Partizanų kaina - (deja) laukime tęsinio

Sveiki ir su Kalėdomis. Tegul jums ateinantys metai būna gausus sarkazmo, nepritrūksta "heitinimo" ir ES ginklų kontrolės planai netampa nepavykusių Feinstein marazmų įsikūnijimu šiapus Atlanto.

Nerašiau apie "Partizanų kainos" finalą kai tik jis pasirodė, nes reikėjo pafermentuoti galvoje, kas čia įvyko. Nes tokios telekinomatografijos velniavos dar neteko matyt. Aišku aš suprantu, kad yra visa "Tarp mūsų berniukų" serija, "Nekviesta meilė" ir dar ten eilė visokių iš rusų nukopijuotų reklam serialių, bet čia gi istorinis kinas ir taip toliau.

Plius nenorėjau heitint per pačias Kalėdas - adventas gi.

 (čia ir toliau kadrai iš LRT mediatekos http://www.lrt.lt/mediateka)

Taigi per visą serialą DAUG DALYKŲ įvyko - vokiečiai okupavo Lietuvą ir uždarė žydus Antakalnio karinės technikos muziejuje (atsiprašau - Kauno gete), na ten pat, kur ir sovietai įrengė Sibiro lagerį, kur vasaros metu su "pafaikėm" kaliniai renka kažkokias piktžoles.

 

Visame Kaune aišku ten tėra 4 vokiečiai, 2 baltaraiščiai, ir pistoletais ginkluota geto policija. Aišku žudynės, kankinimai, žydų slėpimas nuo Kauno iki pasienio nuvežant su karučiu per kelias valandas ir tt. Po vokiečių grįžta sovietai, irgi kankinimai, žudynės, išdavystės ir visokios bereikalingos meilės scenos teatre ala "Emilija iš laisvės alėjos".

Į sezono galą prasideda tas personažų sukimasis ratų, visi išdavinėja vieni kitus ir tuo pačiu daro vaikus (taigi reiks trečio sezono), laikas, erdvė, sveikas protas, istoriniai faktai pasiekia epogėju. Partizanai į Londoną varinėja dažiau nei dabartiniai emigrantai ir mes pasiekiam finalines dvi serijas:

11 Serija:

Po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo ir neįtikinamų kankinimų KGB tardo partizaną Mindaugą, jiems padeda ir Sniečkaus atsiųsta jo meilė Emilija, tpfu, Sara. Iš geros valios gi ji. Nu nesvarbu - partizanas nepasiduoda.

Kitame kadre Markulis - Erelis operuoja partizaną Joną su KGBiste Ale, kuri jį jau vieną kart išdavė (visiškai random personažas atsiųstas KGB, kad supakuotų Repšį, nes nu tiesiog šiaip ištremt neina).

Tada matome kokį 25 kartą kadrą, kai Sniečkaus Mersas netikrom grotelėm stovi toje pat vietoje, kaip ir prieš karą. Nu suprantu su parkavimu buvo bėdos, ir mašinos nedavė daugiau, kaip vienai scenai, bet gal nereik to pačio kadro kartot po 5 kartus kiekvienoje serijoje.

Ai palaukit - Jonas dar ne paskutinis partizanas - partizanų bunkeryje su 3 m. aukščio lubomis dar vyksta reikalai - tas pats bunkeris aišku jau 3 kartą išduodamas ir tikrai partizanų ten nebūtum radęs per 30 km. kaip ir pačio bunkerio, bet yra "setas" - reikia naudot.

KGB tardo Mindę toliau užmušinėdami su mini beisbolo lazda random pašalinius žmones, kuriuos Mindė matė prieš 3 metus 1 dieną.

Tada vėl "Emilijos" setas su teatru. Tas vietas tiesiog prasukau, kad nenumuštų nuo minties - serialui jos naudingos kaip šuniui liemenukas, kaip sakydavo gimtinėje.

Aišku visą serialą kiekvienoje serijoje eina jau negyvai užknisę miško vaizdai iš drono. Galėtų juos uždraust. Ne dronus, o tokius pat kadrus laiko tempimo sumetimais prikištus į serialus.

Partizanai išlenda iš bunkerio ir OMG - PASALA. 3 MGB/KGB/NKVD ar kažkieno kareiviai prieš 3 partizanus. Mėgo sąžiningą kovą saugumas, nes tikrai garantuotas esi, kaip vienas prieš vieną, kad pagausi. Nu aišku išdavikas dar +1. Kas "Vienui vieni" vaidino viena iš kiečiausių partizanų, dabar tegauna neįtikinamo išdaviko vaidmenį.

Repšys stoja į kolchozą su labai fainu pirmininku. Keista kaip jo partizanai neužlenkė po nepavykusio Sniečkaus pagrobimo - nes jie žino, kad juos išdavė, nežino kas. Pirmininkas būtų Nr. 1 ką reiktų pribaigt vien iš keršto, ypač kai tame pat kolchoze ir jų bunkeris, už 5 min. nuo Repšio sodybos. Gailestingi buvo, nevisai kaip realybėje.

KGB toliau kankina Mindę jam nieko nedarydami, o užmušinėdami su elektra kažkieno kito vaikus.

Repšio kieme kolūkystė ir partizanų slėpimas juda kaip visada.

Markulis-Erelis pasako partizanui išdavikui, kur paslėptas partizanas Jonas ir pasako tylėt užsiraukus. Tas aišku sutinka, bet jau kitą dieną eina Jono užlenkt. Žinokit iš tikro nėra gudresnio dalyko, kaip būnant partizanų išdaviku neklausyt, ką sako tavo kontaktas su saugumu. Tikrai tai nereikštų minimum Sibiro.

Išdavikas su kažkokias 2 draugeliais (nesvarbu, kad Markulis-Erelis sakė ne tik nelyst bet ir nestukint niekam) eina gaudyt Jono. Ateina didieji grobikai gaudyt sužeisto partizano - pas vieną MP-38 neužtaisytas - spyna priekyje, kitų šautuvai ant kupros - priešintis nieks neišmoko šitam kare. Jonas aišku irgi prisiduoda kaip šilta vilna, nes reik apsaugot Repšį, KGBistę ir mažąjį Kostą grafaitį trečiąjį. Repšys pasiūlo samanės, ir žulikais aišku neatsisako.

Repšys, senas kontrabandininkas ir, in general, pusiau banditas, iššoka iš namų su dvivamzdžiu, šauna nuo klubo du kartus ir nieko nenušauna. Išdavikas nušauna Repšį - gerai ginkluotas, rupūžė, kai prie bunkerio turėjo "Liugerį", dabar jau P-38, tiesa tik su vienu šoviniu, nes po šūvio spyna pasilieka atvira. Bet jis pats nušaunamas iškarto KGBistės nesitaikant ir su niekada gyvenime pistoleto nelaikiusia povyza. Kad jau tokia kieta, galėtų bandyt dar nušaut ir jo draugelius, deja ir pistoletas užsikirtęs, ir draugeliai jau pabėgo neaišku kur (kas tie karabinai prieš Repšio "dviliubkę").

Na ir pagaliau KGB palaužia Mindę, kai jo Sara-Emilija pasako, kad susimetę su režisierium savo teatre. Žiūrėjo, kaip vaikus su elektra spirgina ir nieko, o taip skystai palūžo.

Baigta.

Taigi 12 serija.

Didysis finalas, gal pagaliau sprogs didžiulė bomba, numesta kokių japonų, ir priplos visus personažus ir daugiau nebebus? Oi ne....

Markulis - Erelis 1953 metais trinasi Maskvoje, kur Berija jam abejingai nurodo užlenkt Staliną. Berija toks tikrai panašus - ne veltui pavardę pasakė, nes tikrai nesuprastum su kuo Markulis ten šneka. Nesvarbu, kad tikrasis Markulis tupėjo Leningrade 1948-1954, nes bijota, kad Partizanai pribaigs. Nieks nekurs 2 šnipų dėl vieno serialo.

