveik visi, kurie važinėja PSA koncerno mašinomis, paklausti, kodėl taip daro, pradeda teisintis (išskyrus, aišku Grumliną). Lietuvoje jų naujų mašinų rinka ko gero stovi ant komercinių mikruškių.

Peugeot - vis dar tas pats Citroen atvejis, tik dar negražesni. Irgi gyvena ko gero iš tū pačių mikruškių, o bent vieno tokio hard core lengvųjų Peugeot fano neesu sutikęs.
Renault - sumetė skudurus su Nissan, nuo to nukentėjo abu - Nissan gavo netikusius Renault variklius, įskaitant legendinį sraigių lenkiamą 1,5 litro dyzelį, Renault gavo daugiau modelių, kurie yra visiškai generiniai Nisanai su kita apdaila. Tiesa Renault atsigavo kažkiek dizaine - pamenat kokių 2005 metų Klio, Megane, Vel Satis, Avantime. O ten tai buvo mašinos - pusėtinai atrodė nebent iš viršaus ar apačios.


Prie Renault reikia paminėti ir tą jų ryžą benkartą Dacia - jie vis bandė taip atsargiai būti šalia, neprisiimti tėvystės, bet vistiek visiem viskas aišku - paimk 15 metų senumo Renault o gal Nissan agregatus, aptrauk legendinio baisumo (Jūs gi esat matę Dacia Duster, na tokia mašina kur tik apsauga važinėja) kėbulu, surink darbščiomis rumunų rankomis ir leisk į pasaulį. Tiesa kitur pervadink į Renault ar Nissan, (šalyse kur dačia yra kur tu keliauji, o ne su kuo). Kai tik Dacia atsirado, jos naujos kainavo po 15 tūkstančių litų naujos, ir varžėsi su Ladom. Tada net ir žmonės jas pirko ne tik įmonės, bet tada visi susiprato kad yra geresnių mašinų.

FIAT - o va čia italai parodė, kaip reikia suktis. Gaminę laužus jie sugalvojo, kad reik aptraukt Pandą nauja skūra ir  išleist hipstermobilį 500. Ir pinigiukai pradėjo birėt į kišenių. Tada už tuos pinigus dar paleido keletą pusėtinų modelių ir gyvena visa neblogai. Supirko daugumą italų gamintojų, dar tvirčiau susipynė į kamuolį su Chryslėr ir panašu kad ramiai gyvens kurį laiką.
FIAT vairuotojas paskutiniu metu vsiem Vilniuje asocijuojasi su alaus prikalusiu šešiolikmečiu, kuris su mamos kreditine pasiima Citybee ir laksto naktį po miestą, kol jį pagauna ir parodo per "Farus". Ne kažin kokia reputacija ir ne visada pelnytą, bet jei kada senamiestyje rasit savę užstatytą ir tai nebus kokia brangi gelda tamsintais langais, tada tai bus FIAT 500 apklijuotas įmonių reklamomis.

VOLVO - konservatorių mašina, nes kaip apie 2004 paliko nebekampuota, o apvali, tai taip ir varo savo politinę liniją ir nesikeičia nei kiek.
Volvo mašina kažkaip žudo sielą - atkreipkite dėmesį, kas dabar mieste perėmė BMW ir greitesnių senų Audi chuliganiško vairavimo deglą. Daugeliu atvejų tai dyzelinis Volvo sedanas, tamsintais langais, apklijuotas visokiais "SCC", šuoliuojančiais briedžiais ir kitu ironišku briedu, Dažnai jis dar ir dūmus leidžia kaip Džeimso Bondo Aston, nes kas čia vargsi taisydamas.
Gal žmonės emigracijoje prie jų pripranta ar kas pasidaro, nesuprasi. Gal visi lakūnai kur seniau kankino Civikus prisidarė vaikų ir persėdo į tas švediškas baržas? Nes laksto tai kaip senais laikais, tik jaučiasi labiau saugūs, nes Volvo yra mašina, kurios privalumus sužinai tik atsitrenkęs į medį.
Vienas iš lietuvių mėgiamų Volvo privalumų yra patvarus salonas, kuris reiškia, kad visas jas pajaunina kokiais 300 000 km prieš parduodami.


SAAB - nebėra tokių. Išnyko tos feikinės švediškos mašinos ir gatvėse - jų seno Opelio žarnos atsisakė veikti ir dabar saaaaabas yra dažnas daugiabučių kiemų papuošimas su tuščiais ratais ir apmusijusiais langais.

Toyota - irgi viskas daug metų eina ta pačia vaga. Galėtų jie uždaryti tą savo sidabrinių dažu fabriką Šiaurės Korėjoje ir įnešt į gyvenimą daugiau spalvų, nes jau nieks nebesako kad "atvažiuosiu su sidabrine Toyota" - tokių kiekviename parkinge po 10 stovi. Vis dar išlaiko savo patikimos ir geros mšinos reputaciją, bet labai smarkiai lipa ant savo pačių grėblio - dizainas darosi panašus į Lexus, ty siaubingas. Kokybė dar laikosi, bet jau korejiečiai pasivijo ir pradeda lenkti po truputį.
Vienas Toyota modelis, vertas atskiro paminėjimo yra Toyota Land Cruiser. Galvojat žemė buvo gera investicija prieš 20 metų? Reikėjo tų griozdų užpirkti ir palaikyt iki dabar - būtumėt pinigus minimum padvigubinę.