Šiaip smagu, kai serialas imasi įkvėpimo iš sąmokslo teorijų - visus nužudė kažkas. Nu ir aišku kad geriausias kandidatas tada - lietuvis išdavikas. Pipedijos ir Konspiropedijos nieks neatstos (serialo eigoje Markulis - Erelis jau nužudė grafaitį Kostą antrąjį, Salomeją Nerį, Petrą Cvirką ir Liudą Girą). Komunistų brudų aišku negaila, nu bet ar tikrai reik tokio lygio kliedesius rodyt?

O tuo tarpu partizanas Jonas tupi tame pat bunkeryje kuris jau bent 3 kartus išduotas ir žinomas visai visiem - saugumui, kaimiečiam, kolūkiui, išdavikam partizanam. Jis jau, pasirodo, su jį du kartus išdavusia KGBiste Ale dukrą turi. Toks patiklus, toks žioplys, o vistiek iki 1953 pragyveno.

Markulis - Erelis su Berija laisto Stalino mirtį ir sutaria, kad reik ir Sniečkų lenkt. Už ką? Koks pointas? Nesvarbu. Reikia. Nes mat reali valdžia Lietuvoje priklauso partizanui Jonui. Tai Jonas staiga tampa Jonu Žemaičiu - Vytautu. Nesvarbu, kad tik 2009 sutarta, jog jis valdė Lietuva, ir visi suprantam, kad čia simbolinis sprendimas. O vat jau pasirodo net ir Berija taip galvojo. Kažkokie baisiai įstatymą mylintis komunistai - tai jiem akto originalo reikia, tai Vytautas Lietuvą valdo. keista tik, kad realybėj kažkodėl į tai visiems buvo nusispjaut.

KGB liurbis kur tardė partizaną Mindę tampa Kostu Kubilinsku - net pavardę pasikeitė. Partizaninis karas eina pabaigon, o personažai dar ne visi panaudoti - reiks greit suktis. Nesvarbu, kad nei panašus, nei toks kietas buvo, nei pavardę keitė - REIK SKUBĖT.

Prasideda Jono gaudymas - Kubilinskas prikalbina prisidėt partizaną "Berserką" (kai slapyvardis gerumo).

Partizanas Mindė sėdi kažkokiam name ir šifruoja informaciją. Nei jį kas saugo, nei ką. Nemanau, kad tikriem partizanam po išdavystės taip saldu buvo, ypač jei jie dar ir užsienio saugumui dirbo. Būtų įkištas į tamsų sklepą toli nuo Lietuvos ir tiek.

Kubilinskas atvaro pas KGBiste į kaimą - jis gi žino apie visiškai slaptą planą ir jos tikrą tapatybę, apie kurįią niekas nežino. KGBistė trečia ar jau nesuprasi kelintą kartą išduoda Joną. Beveik biblijinė situacija. Po išdavimo, aišku, vėl saugumiečiai gaudo Joną. Vėl tryse - turbūt nelabai stengsis - negi partizanas 1953 metais dar priešinsis. Aišku šmėkšteli nepriklausomybės aktas, kad nepamirštumėm. 

Markulis - Erelis aplanko Mindę. Tas tik DABAR susivokė, kas jį išdavė, aišku turėjo laiko pagalvot metus kitus. Mindei moralkės prasidėjo, bet nereikėjo išduot visko dėl mergos. Nors mergų jam pasirodo irgi atveda - jau tas gerumas saugumo neišpasakytas. Markuliui irgi sąžinė ėda, nors jis profesionalus išdavikas, ne per gerai jam sąžinės turėt? Sukuriamas planas atiduot Joną Berijai, o tada jau jie ten išgelbės Lietuvą kartu. Į serialo galą išdavikai ir komunistinės šiukšlės tampa teigiamais personažais, nes nieko neišdavusių ir patriotų beliko vien Jonas, o vien neigimų žiūrovai netoleruos.

Nereikalingas Mindės ir Emilijos- Saros susitikimas ir tada pačiu banaliausiu būdų Jonas nuknisamas iš kalėjimo ir išvežamas Maskvon. Scena aerodrome ta pati kaip ir Marcelę išvežant prieš 10 serijų - tas pat kukuruznikas, tas pat "Auto Union", tie patys kareiviai tik vietoj Marcės įdėtas Jonas, kurio aišku nieks nesaugo ir išsiunčia "ant garbės žodžio".

Maskvoj Berija derasi su Jonu be apsaugos, dar ir čierkelę pasiūlo, ir pateikia planą valdyt Lietuvą - dosnus pasiūlymas, Berija tai išvis fainiausias komunistas seriale. Sniečkus draskosi, kad Berija su Jonu tariasi jį nuversti - Berija gal paskelbė apie tai pas save feisbuke, kad jo slapti planai visiem aiškūs? Bet Berijai greit ateina galas ir Sniečkus išgelbėtas. 

Kubilinskas ateina pranešt Jonui, kad jam šakės, praneša be žodžių - minties galia. Intarpas papasakoja, koks Berija buvo iš tikro geras ir būtų davęs Lietuvai bent jau autonomiją tai tikrai. Geriausias ne tik sadistas ir prievartautojas, bet ir mūsų draugas. 

Ir dar kartą, gal gi paskutinį, tas pats kadras su Sniečkaus mašina - 1940-1954 nei mašiną keitė, nei rezidenciją, nei parkavimo vietą. Pastovumas - profesionalo bruožas.

Sniečkus tremia Markulį - Erelį. Koks skirtumas, kad jis kaip tik grįžo tuo metu - relybė, svaigalai, nusivadinimas ir nesusigaudymas jau susipynė į tokį kamuolį, kad ir Baba Vanga taip nepavarytų. Pas Sniečkų kaba Stalinas, kažin ką Chruščius būtų apie tai pagalvojęs? 

Mindė bando žudytis - toks brangus turtas sovietiniams saugumui - rūkyt duoda, šnapso duoda, mergų atveda, bet kažkodėl nekonfiskavo visų tablečių, kad ko panašaus nesugalvotų. Beje visi gurmanai seriale - šnapso negeria, vien brendžiuką - čia, kad žiūrovas nepagalvotų, jog vanduo. Deja, bet Mindė išgyvena.

Kostas trečiasis sutinka Marcę, kuri dirba valytoja. Aišku vėl nepriklausomybės aktas prasimakaluoja pro akis. 

Markulis - Erelis užlenkia Kubilinską - kam? už ką? iš geros valios? Kubilinskas 1962 nuo pergėrimo mirė, bet serialo kūrėjam 10 metų pirmyn atgal - smulkmė.

Kas visai ne į temą, tai kai vienas iš šlykščiausiu išdavikų naujausių laikų Lietuvos istorijoje piešiamas kaip kažkoks patriot-komunist lietuviškas Džeimsas Bondas, kuris žudo dar blogesnius komunistus vardan tos Lietuvos. 

Nu jau artėja partizanavimo pabaiga - Joną, kuris jau dabar Jonas - Žemaitis NKVDistai veda per genocido aukų muziejų sušaudyt. Keista, aišku, kaip nuveda sušaudyt ne į sušaudymo kamerą kur nors sklepe, kaip darė su šimtais tūkstančių kitų pasmerktųjų, o į kažkokia duobę miške vidurį dienos. Šaudo jį 3 šauliai su PPŠ pistoletais kulkosvaidžiais. Dėl grožio pasikabinę dar ir Mosino karabino šovinines. Ai bent jau taiko į kažką, dėja į nieką nepataikysi, kai ant tavo ginklo taikiklio priekinio (arba kalbiškai teisingai - kryptuko) nerasta. Bent jau stambiu planu nebūtų užmetę.