Kitas Toyota modelis, kurio niekaip negalime praleisti yra Prius, dar žinoma kaip "Jūsų automobilis atvyko". Tik pasirodę jos buvo Holivudo šulų ir visokių pinigingų enviromentalistų vežėčios, bet tada kažkam kilo nuostabi idėja, kad įdejus į ją dujas ir pasodinus prie vairo kokį nors teises nusipirkusį lakūną iš jos gaunasi neblogas nelegalus taksi-pavežėtojas. Eismo saugumas dėl jų Vilniuje pasiekė mikruškių-maršrutkių laikus. Bent jau Priusų kiekis yra mažianamas sėkmingai po kiekvieno gero pašalimo, taigi negalim perdaug pykti.

Nissan. Arba kitaip - japoniškas Žigulys. Aišku, bet koks japoniškas automobilis visada yra geriau už bet kokį, kad ir patį nagliausią žigulį, bet Nisanui visada kažko trūko iki pilnos laimės - seniau jos visada buvo pačios negražiausios iš šiaip jau negražių japoniškų mašinų, paskui ir kokybė pradėjo neblizgėt (Subaru visada pirmiausia sugenda visi jungtukai, kurie yra Nissan gamybos, netikit - kai vėl suges langų pakėlimo mygtukas, paskaitykit kas ant kitos pusės parašyta). Jie buvo klaikaus dizaino inovatoriai ir yra vis dar nepavejami, tiek pavadinimuose (kvaškvajus, žiūūūūūūūkas, tryda), tiek dizaine. 

Honda - iš tikro viena iš mažiausiai svaigstančių dizaino ir mechanikos prasme japoniškų markių. Aišku jų ufonautiniai civikai buvo klaikūs, bet dabar, lyginant su toyotomis ir leksusais, jie beveik klasiškai atrodo. Aišku jiems dar ilgai teks kratytis Raiserių brendo stigmos, kur Hondą visi įsivaizduoja apkarstyta visokiais šūdniekiais iš Ali Expres, apklijuotą lipdukais, su baubiančiu duslintuvu ir nuleista pakaba. Civikistai labai mėgsta lipduką "Gas, Grass or Ass". Gas jiem pripila mama, kad išlystų lauk ir nesėdėtų prie kompo, Ass yra tik jų rožinė svajonė, o su Grass tai jau policijos šunys naktį stovėjimo aikštelėse jiem padeda susiorientuot.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ricer“

Mitsubishi - markė kuri kažkada dominavo ir Dakare, ir ralyje, dabar nebedominuoja niekur. Padorių lengvųjų automobilių nebegamina, vien tik visokius poklaikius pusdžipius. Na dar aišku Pajero ir L200, pasižymintį nuostabiom valdymo ir sukibimo savybėm, dėl kurių juos mėgsta įvairios teisėsaugos struktūros ir elektrikai, per metus sėkmingai suvoliojantys ne mažiau penkių vienetų. Tiesa kabinos gerai sustipirintos ir aukų paprastai išvengiama.

Policijos visureigio avarija Vilniaus rajone 2015 m. vasario 01 d.
(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/xxx-59-482201)
Įvykio vietoje
(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/pakauneje-i-avarija-pateko-policijos-visureigis-59-854742)
Avarija Šilutėje
(https://www.delfi.lt/news/daily/crime/siluteje-itartina-automobili-bande-pasivyti-policininkai-pateko-i-avarija.d?id=55754749)

Mazda - dar viena istorija, kai iš bendradarbiavimo nieko gero nesigauna - susidėjo su Fordu - abu turi neblogus dizainus, bet daugiau nieko doro. Mazda seniau buvo toks japoniškas moskvičius - pati pigiausia iš dar žinomų markių, bet jau tokia iš bėdos. Nelabai ir pagerėjo - Mazda iš tų retų automobilių, kurie net ir nauji pūna kaip padūkę, ryja daug kuro (nes didesnės iš JAV atkeliavę ir su poprasčias Ford varikliais)


Lexus - Lexus visada kentėjo dėl savo dizaino - iki kokiu 2010 atrodė, kad jie atsilikę kokiais 10 metų nuo gyvenimo, bet tada, tada jie atsigavo. Neaišku, kokia anime pornografiją tie jų dizaineriai žiūrėjo, bet dabar visi Lexus atrodo kaip normali mašina, kuri ant 200 km/h lėkė per Arkoramą ar Senukų statybinių prekių skyrių - priekyje po 3 LED lempas kiekvienoje pusėje, 17 skirtingų faktūrų tinkliukai, 25 kampai ir vingiai. Geriausiai tai tinka jų ala visureigiam (jeigu taip galima pavadint mašiną, kur galinius ratus varo elektros varikliai)- išvoliokit gerai molyne ir pabandykit paskui atplauti. Aišku nieks jų į bekelę nekiša, bet ir švariai ne visos gyvena. Viduje tas pats - daugybe kampų, faktūrų. Ir žinom naujausiuose yra nuostabi hibridinė sistema, kurios veinintelis tikslas yra taupyti Co2.


Anksčiau Lexusai buvo praktiško žmogaus prabangios mašinos, kad ir tokio nelabai madingo. Dabar tai greičiau nepraktiško ir lešius pamiršusio įsidėti veikėjo ratai.