Gal partiznas mirs dydvyrio mirtimi, drąsiai žvelgdamas į šautuvų vamzdžius, o gal kris ant kelių ir maldaus pasigailėti? Deja nei taip, nei taip - iš kažkur išneria KGBistė Alė, kuri jau išdavusi Joną nuo 3 iki 5 kartų ir staiga vis dar gyvenime šautuvo nelaikiusia povyza nušauna visus budelius po vieną šūvį kiekvienam.

 

Teisybę sakė šaudykloje - kai kurių žmonių tiesiog neįmanoma išmokyt šaudyti. Net sovietinis saugumas nesugebėjo. Egzekucijų vietos aišku nesaugomos ir neprižiūrimos - kiekviena prašalaitė merga gali ateiti ir ten visus pribaigusi išsivesti savo sugyventinį - Maskva didelė, turbūt visur milicijos nepakako. Balsas už kadro primena, kad tikrą Žemaitį - Vytautą sušaudė - čia šiaip, dėl kognityvinio disonanso.

Taigi ką pamatėm per šį sezoną - vaidyba nepagerėjo, logikos sumažėjo, filmavimo aikštelės ir visi rekvizitai papigėjo. Antrus metus iš eilės kovų dėl Lietuvos istorija tėra klišių rinkinys, sumaišytas su net ne visada teisingais faktais, nufilmuotas belekur.

Reiktų uždėt iš tikro N-18 (arba nuo sausio pirmos N-20) nes smegenis toks serialas susuka geriau nei Monikutės vynas. 

Ir iš tikro, deja, bet laukia dar ir trečia dalis - bus arba "Laisvės kaina - atgimimas" arba "Laisvės kaina - Sąjudis", kadangi dar liko gyvas Kostas trečiasis ir Dalytė partizanaitė. Aišku dar Jonas su savo KGBiste ir reik nepamiršt dar ir Mindės bei Bareikio, kuris spėjo pabėgt į užsienį. Vienu žodžiu laukit - spėju kad kitamet pradėsim nuo 1972 ir Romo Kalantos....

Gražių Jums ateinančių metų dar kartą, ir tikėkimės. kad finansavimas pasibaigs ir trečios dalies nebebus. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)

(ašara) (plojimai) (apsikabinimas) "Nu bet taip nuoširdu - kaip gražiai suvaidino, tokie aktoriai puikūs, tiesiog kaip teatre. net gražiau nei "Naisių vasara" Nu kokie baisūs laikai buvo, nu ir kaip reikėjo išgyvent, aš nieko nebesuprantu, intpilk, motin"

Partizanų kaina - pradinė nuoboda

Jau turbūt laukėte nesulaukėte ko nors apie "Partizanų kainą", jei oficialiai - "Laisvės kaina - partizanai". Tiek minėjau ir tiek bačką ridenau ant jų, tai jau galvojot po pirmos serijos ir bus jau pasiklaikinimų. Aš ir taip galvojau. Bet ne - tai net žiauriau nei "Savanorių kainą" - be nusivaidinimų, nusifantazavimų ir nusiplėšimo į neartus kosmogoninius istorijos dirvonus atsirado ir tas baisusis kiekvieno antro sezono prakeiksmas - nuobodulys.

(LRT kadras)

Gerai, kad šį kartą bent spaudoje buvo mažiau pagiriamojo žodžio - viskas suėjo į Jazzu vaidinamą Salomėją Neri #Raudonojierkė. Jeigu visas dėmesys skiriamas antraplanei personai, kuri numirs vėliausiai 5 dalyje iš 12, akivaizdu, kad nieko ten gero nelaukti, bet visgi ką mes matome.

O matome tą patį ką visada. 1 serija:

Aišku pakartojimai ir visa kita, kad nepamiršt. Ir iškart Main Event - #Raudonojierkė skaito eilėraštį, Nes visi gi to laukia, Sniečkus visai neblogas - tokie ir ūsai ir visa kita. Patarimas - kai filmuosit ant sienų garsiakalbius - filmuokit tuos šalia kurių neina kabeliai plastikiniuose vamzdžiuose iš "Senukų".

Kitas kadras - Lietuvos karininkai ko gero Rūkloje prie sandėlio klauso radijo ir taip ramiai net nepastebi kaip okupantai vieną iš jų sušaudo prie sienos. Nu aišku tokį netikrovišką sušaudymą sunku pastebėt, skirtingai nei baltus nušautojo marškinius - LIETUVIAI NEKRAUJUOJA. Medinis pokalbis kai reik bėgt, tada istorinis intarpas.

Toliau Sniečkus skaito naujausią spaudą, kuria vaizduoja ant stalo išmėtyti 50 metų senumo pageltę lapai ir blankai - ne tokia kaip dabar poligrafija buvo, oi ne.

Prasideda nepriklausomybės akto medžioklė - kaip manote, ar ta visa linija būtų jei aktas nebūtų atsiradęs šią vasarą? Kažin. Gira, Sniečkus, saugumas ieško akto, verčia viską. Faktas, kad tą aktą slėpė, bet, kad akto originalas buvo kaip nors būtinas okupacijai - kažin. Nes nu tikrai negalima pripažint akto negaliojančiu be originalo, tikrai ne kiekviena mokykla ar įstaiga kopijos neturėjo. Toks fileris, kad būtų dar viena linija. 

Atsiranda jau pirmoje serijoje naujas antagonistas vietoje nušauto Ūso - trumpas sovietinis praporas (gal ir koks kitas laipsnis, nesvarbu ir niekam neįdomu, taigi toliau bus Praporas), kuris ten visokius sušaudymus rengia ir lietuvių karininkus terorizuoja. 

Tarpukariniame Vilniuje ar tai Kaune (nesuprasi ten iš tikro kartais kur vyksta veiksmas, nes nerodoma jokiu svarbesniu vietų, kad viską būtų galima filmuot ten pat) gera renovacija - langų plastikinių netrūksta.

Karininkai su grafaičiu Kostu priešaky neša mieles iš kareivinių, supamų dailių akmens masės plytelių šaligatvių. Visi bėgliai su gražiom uniformom, vienas su prasta - spėkit kodėl - akivaizdu, kad gaus kulką, nes nepurvins niekas gerų uniformų. 

Praporas graužia konservus - kodėl sovietai nieko nevalgo be konservų per lietuvių filmus (žiūrėti kitą šedevrą "Emilija iš Laivės alėjos") - kas ten žino - čia gal dieta dėl ekstra piktumo. 

Skystas pasišaudymas su kompiuteriniu garsu ir blyksniais. Bičas su prasta uniforma gauna kulką. Paraporas pagauna Papinigį (gal) ir liepia viską išstukint. Leitenantai krūmuose paisto kažką, peršautasis kraujuoja. 

Vėl sutinkame Marcelę. Ties ja nesustosim. Gerai kai kalėjimai ir viskas atrodo tokie pat nutriušę kaip dabar - turbūt prieš 70 metų sustojo laikas. 

Leitenantai miške graužia lašinius - kažkur gavo nes iš kareivinių pabėgo kaip stovi. Grafaitis kasa pakastus ginklus, draugas su prasta uniforma mirinėja peršautas. Ir kas gi grafaičio ginklų slėptuvėje - keletas 1942 metų RG-42 sovietinių granatų, keletas mokomųjų (dugne skylė) 1941 metų  F1 sovietinių granatų - neblogai kaip kažkas, ką pakasė 1940 metais. 