Subaru - kontrabandininkų ir visų kitų džiaugsmas. Aš aišku gal kažkiek šališkas subaru pusėn, na bet ką darysi. Bėda tik ta, kad turėjo ateiti tie baisieji 2010 metai, po kurių subaru nusprendė eiti į mases - atsisakė langų be rėmo (kas visada buvo ir bus virš naglumo), nusprendė, kad jų kiečiausias modelis turi atrodyti kaip kažkokia eilinė Mazda ir dar aišku, europiečių laimei, sukonstravo dyzelį. Jei dizaino elementai tik šiaip gadino akį, tai tie dyzeliai savo užkalinėjimais gadino ir ko gero dar gadina kišenę. 
Dizainas dabar po truputį atsigauna, tiesa Legacy nebeteko savo slidžios cigaretnikų torpedos linijų ir tapo didžiule karve (Outback atveju - Šarole mėsiniu jaučiu), bet bent jau tikroji dvasia - visi varomi ratai, nebuvo prarasti. Kitas pliusas, kad vis dar nėra gausybės modelių ir kolaboracijos su kuo papuola (tiesa yra tas Toyobaru BRZ-86, kuriame sudėtos prasčiausios savybės iš abiejų markių - nėra 4 varomų ratų, nėra turbinos, galios turi kiek galingesnė Corolla ir mažiau nei 1996 metų Impreza WRX, bet neturi nei jos vietos salone nei praktiškumo).
Ar žinote kas parašyta ant mėgstamiausios subaristų susirinkimo vietos? - "Dujų degalinė"

Nagus už tokį Subarų Imprezą nudaužyt plaktuku reikėtų


Ford - Rabinovičius rašė, kad tai vienintelės amerikietiškos mašinos, kurios lengvai pakliūna mums į rankas, tiek, kad tos mūsų Fiestos, Mondeo ir Focus Ameriką matė tik žydrose svajonėse. Sukurti anglų ir vokiečių, surinkti turkų ar dar velnias žino kieno, jie yra kažkokia našlaičiai ubagėliai, lyginant JAV fordais, kurie yra didžiuliai pikapai su daug litrų, visokie Mustangai ir Raptoriai bei dideli geldiniai sedanai.
 
vs 

Fordas yra tokia mašina kai noris ne tokios kaip visiems, o pinigų kažkaip gaila. Pagerinti dizaino ir technologiniai sprendimai irgi neprideda džiaugsmo - kiek dar žinote mašinų be Ford Focus (ir turbūt kitų panašaus meto fordų) kur užvestai mašinai negali atidaryti kapoto, nes tam atidarymui reikia raktelio. Nes tikrai gi išlipus iš mašinos atidarinėjant kapotą ji staiga ims ir pervažiuos jus, o tada paduosit į teismą. Better safe than sorry.

Škoda - senai labai senai buvo laužas prastenis nei Lada, tada juos Volkswagen išgelbėjo, dabar jie išponėjo ir jau pradeda lenkt Volkswagen. Bet nelabai aplenks nes laiks nuo laiko prikuria baisuoklių  - ratuotas kubas Yeti, kablukas Roomster, ir tas jų prabangus flagmanas bagetemobilis naujasis Superb. Vietos gale aišku daug, bet gi yra toks dalykas kaip proporcijos, aukso pjūvis etc.
Aišku jei norit, kad kelyje jus gerbtų labiau nei važiuojat su BMW - nusipirkit baltą Škoda Octavia, ir ant stogo užsidėkit ofroadinį LED  žibintą ar kokią sotogo bagažinę - visi trauksis iš kelio autostradoje. 

SEAT - dar vienas Volkswagen tik be brangesnių ir prabangesnių modelių. Faktiškai dabar yra pigesnė Škodos versija vertinant pagal brendą - Škoda prigamino visokių visureigių ir pusprabangių sedanų, SEAT liko tik trupiniai.

KIA ir HIUNDAI (Daewoo nebeliko). Va čia pajaučiam, kad Rabinovičius rašė labai senai. Paskutinius 10 metų tarp KIUNDAI (ten viena ir ta pati markė, kam jie ją išvis dar dalina perpus) ir Toyota kokybės atžvilgiu skirtumas labai mažas, o pvz Nissan jie jau neša pro šoną kaip turi būti (ačiū tau, Renault). 
Nauji korejietiški automobiliai ir geri ir neblogai atrodo, ir kas svarbiausia, jie dar nenusidizainino į lankas - tos mašinos vis dar gana suprantamai pagamintos - minimali bereiklingų hibridų ir kitų niekų masė. Būten šios markės yra ateities naudotos mašinos, nes tik jas dar begalės remontuot kokie nors pusiau kvalifikuoti meistrai. 
Greitėsnės ir galingės Kiaundai išvis primena kokias nors senųjų laikų BMW m5 ar AMG Mersus - didelis galingas variklis priekyje, galiniai varomi ratai ir ne per daugiausiai gudrybių. Ir išvis  - matėt jūs naujajį KIA Stinger, vien pavadinimas vertas 200 kilovatų.

Rusiškos mašinos - nėra tokių, ir tikėkimės, kad jų nebebus.


Toks papildymas. Automobilių markių dar baisi daugybė, bet į kitas nesileisiu. Būtinai paskutikite abu straipsnius, susidarykit išvadas. Ir išvis vairuokite ką norite, bet darykite tai saugiai ir su protu.


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)

"Nu bet ale kas per vėjų prirašys, irgi mat žinovas. Su Aduliu Baranaucko ir Česka Pranckūnų mes kai da mokyklon ėjąm visadu buvą aišku, kad tik vokiška mašina yra da kažko verta. Svarbu kad daug salerkąs nerytų. Vat nebėr mašinų kaip seniau kad budavą - nusperki vakętijąj už 300 markių, parsvarai, atasuki spidometrų ir da paskui parduodi už dvi štukas žalio ir da rankų spaudžia išvažiuodami. Ot dabar tik viskas bais užbrangį, nebėr kas daryt, priseis gal net fiatas pirkt"

2018 m. vasario 3 d., šeštadienis

Ginkluotės naujienos (SHOT SHOW 2018)

Naujus metus reik pradėti prideramai - peržvelgiant ginkluotės naujienas, ir pamąstant, kas pasitvirtino iš pernykščių spėjimų ir ką galima prognozuoti šiems metams. Įdomus dalykas su prognozavimu, kad didelė dalis ginkluotės naujovių, pristatomų metų pradžioje, pasirodo vis vėliau ir vėliau metų bėgyje, taip prognozės keliasi vis vėliau.

Taigi kas naujo pasirodė šių metų SHOT Show 2018 šaudybos karnavale.


Prieš tai prisiminkime, apie ką rašiau prieš metus, kokios buvo naujienos ir trumpai kaip joms sekasi rinkoje.

Pernykštys straipsnis - https://amatvictoria.blogspot.lt/2017/02/ginkluotes-naujienos-shot-show-2017.html 

Taigi visų pirma Hudson H9 - apie metų vidurį jie pasiekė prekybą, panašu, kad prekyba einasi neblogai, nes naujiems užsisakiusiems dar reikia gerokai palaukti - kol kas ginklus gavo tik tie, kurie pagal išankstinius užsakymus juos įsigijo dar Kikstarter kampanijos metu. Pistoletas tampa toks lyg ir Iphone tarp šaulių - gerai pagamintas, įdomus, bet labai nišinis ir faktiškai skirtas tik sportui. Tai gamintojai tik patvirtino, nurodę, kad jau greit pagamins pakankamai, kad būtų legalūs IPSC Production divizijoje. 
Šių metų Shot Show Hudson pristatė modelį su aliuminio rėmu, kuris greičiausiai ateityje taps pagrindiniu gaminamu, nes ir svoris ir apdirbimo greitis yra geresnis nei plieninių rėmų. Vienu žodžiu H9 kol kas nėra didžiulė komercinė sėkmė, bet projektas juda maždaug pagal planą.

Toliau maxim 9 pistoletas su integruotu duslintuvu

Dar tik vienas kitas pašaudymas su juo pasirodė internete, ir tai daugumoje atveju iš dylerių - pristatymas rinkai kažkiek vėlavo, o ir įsigijus jį lieka dar 6-12 mėnesių laukimo periodas, kol pirkėjo duomenis apdoroja, kadangi duslintuvai yra kontroliuojami JAV valdžios. Dar vis nelabai aiškus likimas, bet panašu, kad tas vėlavimas visus pribaigs ir praėjus pradiniam susižavėjimui iš viso projekto gali nieko gero nebūti.Spėju, kad gali pasirodyti trumpavamzdė vien pistoleto versija be duslintuvo, skirta montuot nuimamam duslintuvui, kuris nebūtų vienas elementas su ginklu.

Remington RP9 numirė taip ir negimęs - dar gaminamas bet niekam neįdomus. Šiemet pristatyta ,45 ACP versija, bet turbūt irgi niekam nebus įdomi.

Dabar kas įdomaus šiemet pristatyta SHOT Show 2018.
Keisčiausias dalykas, kuris pasirodė šiemet yra Franklin Armory Reformation "ginklas". "Ginklas" nes jis klasifikuojamas kaip "Firearm". Ne "Rifle" ir ne "Shotgun".

(nuotrauka iš http://www.thefirearmblog.com/blog/2018/01/11/reformation-franklin-armory-hacks-nfa-no-sbr-11-5-ar/)

Idėja tame, kad Franklin Armory kūribingai paskaitė JAV ginklų įstatymus, kurie riboja trumpavamzdžius ginklus - lygiavamzdžiam ir graižtviniam šautuvam yra minimalūs ilgio reikalavimai, trumpesni už juos ginklai reikalauja papildomo 200 USD mokesčio, laukimo periodo ir turi kitų apribojimų. Jų sprendimas - 7,62 mm.  kalibro ginklas, kuriame graižtvos yra tiesios, bet jos yra - taigi tai nei lygiavamzdis, bet ir ne pilnai graižtvinis šautuvas. Su yprastu 7,62 mm. .300 Blackout šoviniu jo taiklumas minimalus, bet yra sukurta speciali kulka, atrodanti kaip antro pasaulinio karo bomba

(nuotrauka iš http://gunmartblog.com/2018/01/24/the-best-thing-about-the-franklin-armory-reformation-is-the-ammo/)
Su ja jau taiklumas 100 metrų atstume siekia 1 MOA ir yra prilyginamas geram AR-15 su ilgesniu vamzdžiu. Projekto sėkmė kaba ant amunicijos kainos ir prieinamumo, jeigu ją gamins didelės korporacijos ir kaina bus ne daugiau kaip 1,5 karto brangesnė už standartinius 5,56 mm. NATO, visas reikalas gali būti gana sėkmingas. Aišku jeigu kontroliuojanti ATF nesugalvos kaip nors naujai peraiškinti įstatymų.