Peršautam draugui liepia valgyt ir tik po kokių 6 val. po peršovimo sugalvoja sutvarstyt - leitenantai jie, o ne daktarai, nėr čia ko, todėl palikę šautuvus ir granatas miške (spės gi visada sugrįžt) keliauja į Rumšiškes pas Repšį (kuriam max 50 metų turėtų būti, bet atrodo kaip 70 - grimerės pasistengė). Visi keliaują pas grafaičio paną įsimylėjusį daktarą - jis dar bus reikalingas. Po kiek laiko daktaras į miestą vaistų, po 5 min (ar 3, nes leitenantui dar pusė daktaro duotos cigaretės likę) Praporas su savo chebra į kaimą ir semia jau visus - ajai koks vingis siužeto.
Mirštantis leitenantas prasta uniforma pridengia draugus ir susišaudo abu su Praporu Naganais (nors praporo ginklas prieš tai buvo TT, o Lietuvos leitenantas Nagano per ištiestą koją neturėjo), užtat tuščių šovinių revolveriui lengva prasimanyt, ir nesikerta. 

Kad būtų akivaizdu, jog daktaras išdavė tai ir Lietuviai jį įtaria, ir Praporas pamini - nereik čia perdaug sudėtingai.  

Viskas sezono atidarymui - mažokai mažokai.

2 serija:

Sugriuvusioj Kauno tvirtovėj karininkai ir kiti partizanai laukia Kalėdų, vienas kirveliu su dideliu sovietiniu GOST štampu drožia kažkokį baslį.

Toliau kūčios Repšio namuose - partizanai atkeliauja nusipraust ir silkės pavalgyt, bet kaip netikėta - RUSAI KAIME. Tik leitenantai užpečkin, o jau piktasis Praporas ir namie. Repšys gauna Čiako  smūgi (kažkoks naujas garso efektų režisierius gal) ir tada Praporas, kaip kokia Kalintros literatūros mokytoja pasiūlo "paleisti gaidį liepsnojančia uodega".... 

Rusai iškrato namus - kažkaip nepastebi karininkų uniformų, nors tie sklepe tik su marškiniais ir aišku privalomas nušovimas su TT į galvą du paklupdžius ant kelių (buvo "Emilijoje" reik ir čia). Praporas prisidegą kažkokį kontrabandinį "cyzą" su filtru - plaučius saugo, nes turės išgyvent iki paskutinės serijos, dar įkerta Repšiui Čiako suktuką ir išvažiuoja su arkliu į Kauną (sunkvežimis tik vasarai). 

(Neįdomus Sniečkaus ir Teodoro žmonos "sequencas")

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime)

Daktaras gydo Repšį nu Praporo smūgių ir čiešiną per aplinkui jo dukrą.

Galvoju kur man tas daktaras išdavikas matytas - toks jau kažkur buvo. Taigi pasirodo grynas Markulis Erelis iš "Vienui vieni".

 

Daktaras "Partizanų kainoje"

Markulis - Erelis "Vienui vieni"

Bet va kur kinematografijos galia - sugalvojo personažą iš istorijos išsitraukt tai ne pabandė padaryt panašų (nors iki tol visiem kušplaukines barzdas ir ūsus šutino), o išsitraukė iš kito filmo su visa barzda, akiniais ir net tokiu pat rudu ploščium ir skrybele (spoiler alert). Kažkas vasarą filmus žiūrėjo. O reikėjo vikipediją skaityt.

Tikrasis išdavikas Markulis

Taigi daktarą toliau vadinsim Markuliu - nes ir šneka ir liniją varo kaip Markulis iš kito filmo.

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime).

Miško kadras iš drono. Karininkai miške valo ginklus - tradiciniai to meto ginklai - K98k (tokie be pokario pas partizanus nesirodė kol vokiečiai jų nepribarstė), sargas su MP-28 (gal kokie 5 ir buvo visoje Lietuvoje, ir tai po šiai dienai neaišku kur).

O kitur gi #Raudonojierkė prašo Sniečkaus protekcijos, bet nieko nepeša.

Miško kadras iš drono (nu aišku aišku - turite droną). Karininkai miega, Markulis žadina Repšį, nes jau jį tuoj trems. Partizanai ruošiasi gelbėt kaimą, "išsiskleidžia pulti plačia eile", kamera rodo šaulį kurio šautuvo taikiklis pastatytas ties 1000 metrų mažiausiai - kaimas tolokai.

Jau gal išgelbėjo, bet ne - Praporas jau semia Repšį. Aišku būtinai reik degtukais iš "Maximos" su taškuota sierka prisidegt "Festą" su filtru ar kokį šlamštą jis ten rūko. Nu nežino žmonės kaip tas "Belomoras" atrodo, žino tik, kad turi būt dviejų spalvų ir pusiau permatomas - sueis ir toks, o degtukai kokių rado tokie ir gerai.  

Dramatiška muzika atneša epinį mūšį - 10 partizanų prieš 5 rusus. Partizanas nei vienas šovininės neturi, kulkosvaidininkas irgi su viena dėtuve. Bet jis gudrus - jo kulkosvaidis tik po vieną šūvį šaudo - pakaks visam mūšiui ir tų 20 kur dėtuvėje. Partizanai šaudo iš ateities gautu P-38 ir neturėtu MP-28, visų ginklai dailiai kertasi tuščiais šoviniais, kalena automatinė ugnis nors kulkosvaidininkas dar troboj. 

Ir tada Markulis nušauna Grafaitį - siužeto vingis, nes kaip čia dabar - o kur meilės linija. Vienintelis padoresnis vingis per 2 serijas. Baisiai ilga mirties scena su fone slo mo ginklus nežinančiais kaip laikyt aktoriais ir belekaip besikertančiais ginklais. Aišku įdėta ir tų pačių kadrų, nes nu negi gaila. 

VĖL miško kadras iš drono - nu geras tas dronas, gana. Ir tada vėl Marcelė, tada 10 min visokių komunistų moralių ir tada Grafaičio laidotuvės. 

Tada, pagaliau, sulėėėėtintai, ateina vokiečiai - su Kubelvagenu ir su motociklu (vairuotoją galėjo ir jaunesnį parinkt, bet nemoka dabartinis jaunimas emkės vairuot) ir šautuvais. Net kokių 20 - rimta invazija.

Prasideda kažkoks planas B, t.y. kalinių šaudymas, didelė atminties scena ir Gira krauna Marcelę vežt Sibiran, kad liktų gyva ir ją išsiveža su vokišku DKW (gal ir galėjo kur nutvert).

Marcelę ruošiasi išskraidint su AN-2 kukurzniku. Kurių jis laikų čia gal visiem aišku, bet reikėjo fone lėktuvo. Bet neišdega jiems - trys sukilėliai iškloja visus sargus šaudydami nuo klubo tuo pačiu kulkosvaidžiu tik jau serijomis su kompiuterinės grafikos liepsnomis (čia tik svarbiem mūšiam rezervuota opcija). 

IR KETVIRTĄ KART miškas su dronu - atsibodot. Sukileliai ryte jau nebe Kauno aerodrome, o kažkur miškuose, Marcelė su dviem skarom susivyniojus ir su megztiniu - šaltas birželis buvo. 

20 vokiečių su Kubelvagenu ir emka užima IX fortą. Visos klišės kokios tik yra - su atraitotom rankovėm ir pistoletais kulkosvaidžiais ant pilvų. Ir esesininkai ir ne, ir stori ir ploni, ir su akiniais ir be - Team Diwersity beveik.

Sniečkus plaunasi su kažkokiu nugyventu Mersu su netikrom priekinėm grotėlėm (svarbu, kad senai atrodo, nesvarbu, kad fig ar būtų turėjęs kažką panašaus).

Vokiečiam vadukas su perdidele uniforma ir gera tokia Suvalkijos tarme dalina komandas, o tikrasis VADAS iš kubelvageno su tokia pat per didele uniforma didingai stebi.