Kitas įdomus naujas ginklas - IWI Tavor TS12 lygiavamzdis šautuvas
(Tom McHale nuotrauka iš https://www.range365.com/shot-show-2018-range-day#page-3)

Ne pirmą kartą matoma koncepcija, kur priekyje montuojama dėtuvė su trimis ar daugiau atskirų vamzdžių. Dėtuvės talpa 15 šūvių. Kas 5 šūvius dėtuvė prasukama ir šaudoma toliau. Koncepciją paskutiniu metu stūmė į priekį Standard manufacturing su savo SRM12-16. Vėlgi ginklas kuris neturi aiškios nišos - medžioklei tinka tik labai ribotai nes neleidžia taisyklės daugumoje valstijų. Namų apsaugai pernelyg griozdiškas ir brangus (1,4 tūkst USD), policijai ir kariuomenei irgi nelabai reikalingas nes ten dabar valdo karabinai. Lieka tik šauliai sportininkai, bet ar jiems tiks dar priklauso nuo galimybės gauti dėtuvių, jautrumo amunicija iri kitų dalykų. Visgi įdomiai atrodo bendroje masėje šautuvų.

Aišku pristatyta daugiau ginklų, bet nieko tokio, kas nebūtų dar vienas pistoletas ar AR-15. Aišku labai jau supaprastinu, bet po smulkmenas nesirauskime. Galime pažvelgti kokios naujos tendencijos laukia.

  1. Įprasti atviri taikikliai po truputį išstumiami elektronikos. JAV jūrų pėstininkai, kurie iki šiol visada pabrėždavo, kaip jie gerai šaudo atvirais taikikliais šiemet pradėjo kvalifikacinius šaudymus atlikinėti su ACOG taikikliais. Civilinėje rinkoje "reddotai" ant pistoletų tampa ne tik varžybų bet ir savigynai skirtų ginklų dalis. Daug gamintojų gamina ar modifikuoja spynas Glock ir kitiems populiariems pistoletams. Šautuvas vien su atvirais taikikliais (be elektroninio ar optinio taikiklio) tampa retu vaizdu, kadangi elektroniniai taikikliai tampa vis labiau patikimi ir, kas svarbiausia, pigesni.
  2. Vėl grįžta kalibrų konversijos mada, bet šiuo metu ji daugiausia matosi AR-10 ir AR-15 platformoje. AR-10 dabar daugiausia konversijų nuo 7,62 NATO į 6,5 mm. Creedmoor. AR-15 konversijų daugiau - 5,56 NATO keičiamas į 300 Balckout (kai naudojami duslintuvai), .25-45 Sharps (medžiokleis) ir 224 "Valkirie" (ilgesniam efektyviam atstumui). Kalibrų konversijos grįžo į madą dėl to, kad atsirado specialiai tam skirti kalibrai, kur šoviniai sukonstruoti taip, kad bendras ilgis ir tūteles skersmuo nesikeičia, todėl galima naudoti tas pačias dėtuves ir spynas, visa kalibro konversija tėra kitas vamzdis. 
  3. Vyksta "Trump Slump" - ginklų rinka sulėtėjo, kadangi Donaldas nieko neplanuoja uždraust. Kai nieks nebebijo, nieks ir nebeperka, taigi įmonės negali tiesiog štampuot standartinių AR-15 už brangiai ir iš to gyventi.


2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Partizanų kaina - (deja) laukime tęsinio

Sveiki ir su Kalėdomis. Tegul jums ateinantys metai būna gausus sarkazmo, nepritrūksta "heitinimo" ir ES ginklų kontrolės planai netampa nepavykusių Feinstein marazmų įsikūnijimu šiapus Atlanto.

Nerašiau apie "Partizanų kainos" finalą kai tik jis pasirodė, nes reikėjo pafermentuoti galvoje, kas čia įvyko. Nes tokios telekinomatografijos velniavos dar neteko matyt. Aišku aš suprantu, kad yra visa "Tarp mūsų berniukų" serija, "Nekviesta meilė" ir dar ten eilė visokių iš rusų nukopijuotų reklam serialių, bet čia gi istorinis kinas ir taip toliau.
Plius nenorėjau heitint per pačias Kalėdas - adventas gi.

 (čia ir toliau kadrai iš LRT mediatekos http://www.lrt.lt/mediateka)

Taigi per visą serialą DAUG DALYKŲ įvyko - vokiečiai okupavo Lietuvą ir uždarė žydus Antakalnio karinės technikos muziejuje (atsiprašau - Kauno gete), na ten pat, kur ir sovietai įrengė Sibiro lagerį, kur vasaros metu su "pafaikėm" kaliniai renka kažkokias piktžoles.
 
Visame Kaune aišku ten tėra 4 vokiečiai, 2 baltaraiščiai, ir pistoletais ginkluota geto policija. Aišku žudynės, kankinimai, žydų slėpimas nuo Kauno iki pasienio nuvežant su karučiu per kelias valandas ir tt. Po vokiečių grįžta sovietai, irgi kankinimai, žudynės, išdavystės ir visokios bereikalingos meilės scenos teatre ala "Emilija iš laisvės alėjos".