Pabaiga ir vokiečių okupacija.

Kaip matot nieko gero - vis dar toks pat sunkiai žiūrimas pilnas vieokių nusivaidinimų ir klaidų marmalas, tik antrame sezone pagardintas nuobodžiais fileriais ir super nuspėjamais personažais. Ar bus verta toliau kankintis žiūrint? Gyvai sekmadienį tikrai ne, geriau mediatekoje prasukant nuobodžias vietas. Ir ne todėl, kad istorija nuobodi - todėl kad ji netokia  

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content) 

Salomėja Nėris yra pati jautriausia, sentimentaliausia, nuostabiausia poetė ir jokie kvailų neišmanėlių, mėgstančių teisti kitus, prasti straipsniai to nepakeis. Niekada.

(tikro paprasto žmogaus komentaras iš http://rokiskis.popo.lt/2015/07/05/nepainiokim-salomejos-neries-veiklos-ir-meno/ )

Seni automobiliai

Sveiki. Kol skaitysite iki pirmojo paveikslėlio, atsukite namie karštą vandenį - nepakenks. Čia taip sakant visuomenės sveikatos komiteto užsakymu - NATO legionieriai bazėse yra gerai, vamzdynų legioierės organizme - nelabai.

Senokai nieko nerašiau, bet čia gi ne Jums ne "Dzendardukų žinios", kad kas trečiadienį pašto dežutėje pasirodytų. Gynybos naujienose irgi nieko nebuvo kapitalinio, nors vokiečiai su savo kokybiškais tankais ir šarvuočiais ir laksto po laukus. Ir mums, ir jiems dėl to tik gėriau - mums suagumas, jie alaus rūšių naujų paragaus.

Šį kartą apie kitą, šiek tiek rečiau čia aprašomą puikią temą - automobilius. 

Moskvičiai čia ne šiaip nes kalbėsim ne tiek apie automobilius kiek apie laužus visokius.

Kaip nebūtų keista, senų chlamų rinkoje matomas kainų kilimas ir šioks toks pirkimų pagyvėjimas.

Kainų kylimui iš tikro nėra jokio pagrindimo turint omenyje, kad tikrai senų (maždaug iki 1990 metų gamybos) automobilių turėjimui kuo toliau tuo daugiau visokių kliuvinių randasi. Kainas pardavėjai pakėlė įvedus mūsų naująją nuostabiąją valiutą ir kainos kilo priklsomai nuo pradinės - pigūs laužai pabrango smarkiai, brangūs - šiek tiek mažiau.

Bėje iškart sakau, kad aš šiuo metu ne seno laužo savininkas (paskutinį automobilį, patenkantį į laužų kategoriją, turėjau 2008-2009), nors ir mano dabartinis kitais metais bus pilnametis, taigi getting there.

Tiesiog visi mėgstam kažkokią rinką, o ir senų laužų skelbimai kartais turi tokios automobilinės archeologijos pojutį.

Taigi kodėl tie seni laužai brangsta:

1. Yra tikrai vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra - tie visada brangūs ir keičia rankas už didelius pinigus.
2. Yra žmonių, kurie galvoja, kad jų trantai yra iš tų vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra. Taigi ir kainas susigalvoja iš oro,vėjo, bičių ir kitų skelbimų. 
3. Atsirado daug hipsterių, kuriem reik, kad būtų ironiška: "Nuodvaidai, kokią tau mašiną nupirkt 18 gimtadienio proga, gal kokį BMW, ar gal golfą šeštą?" "LOL, seniai, man reik žigulio balto su stogo bagažnyku arba džetos aštuom trečių, nes tai bus ironic AF" Arba kažkaip panašiai, pasiklauskit Z kartos, paaiškins plačiau.
4. Žmonės galvoja, kad į automobilius verta investuoti pinigus, ir tai iš tikro kartais yra tiesa. Reik tik žinot į ką investuoti.
5. Yra žmonių kurie galvoja, kad viskas pabrango tai ir jų ant kiemo pūnantis trantelis pabrango.

Prieš pradedant labiau gilintis (o iš tikro ir tyčiotis...) vienas video kur daug kalbėjimo

Esmė labai paprastai jeigu koks nors daiktas - automobilis, šautuvas, kirvis ar desertinis šaukštelis tau sukelia gerus jausmus ir jį turėdamas jautiesi geriau nei jo neturėdamas - tai pakankama priežastis jį turėti ir už tai negalima kritikuoti. Nesvarbu koks šlamštas tai nebūtų.

Kritikuoti galima kai pradėsi aiškinti, kad tas šlamštas dėl kokių nors objektyvių priežasčių geresnis nei koks nors kitas, kuris mažiau niekam tikęs - iš to atsiranda diskusija.

Taigi jeigu jūsų tėtis jus iš gimdymo namų parsivežė su zapu ir jums jie dėl to patinka ir nusipirkot vieną - viskas ok, tik nesakykit kad zapas gėriau už kokią normalią tokių pat metų mašiną.

Tagi pradėkim nuo tų tikrai vertingų automobilių - markių ir modelių nevardinsiu, bet labai dažnai ne automobilio buklė, o originalumas ir svarbiausia, modelio retumas lemia viską - tarp įprastos automobilių serijos dažnai yra versijų, kurios buvo gaminamos ribotą laiką, tam tikroms rinkoms su kokiomis nors spec. opcijomis. Dažniausiai tai versijos su galingais varikliai arba specifiniais kėbulais. Tokie net ir pakirmiję ar patriušę verti daugiau nei jų broliai paprastieji. Aišku viskam yra ribos ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad bet koks negamyklinis "tiuningas" čia yra peilis. Geriausiai čia padeda internetas - viskas jame yra todėl savaime aišku, kad kad kokia nors audi 200 Turbo Quatro 20 v. yra vertesnė už paprastą silkę, nors ta ir būtų kaip iš salono.

Prie vertingų automobilių Lietuvoje galima priskirti JAV pagamintus senus automobilius, nes jie pas mus kaip reikiant brangūs bet atsiminkit kelis dalykus:

1. Jeigu koks nors modelis turėjo V8 variklį, tik versijos su tokiu varikliu yra kažko vertos - mums gal ir atrodo gerai visokie 1970 metų Chevrolet Camaro kur skelbime nurodytas koks nors 3,6 litro variklis, bet tai ne V8 ir to automobilio išliekamoji vertė nekažin kokia.
2. Senos amerikietiškos mašinos, varomos priekiniais ratais yra netikusi investicija, kaip pasakytų Jeremmy Clarkson "Seriously Uncool", bet jos dažniausiai šiaip ar taip perdaug baisios pažiūrėt.
3. Amerikietiškas automobilis turi būti amerikietiškas, o ne koks nors JAV rinkai pervadintas Ford Scorpio.
4. Visokie mikroautobusai didelės vertės niekada neturės - JAV ne mikruškių kraštas, kiek jas netiuniguotų, už europietiškas jos klaikesnės. Ne veltui tai pigiausi JAV gamybos automobiliai Lietuvoje.
5. Atsiminkite, kad nusipirkę pikapą turėsit techninę apžiūrą atlikinėt kas metus ir gali tekt mokėti už naudojimąsi keliais.

Dar apie vertingas/nevertingas mašinas kalbant - joks serijinis sovietinis automobilis niekada nebuvo vertingas - jei žmonės prikišę į jį pinigų parduoda už brangiai nereiškia, kad jis ko nors vertas. Už sovietinius automobilius prastesni turbūt buvo tik varšuvos pakto trantai, bet jie ne tokie dažni. 

Jeigu koks žigulys ar volga atremontuotas "kaip naujas" tai nereiškia, kad jis nebuvo šlamštas ką tik nuvažiavęs nuo konvejerio - kai dirbama pagal bent 20 metų atsilikusias technologijas dažniausiai taip ir būna.