Į sezono galą prasideda tas personažų sukimasis ratų, visi išdavinėja vieni kitus ir tuo pačiu daro vaikus (taigi reiks trečio sezono), laikas, erdvė, sveikas protas, istoriniai faktai pasiekia epogėju. Partizanai į Londoną varinėja dažiau nei dabartiniai emigrantai ir mes pasiekiam finalines dvi serijas:

11 Serija:

Po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo ir neįtikinamų kankinimų KGB tardo partizaną Mindaugą, jiems padeda ir Sniečkaus atsiųsta jo meilė Emilija, tpfu, Sara. Iš geros valios gi ji. Nu nesvarbu - partizanas nepasiduoda.

Kitame kadre Markulis - Erelis operuoja partizaną Joną su KGBiste Ale, kuri jį jau vieną kart išdavė (visiškai random personažas atsiųstas KGB, kad supakuotų Repšį, nes nu tiesiog šiaip ištremt neina).

Tada matome kokį 25 kartą kadrą, kai Sniečkaus Mersas netikrom grotelėm stovi toje pat vietoje, kaip ir prieš karą. Nu suprantu su parkavimu buvo bėdos, ir mašinos nedavė daugiau, kaip vienai scenai, bet gal nereik to pačio kadro kartot po 5 kartus kiekvienoje serijoje.

Ai palaukit - Jonas dar ne paskutinis partizanas - partizanų bunkeryje su 3 m. aukščio lubomis dar vyksta reikalai - tas pats bunkeris aišku jau 3 kartą išduodamas ir tikrai partizanų ten nebūtum radęs per 30 km. kaip ir pačio bunkerio, bet yra "setas" - reikia naudot.

KGB tardo Mindę toliau užmušinėdami su mini beisbolo lazda random pašalinius žmones, kuriuos Mindė matė prieš 3 metus 1 dieną.

Tada vėl "Emilijos" setas su teatru. Tas vietas tiesiog prasukau, kad nenumuštų nuo minties - serialui jos naudingos kaip šuniui liemenukas, kaip sakydavo gimtinėje.

Aišku visą serialą kiekvienoje serijoje eina jau negyvai užknisę miško vaizdai iš drono. Galėtų juos uždraust. Ne dronus, o tokius pat kadrus laiko tempimo sumetimais prikištus į serialus.

Partizanai išlenda iš bunkerio ir OMG - PASALA. 3 MGB/KGB/NKVD ar kažkieno kareiviai prieš 3 partizanus. Mėgo sąžiningą kovą saugumas, nes tikrai garantuotas esi, kaip vienas prieš vieną, kad pagausi. Nu aišku išdavikas dar +1. Kas "Vienui vieni" vaidino viena iš kiečiausių partizanų, dabar tegauna neįtikinamo išdaviko vaidmenį.

Repšys stoja į kolchozą su labai fainu pirmininku. Keista kaip jo partizanai neužlenkė po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo - nes jie žino, kad juos išdavė, nežino kas. Pirmininkas būtų Nr. 1 ką reiktų pribaigt vien iš keršto, ypač kai tame pat kolchoze ir jų bunkeris, už 5 min. nuo Repšio sodybos. Gailestingi buvo, nevisai kaip realybėje.

KGB toliau kankina Mindę jam nieko nedarydami, o užmušinėdami su elektra kažkieno kito vaikus.

Repšio kieme kolūkystė ir partizanų slėpimas juda kaip visada.

Markulis-Erelis pasako partizanui išdavikui, kur paslėptas partizanas Jonas ir pasako tylėt užsiraukus. Tas aišku sutinka, bet jau kitą dieną eina Jono užlenkt. Žinokit iš tikro nėra gudresnio dalyko, kaip būnant partizanų išdaviku neklausyt, ką sako tavo kontaktas su saugumu. Tikrai tai nereikštų minimum Sibiro.

Išdavikas su kažkokias 2 draugeliais (nesvarbu, kad Markulis-Erelis sakė ne tik nelyst bet ir nestukint niekam) eina gaudyt Jono. Ateina didieji grobikai gaudyt sužeisto partizano - pas vieną MP-38 neužtaisytas - spyna priekyje, kitų šautuvai ant kupros - priešintis nieks neišmoko šitam kare. Jonas aišku irgi prisiduoda kaip šilta vilna, nes reik apsaugot Repšį, KGBistę ir mažąjį Kostą grafaitį trečiąjį. Repšys pasiūlo samanės, ir žulikais aišku neatsisako.
Repšys, senas kontrabandininkas ir, in general, pusiau banditas, iššoka iš namų su dvivamzdžiu, šauna nuo klubo du kartus ir nieko nenušauna. Išdavikas nušauna Repšį - gerai ginkluotas, rupūžė, kai prie bunkerio turėjo "Liugerį", dabar jau P-38, tiesa tik su vienu šoviniu, nes po šūvio spyna pasilieka atvira. Bet jis pats nušaunamas iškarto KGBistės nesitaikant ir su niekada gyvenime pistoleto nelaikiusia povyza. Kad jau tokia kieta, galėtų bandyt dar nušaut ir jo draugelius, deja ir pistoletas užsikirtęs, ir draugeliai jau pabėgo neaišku kur (kas tie karabinai prieš Repšio "dviliubkę").

Na ir pagaliau KGB palaužia Mindę, kai jo Sara-Emilija pasako, kad susimetę su režisierium savo teatre. Žiūrėjo, kaip vaikus su elektra spirgina ir nieko, o taip skystai palūžo.

Baigta.

Taigi 12 serija.

Didysis finalas, gal pagaliau sprogs didžiulė bomba, numesta kokių japonų, ir priplos visus personažus ir daugiau nebebus? Oi ne....

Markulis - Erelis 1953 metais trinasi Maskvoje, kur Berija jam abejingai nurodo užlenkt Staliną. Berija toks tikrai panašus - ne veltui pavardę pasakė, nes tikrai nesuprastum su kuo Markulis ten šneka. Nesvarbu, kad tikrasis Markulis tupėjo Leningrade 1948-1954, nes bijota, kad Partizanai pribaigs. Nieks nekurs 2 šnipų dėl vieno serialo.

Šiaip smagu, kai serialas imasi įkvėpimo iš sąmokslo teorijų - visus nužudė kažkas. Nu ir aišku kad geriausias kandidatas tada - lietuvis išdavikas. Pipedijos ir Konspiropedijos nieks neatstos (serialo eigoje Markulis - Erelis jau nužudė grafaitį Kostą antrąjį, Salomeją Nerį, Petrą Cvirką ir Liudą Girą). Komunistų brudų aišku negaila, nu bet ar tikrai reik tokio lygio kliedesius rodyt?

O tuo tarpu partizanas Jonas tupi tame pat bunkeryje kuris jau bent 3 kartus išduotas ir žinomas visai visiem - saugumui, kaimiečiam, kolūkiui, išdavikam partizanam. Jis jau, pasirodo, su jį du kartus išdavusia KGBiste Ale dukrą turi. Toks patiklus, toks žioplys, o vistiek iki 1953 pragyveno.

Markulis - Erelis su Berija laisto Stalino mirtį ir sutaria, kad reik ir Sniečkų lenkt. Už ką? Koks pointas? Nesvarbu. Reikia. Nes mat reali valdžia Lietuvoje priklauso partizanui Jonui. Tai Jonas staiga tampa Jonu Žemaičiu - Vytautu. Nesvarbu, kad tik 2009 sutarta, jog jis valdė Lietuva, ir visi suprantam, kad čia simbolinis sprendimas. O vat jau pasirodo net ir Berija taip galvojo. Kažkokie baisiai įstatymą mylintis komunistai - tai jiem akto originalo reikia, tai Vytautas Lietuvą valdo. keista tik, kad realybėj kažkodėl į tai visiems buvo nusispjaut.

KGB liurbis kur tardė partizaną Mindę tampa Kostu Kubilinsku - net pavardę pasikeitė. Partizaninis karas eina pabaigon, o personažai dar ne visi panaudoti - reiks greit suktis. Nesvarbu, kad nei panašus, nei toks kietas buvo, nei pavardę keitė - REIK SKUBĖT.

Prasideda Jono gaudymas - Kubilinskas prikalbina prisidėt partizaną "Berserką" (kai slapyvardis gerumo).

Partizanas Mindė sėdi kažkokiam name ir šifruoja informaciją. Nei jį kas saugo, nei ką. Nemanau, kad tikriem partizanam po išdavystės taip saldu buvo, ypač jei jie dar ir užsienio saugumui dirbo. Būtų įkištas į tamsų sklepą toli nuo Lietuvos ir tiek.

Kubilinskas atvaro pas KGBiste į kaimą - jis gi žino apie visiškai slaptą planą ir jos tikrą tapatybę, apie kurįią niekas nežino. KGBistė trečia ar jau nesuprasi kelintą kartą išduoda Joną. Beveik biblijinė situacija. Po išdavimo, aišku, vėl saugumiečiai gaudo Joną. Vėl tryse - turbūt nelabai stengsis - negi partizanas 1953 metais dar priešinsis. Aišku šmėkšteli nepriklausomybės aktas, kad nepamirštumėm. 

Markulis - Erelis aplanko Mindę. Tas tik DABAR susivokė, kas jį išdavė, aišku turėjo laiko pagalvot metus kitus. Mindei moralkės prasidėjo, bet nereikėjo išduot visko dėl mergos. Nors mergų jam pasirodo irgi atveda - jau tas gerumas saugumo neišpasakytas. Markuliui irgi sąžinė ėda, nors jis profesionalus išdavikas, ne per gerai jam sąžinės turėt? Sukuriamas planas atiduot Joną Berijai, o tada jau jie ten išgelbės Lietuvą kartu. Į serialo galą išdavikai ir komunistinės šiukšlės tampa teigiamais personažais, nes nieko neišdavusių ir patriotų beliko vien Jonas, o vien neigimų žiūrovai netoleruos.

Nereikalingas Mindės ir Emilijos- Saros susitikimas ir tada pačiu banaliausiu būdų Jonas nuknisamas iš kalėjimo ir išvežamas Maskvon. Scena aerodrome ta pati kaip ir Marcelę išvežant prieš 10 serijų - tas pat kukuruznikas, tas pat "Auto Union", tie patys kareiviai tik vietoj Marcės įdėtas Jonas, kurio aišku nieks nesaugo ir išsiunčia "ant garbės žodžio".

Maskvoj Berija derasi su Jonu be apsaugos, dar ir čierkelę pasiūlo, ir pateikia planą valdyt Lietuvą - dosnus pasiūlymas, Berija tai išvis fainiausias komunistas seriale. Sniečkus draskosi, kad Berija su Jonu tariasi jį nuversti - Berija gal paskelbė apie tai pas save feisbuke, kad jo slapti planai visiem aiškūs? Bet Berijai greit ateina galas ir Sniečkus išgelbėtas. 