Kažkas pasakys - bet gi jie tokie paprasti, tie žiguliukai ir moskvičiukai. Paprasti nes atsilikę ir pastoviai gendantys. Dažnai parduodami jie būna ir gana nedaug nuvažiavę, bet nepakliūkit į spąstus - 100 tūkstančių kilometrų dažnam sovietiniam chlamui būdavo mirtis ir kapitalinis, kai to meto vakarietiškam automobiliui - geras įvažinėjimas.

Taip kad jei iš tikro planuojate važinėti su savo senu automobiliu ir juo džiaugtis - nežiūrėkit į sovietinių trantų pusę - jų vertė nykstamai maža, tiek reti, kad taptų vertingi jie niekada nebus, o ir technologinė inovacija ten menka tebuvo.

Čia mes aišku nekalbam apie rankų darbo gaminius ir visokius istorinius-lenktyninius automobilius, o tik apie sovietinį "meinstrymą". 

Dabar apie žmones, per gerai galvojančius apie savo senienas (2 punktas iš pabrangimo sąrašo). Viename skelbimų saraše įvedus "metai iki 1990, kaina nuo 300" randame tokių frazių: "Gera investicija ateičiai", "Automobilis neeksplotuojamas jau keturi metai. Automobilis turi įvairių trūkumų, tačiau iš esmės važiuoja", "Manau ,kad ir tech. apžiūrą praeitų be problemų", "Nebaigtas projektas", "Be perrašymo" ir taip toliau.

Visiems reik nepamiršt, kad bet kks daiktas vertas ne tiek, kiek į jį sukišai pinigų, o tiek kiek tau už jį sumokės. Jei pinigus kažkas sukišo į 1988 dyzelinį BMW, kokią nors 4 cilindrų "silkę" ar kokį kitą neįdomų automobilį - ką jau padarysi.

3 punktas yra Hipsteriai. Žinokit aš jums tikrai nepaaiškinsiu, kodėl jie visi apsėsti to mazochizmo, kurį jie vadina ironija. Ten nepaaiškinamas fenomenas. Kadangi didelė jų dalis pernelyg tingi išsilaikyti vairavimo egzaminus ir važinėja dviračiais, tai jie vis dar gana nedaug figūruoja senų automobilių rinkoje. Jų parduodamų automobilių skelbimus lengva atskirti - prirašyta visas lapas panegirikos kur tas automobilis buvo, ką nuveikė, koks jis "osom retro vintage", o nuotraukos matosi, kad tuos laužus krūvoje laiko tik ironiški lipdukai ant kėbulo.

Tėveliai - jei auginate ironiškus vaikus - nepirkit jiems senų laužų, kaip pirmo automobilio - įsitrenkę kur nors su jūsų Volvo ar Toyota jie bus gerokai saugesni nei su senu trantu be ABS, normalių saugos diržų, klijuoto priekinio stiklo ir kitų padorių saugumo dalykų. O ir už servisus baisinius pinigus reiks mokėt nes nieks tų senienų nebenori taisyti.

Dabar apie investavimą į senus automobilius. Gera man aiškinti, kai pats į juos nieko neinvestavęs, tai ir aiškinsiu:

1. Išsiaiškinkit kiek galite daugiau, ką perkate - aukščiau jau išdėsčiau, kiek daug yra investicinių akligatvių ir visada žinokit ką perkat ir kokią to kaina ateityje.
2. Nežiūrėkit vien Lietuvoje - viskas atvežama ar atplukdoma, kartais verta, kartais - nelabai.
3. Kuo ilgiau taisysit, tuo daugiau šansų, kad užknis ir bus dar vienas "nebaigtas projektas". Taip kad nepirkit jau išardytų mašinų arba visiškų lavonų jei neturite geležinės kantrybės.
4. Gerai derėkitės - vistiek galutinis variantas po visų darbų kainuos brangiau nei jums atrodo.
5. Nepirkit seno automobilio kaip vienintelės transporto priemonės - tai neapsimokės niekada ir tiesiog pribaigsit savo investiciją.
6. Geriau dažnai važinėjantis ir patriušęs nei kokius  metus neužvestas - visada geriau susivirint kokią skylę slenkstyje nei pakeisti visą supuvusią stabdžių ir kuro sistemą ir dar ten velnias žino ką.
7. Jei renkatės tarp benzininės ir dyzelinės mašinos - imkit benzininę - tiek daug vistiek nevažinėsit, kad sutaupytumėt kuro, bet turėsit ir patikimesnį ir greitesnį bei mažiau žlegantį automobilį. 
8. Kažką teks remontuotis ir patiems, nes servisai net neapsims padėt kai kuriais atvėjais. 
9. Jeigu kažkas kažką tiunigavo ir to neįmanoma atstatyt į originalią padėtį - eikit šalin. 
10. Senas automobilis toks jau daiktas kad džiugina du kartus - kai perki, ir kai parduodi. Dažnai sumos abiem kartais būna panašios taigi tai labiau investiciją į džiaugsmą.

Nepaisant visko, man tie seni automobiliai patinka - kai kurie iš jų tiesiog laužai, bet kai kuriuose daug daugiau dvasios nei dabartinėse ratuotose mikrobanginėse.



PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONE (bonus content)
Ale kokios geros mašinos buvo seniau - va iš žigulioko tep benzinas būdavo lengva išsiurbt, maskato variklį visas aliuminis bais geria laužan eidavo, o uazui niekada nebuvo baisu kad langą atvirą paliksi nes nesidarinėja suvisam, ale tik zaparožkėj be pečiuko žiemą jau ir pufaikos reikdavo.

Savanorių kaina

Visgi savanoriai neparduodami (ta proga sveikinimai krašto apsaugos savanoriams ir likusiai Lietuvos kariuomenei su praėjusia Lietuvos kariuomenės diena). Ir ne apie numirusį garsų savanorių vadą Fidelį (kai pagalvoji, kad išgyveno 90 metų jam daug kartų sėkmė šypsotis turėjo, kad ir senam komunistui).
Apie Lietuvos televizijos savanorius šykart, tiksliau - "Laisvės kaina - Savanoriai"

 (lrt.lt nuotrauka)

Taip taip - čia gi tiek lauktas patriotinis televizijos projektas, apšviesiantis mus, kaip atrodė Laisvės kovos Lietuvoje, pradedant 1918 ir baigiant neaišku kuriais metais, pagal treilerius kokiais 1950.

Kai tik pranešta buvo apie jo kūrimą atrodė, kad gal visai ir nieko. Kai pasirodė anonsai ir treileriai atrodė na gaaaaaal.... Galutinis produktas yra vertas Jesaus Hernandeso knygų, bet nežiūrėti irgi neišeina, kaip ir žiūrint nesijuokti.

Negalvokit, kad aš prieš patriotinę televiziją - tikrai ne, idėja graži, pastangų įdėta, bet, kad ne ten kur reikia - vietoje plačiaformačių kadrų ir slo mo reikėjo daugiau įdėt laiko į tyrinėjimą, ypač kai tai turėtų būti, kaip sako patys kūrėjai:

„Laisvės kaina. Savanoriai“ scenos buvo filmuotos daugelyje unikalių ir tą laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Kiekviena filmavimo vieta buvo renkama itin kruopščiai, nes šis istorinis filmas iki mažiausios smulkmenos turėjo būti tikroviškas. Filmo kūrėjai įsitikinę, kad šis jų kūrinys žiūrovus pavergs savo siužetu, vaizdiniais bei autentiškai atkurtais to meto kostiumais."
http://www.delfi.lt/vyriskai/po-darbu/muzika-kinas-knygos/prodiuseris-r-skaisgirys-apie-savanorius-suprasti-turi-penktokas-kaimas-ir-miestas.d?id=72862268

Pažiūrėkime bent vieną seriją kartu. Juos ko toliau tuo darosi geresnės. Čia ketvirta serija:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/156305/laisves_kaina_savanoriai#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=3231000

Serija dedikuota kovai su bermontininkais vykusiai 1919 metais

Veiksmas prasideda kai vienas iš pagrindinių personažų grafas Konstantinas (toliau bus tiesiog Grafas dėl patogumo), atjoja pas Bermontą Avalovą.

Kur tas Bermontas apsistojęs ir šiaip kas vyksta nelabai aišku, na bet tarkim - 1919 vasarą jie jau po truputį rodėsi Lietuvoje. Ar pats Bermontas buvo koją į Lietuvą įkėlęs - kas ten žino.

Bermontas kažkodėl be ūsų (gal priklijuojami pasibaigę?) ir groja su apynauja gitara su užrištu bantų kaip koks vilkas iš "Nu pogady".

Toliau mediniai dialogai bet ties čia neapsistokim, dauguma jų seriale tokie, nes mes gi ne kino kritikai, nagrinėjam šiandien "iki smulkmenos tikroviškumą". 

Bermontas sudegina Lietuvių notą savo Zippo "benzinka", nesvarbu, kad jos Lietuvoj geriausiu atveju 1990 pasirodė ir jų iki 1932 išvis pasaulyje nebuvo. Jis gal degtukais naudotis nemoka, nesikabinėkim prie to Bermonto.

Istoriniai intarpai su pasakojimais bent kiek pataiso istorinę vertę - kažkiek padeda suvokt, kas per veiksmas. 

Toliau vyksta šnekos Kauno 7 forte - daug ten veiksmo vyksta, nesvarbu, kad ten geležies rinkimo kuopa tuo metu buvo, kuri rinko tvirtovėse išmetytus daiktus ir tiekė juos kairuomenei, o ne generalinis štabas kažkoks. Svarbu senoviškai atrodo ir gerai.

Kariuomenės vadas visai panašus parinktas, neaišku tik kuris, nes per serija tai lyg tai Liautukas, bet gal ir Ladyga. Ne tiek svarbu.

Toliau veiksmas persikelia miškan ir ten sutinkame pagrindinį antiherojų - bevardį ūsuotį, kurį vadinsim tiesiog Ūsu. Jis buvo ir vokietis dezertyras, ir bolševikas, o dabar bermontininkas. Vaidina tokį didelį sadistą sociopatą, bet kažkaip neįtikina. Nušaunama pora kaimiečių. Galėjo bent žiponus kečupu paterliot, kad matytųsi jog tikrai negyvi, bet šitame seriale nieks nekraujuoja.

Toliau veiksmas Kaune - sutinkam antrą pagrindinį personažą Bareikį. Turi jis ten ir savo vardą pavardę bet taip paprasčiau. Atpažįstamas iš apvalių akinių, pirktų kokiame nors "Vision express". Tie akiniai labiausiai įsimenanti dalis - tie plastikiniai rėmai, skaidrios atramos nosiai, stiklai su dioptrijų nemažai. Kaip pasakytų Sokratas - senovėje visi akiniai buvo apvalūs, bet ne visi apvalūs akiniai buvo senovėj. Bent jau kojeles iš vielos galėjo primontuot kostiumu departamentas.

Šneka apie beigelius su kepėju (su period corect akiniais, beje). Tikrai juos 1919 metais beigeliais ir vadino - ne riestainiais, ne barankom, ne baronkom, ne bublikais, o būtent beigeliais. O ir "beigeliai" kažkokie nepanašūs, na bet čia skonio reikalas. Bėje - barangūs beigeliai - 10 markių už 3. Kareivio dienos alga taip tarp 5-10 markių dienai tuo metu buvo. 

Bareikis ateina pas Marcelę - moterį, kuriai net ir didžiausio badmečio ar nepritekliaus metu nepritrūksta kosmetikos. Marcelę šiek tiek neščia - čia, taip sakant, serijos leitmotyvas. 

Vėl stovyklos palapinėje veiksmas - Bermontas bara Ūsą kad jis banditas, išgrūda saugot traukinio. Įdomu, kodėl tie kareiviai pastoviai palapinėse trinasi - kai esi plešikaujanti armija gi daug paprasčiau kokius kaimiečius išvyt iš namų ar ką - kam dar tuos skudurus palapinių visur tampytis. 

Vėl Kaunas 7 fortas, Bareikis susitinka su draugeliu Mykolu. Tas pasigiria, kad gavo 3 hektraus žemės. Nu jo - prastokas savanoris gal buvo - įsakymo neradau greituoju būdų, bet visur skaičiai maždaug 10-15 arba 8-20 hektarų. Nesvarbu aišku, kad žemę iki 1921 matavo valakais ir kad iš 3 hektarų Mykolas būtų badu numiręs su 1919 metų ūkio galimybėm. Visi priprato per tiek metų, kad normalus žemės kiekis yra 3 hektarai, 3 hektarai "it is".

Grafas gryžta pas Marcelę, šneka per tvorą, nieko įdomaus, Bareikis su Mykolu gryžta pas savo brolį Repšį, (ne Repšys jis bet taip papračiau), kuris vaidina ikismetoninį gana amoralų marozą. Kai kurie padaro gramą ir pasirodo ir Bronė irgi truputį neščia - drama, vargas, konfliktai.

Mykolas su Brone, beje vieni iš geriau suvaidintų personažų, tokie natūralūs labiau. Bet vėl nesileiskim į kino kritiką.

Pas Bronę kamurkėje pieno separatorius riogso, 1919 metais irgi tokių reikalų nesimėtė Lietuoj, na bet senoviškai atrodo, good enough. 

Veiksmas Kaune, Grafą išgrūda į Frontą (tiesiai iš lovos, vat nedalia), Bareikis irgi iškeliauja Kaunan kartu su Mykolu, kuriam dar Repšys apskaldo ausis, kad Bronę vestų perdaug neraganėjęs. 

Čia aišku jau ima laiko ratai buksuot - rimta kova su Bermontininkais prasidėjo rudėnio pabaigoj - žiemą. O čia kaip vasara taip vasara. 

Kaune, Karininkų Ramovėje, kurios dar net brėžinių tuo metu nebuvo, derasi  lietuviai su vokiečiais. Tas pats vokietys, kuris susimovęs su nepriklausomybės aktu, turėjo arklių pasagas blizgint kur nors Bavarijoj, dabar jau šulas ir diplomatas, šalia jo kažkoks ala prancūzas su Trampo įdegiu. Lietuviai sukuria planą ir išlenda šarvuotas traukinys - atsiminkit, jis dar pasirodys. 

Tada poteriai, bažnyčia, vokietis, Marcelė - vaikštinėja jie ištrupėjusiu sovietiniu asfaltu prie Kauno sąntakos. Na bent batai švarūs liko.

Kitas momentas - piktasis Ūsas eina mišku slėpt savo grobio. O gal ne? Nesvarbu. Pagauna jį lietuviai, bėje visuose mūšiuose nieks ant šautuvo neprisisegęs durtuvo. Pavojinga, dar akį išsidurs. Ūsas labai netikroviškai gauna buože kupron ir atvedamas pas lietuvius, kurie žole žaliuojantį lapkritį sėdi palapinėse dieną užsidegę žibalines lempas. 

Lietuviai bermontininką atskiria pagal tai, kad laikrodžių prisivogęs, ne pagal tai, kad su bermontininkų uniforma. 

Ūsas papsakoja savo gudrų planą - priduos šarvuotą traukinį, lietuviai užkimba. 