Kubilinskas ateina pranešt Jonui, kad jam šakės, praneša be žodžių - minties galia. Intarpas papasakoja, koks Berija buvo iš tikro geras ir būtų davęs Lietuvai bent jau autonomiją tai tikrai. Geriausias ne tik sadistas ir prievartautojas, bet ir mūsų draugas. 

Ir dar kartą, gal gi paskutinį, tas pats kadras su Sniečkaus mašina - 1940-1954 nei mašiną keitė, nei rezidenciją, nei parkavimo vietą. Pastovumas - profesionalo bruožas.


Sniečkus tremia Markulį - Erelį. Koks skirtumas, kad jis kaip tik grįžo tuo metu - relybė, svaigalai, nusivadinimas ir nesusigaudymas jau susipynė į tokį kamuolį, kad ir Baba Vanga taip nepavarytų. Pas Sniečkų kaba Stalinas, kažin ką Chruščius būtų apie tai pagalvojęs? 

Mindė bando žudytis - toks brangus turtas sovietiniams saugumui - rūkyt duoda, šnapso duoda, mergų atveda, bet kažkodėl nekonfiskavo visų tablečių, kad ko panašaus nesugalvotų. Beje visi gurmanai seriale - šnapso negeria, vien brendžiuką - čia, kad žiūrovas nepagalvotų, jog vanduo. Deja, bet Mindė išgyvena.

Kostas trečiasis sutinka Marcę, kuri dirba valytoja. Aišku vėl nepriklausomybės aktas prasimakaluoja pro akis. 

Markulis - Erelis užlenkia Kubilinską - kam? už ką? iš geros valios? Kubilinskas 1962 nuo pergėrimo mirė, bet serialo kūrėjam 10 metų pirmyn atgal - smulkmė.

Kas visai ne į temą, tai kai vienas iš šlykščiausiu išdavikų naujausių laikų Lietuvos istorijoje piešiamas kaip kažkoks patriot-komunist lietuviškas Džeimsas Bondas, kuris žudo dar blogesnius komunistus vardan tos Lietuvos. 

Nu jau artėja partizanavimo pabaiga - Joną, kuris jau dabar Jonas - Žemaitis NKVDistai veda per genocido aukų muziejų sušaudyt. Keista, aišku, kaip nuveda sušaudyt ne į sušaudymo kamerą kur nors sklepe, kaip darė su šimtais tūkstančių kitų pasmerktųjų, o į kažkokia duobę miške vidurį dienos. Šaudo jį 3 šauliai su PPŠ pistoletais kulkosvaidžiais. Dėl grožio pasikabinę dar ir Mosino karabino šovinines. Ai bent jau taiko į kažką, dėja į nieką nepataikysi, kai ant tavo ginklo taikiklio priekinio (arba kalbiškai teisingai - kryptuko) nerasta. Bent jau stambiu planu nebūtų užmetę.


Gal partiznas mirs dydvyrio mirtimi, drąsiai žvelgdamas į šautuvų vamzdžius, o gal kris ant kelių ir maldaus pasigailėti? Deja nei taip, nei taip - iš kažkur išneria KGBistė Alė, kuri jau išdavusi Joną nuo 3 iki 5 kartų ir staiga vis dar gyvenime šautuvo nelaikiusia povyza nušauna visus budelius po vieną šūvį kiekvienam.

 

Teisybę sakė šaudykloje - kai kurių žmonių tiesiog neįmanoma išmokyt šaudyti. Net sovietinis saugumas nesugebėjo. Egzekucijų vietos aišku nesaugomos ir neprižiūrimos - kiekviena prašalaitė merga gali ateiti ir ten visus pribaigusi išsivesti savo sugyventinį - Maskva didelė, turbūt visur milicijos nepakako. Balsas už kadro primena, kad tikrą Žemaitį - Vytautą sušaudė - čia šiaip, dėl kognityvinio disonanso.

Taigi ką pamatėm per šį sezoną - vaidyba nepagerėjo, logikos sumažėjo, filmavimo aikštelės ir visi rekvizitai papigėjo. Antrus metus iš eilės kovų dėl Lietuvos istorija tėra klišių rinkinys, sumaišytas su net ne visada teisingais faktais, nufilmuotas belekur.
Reiktų uždėt iš tikro N-18 (arba nuo sausio pirmos N-20) nes smegenis toks serialas susuka geriau nei Monikutės vynas. 

Ir iš tikro, deja, bet laukia dar ir trečia dalis - bus arba "Laisvės kaina - atgimimas" arba "Laisvės kaina - Sąjudis", kadangi dar liko gyvas Kostas trečiasis ir Dalytė partizanaitė. Aišku dar Jonas su savo KGBiste ir reik nepamiršt dar ir Mindės bei Bareikio, kuris spėjo pabėgt į užsienį. Vienu žodžiu laukit - spėju kad kitamet pradėsim nuo 1972 ir Romo Kalantos....

Gražių Jums ateinančių metų dar kartą, ir tikėkimės. kad finansavimas pasibaigs ir trečios dalies nebebus. 


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
(ašara) (plojimai) (apsikabinimas) "Nu bet taip nuoširdu - kaip gražiai suvaidino, tokie aktoriai puikūs, tiesiog kaip teatre. net gražiau nei "Naisių vasara" Nu kokie baisūs laikai buvo, nu ir kaip reikėjo išgyvent, aš nieko nebesuprantu, intpilk, motin"