Kieme epic vieta - Bareikis moko Mykolą rašyt. Ant vaškinės lentelės su šakaliu kažkokiu. Romos imperija vienžo, tik pas juos lentelės gėresnės buvo. Tikrai negalima rašyt ant žemės su kokiu pagaliu, ant lentos su nuodėguliu, dar kaip nors. Geriausias būdas fronte naudot žvakes lentom apvarvint ir ne kitaip. 

Toliau suktas planas - nukenksmint traukini susprogdinant bėgius - eina sau, argi taip galima? Tikrai lietuviai patys nedasigodojo. Vietą parodys Ūsas, sakytum tų bermontininkų palei bėgius kas metras ir tėra viena vieta visam Radviliškio rajone kur jie nemato.

Vėl Kaunas - Vokietys su Trampu rėkia ant Smetonos, kuris jiems primena, kad galėtų belstis. Tikrai karo metu prezidento kabinetas nesaugomas ir kas nori gali įsirauti belekada. Atvira visuomenė ne kitaip.

Kitas epizodas - Bareikis su Mykolu miške prie Radviliškio sprogdina bėgius - bėgiai ryškiai apleisti ir surūdiję, joks traukinys ten nevažiavo senokai. Deda pačia mažiausią bombą su pačiu trumpiausiu knatu. Pakuria su degtuku - ryškiai Zippo turi tik ponai kaip bermontas. Vieta sprogdinimui nei šiokia nei tokia, nes nėra sankasos ir traukinys geriausiu atveju sustotu pusdieniui. Na bet nesvarbu. 

Ūsas iš už aulo išsitraukia akivaizdų riebų peilį, nes nu gi ant garbės žodžio jį pagavo ir net neapieškojo ir smeigia lietuviui pilvan. Rankos jo bėje atsirišo kažkaip. Po to labai lėtai bėga miškan, Bareikis su Mykolu nešauna, ir nebėga prie nubesto kareivio, bet tupi per 5 metrus nuo bombos už berželio. 

Įvyksta skysčiausias sprogimas kino istorijoje, bėgiam žala yra 0, matosi, kad sija sveika. Ūsas pabėga, neaišku ką jis rezga. 

Grafas ateina kariaut pas Bermontą. Prasideda lemiamas mūšis. Oras gražus, šilta, žalia, lapkričio pabaiga....

Prasideda mūšis, sprogimai jau normalesni, karininkai bėga į ataka net pistoletų neišsitraukę, kariai durtuvų neprisisisegę, kad akių neišsibadytų. Mūšis tradiciškai serialui - 5 prieš 5. Tiksliau šykart 7 prieš 0 nes priešų nėr, tik artilerija.

Frazė per artilerijos apšaudymą "ša, nekelk triukšmo" prideda rimtumo visai situacijai. Bermontininkas extra dramatiškai bando nušaut Grafą, bet jam sutrukdo sprogimas - galėjo šaut neatsistojęs, gal būt pavykę. 

Traukinys neatvažiavo (turbūt malkos baigėsi, nes bėgiai tai sveiki). Trampas rėkia ant lietuvių vado jo palapinėjė, bermontininkų sanitarai sovietiniais sudedamais aliuminiais neštuvais išneša sužeistą Grafą. Balsas už kadro pamini apie Lietuvių štaba Radviliškyje - turbūt Radviliškis buvo labai smarkiai sugriautas, kad lapkričio mėnesį Lietuviai sėdėjo palapinėjė. Nors aišku lapkritis šiltas tais metais buvo. Paminima, kad sužeistieji paliko Lietuvą gruodžio 15. 

Finle Bareiki atneša Marcelei liudną žinią, kad Grafui tiu tiu, nebėr. Marcelė apsipila ašarom tarp gruodžio mėnesį  žydinčių bijūnų......

Tai va taip vat - tokia ta savanorių kaina. Taip tradiciška Lietuvoje - good idea poorly executed. Tikiuosi, kad sužadins ji daug kam norą paskaityt kaip iš tikro atrodė nepriklausomybės kovos, su purvu, šalčiu, badu bet kartu ir tikra drąsa ir pasiaukojimu. O pirmadienio vakarais ir toliau žiūrėkim "Laisvės kainą - Savanorius" tik nieko išskyrus istorinio pasakojimo intarpus neimkim už gryną pinigą. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
O man tai patinka. Ir ta meilė tokia graži ir vat istorija, nėr čia ko gilintis -gi pasakė, kad viskas čia ATITINKA LAIKMETĮ. 

Apie dovanotus arklius

Kas daroma su dovanotais arkliais - nežiūrima į dantis. Bet čia gi ne tinklaraštis kaip būt gerais čigonais, taip kad dar nereik ieškoti odinės liemenės, šilkinių marškinių ir Radžio kompakto. Kalbu vis dar apie karybą.

Tiksliau tai kalba bus apie Lietuvos kariuomenės ginklus. Yra ten toks vienas dovanotas arklys, kuris atrodo taip.

Nuotrauka iš http://s631.photobucket.com/user/kilomuse/media/Crew%20Served/pvpj110.jpg.html

Kas čia per arklys - Prieštankinis beatošliaužis pabūklas PV1110 pagal kariuomenės tinklalapį. http://kariuomene.kam.lt/lt/ginkluote_ir_karine_technika/granatsvaidziai_ir_priestankiniai_ginklai/priestankinis_beatosliauzis_pabuklas_pv1110.html

Nuorodoje galite paskaityti ir technines charakteristikas - labai išsamiai jos ten aprašytos.

Arklio istorija tiksliai man nežinoma, bet akivaizdu, kad jie gauti kaip labdara iš tėvynės Švedijos, ir, pagal vikipediją 300 vnt. buvo padalinti Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Jei gerai suprantu, pas mus juos naudoja savanorių pajėgos, kurios sažiningai treniruojasi su jais ir ruošia granatsvaidininkų komandas. Kaip visas tas reikalas veikia galite pažiurėti šiame Bofors reklaminiame filmuke, kurtame apie 1960 metus (kaip ir pats ginklas).

 

Neblogas reklaminis reikalas? Atrodo toks galingas ginklas, viską pašauna ir pan. Man asmeniškai tai labiausiai patiko karinis švedų traktorius. Beje faktiškai jokių pardavimų Bofors ir nepadarė. Viskas pasiliko švedijoje, su visokia labdara paskui pasklido

Tai visgi kodėl tai yra dovanotas arklys?

Mūsų kariuomenei mano galva tai čia yra ginklas, kad padėt langelyje varnele. Šauna - šauna, tanką numuša - tarkim, kainuoja - ne - nu ir geras ginklas.Tiksliau ne kariuomenei o politikams ko gero. Ir aišku numesti juos reikėjo savanoriams, kurie yra viena iš labiausia motyvuotų kariuomenės dalių, nes jie savanoriauja nuo before it was cool ir jei reiks jie kovos su priešo tankais ir su šituo antikvariatu. Bėda ta, kad dabartiniame mūšio lauke toks pabūklas yra kaip gatlingo kulkosvaidis ar titnaginis šautuvas - žala priešui patykoje padarysi, bet atgal nebegrįši.

Kokie pagrindiniai trūkumai - visų pirma baisinis svoris ir gabaritai - mažiau kaip 10 m naujesnės konstrukcijos sovietinis SPG-9 sveria mažiau nei plikas švediško ginklo vamzdis ir turi beveik analogiškas charakteristikas.

https://en.wikipedia.org/wiki/SPG-9

Gabaritai, ratuota važiuoklė ir atgalinis srautas realiai leidžia panaudoti jį tik lauko pozicijoje - iš pastatų šaudyti faktiškai šanso jokio, apkaso irgi reik baisinio. Viskas gerai su tuo buvo 1960 metų švedam - rusai atvažiuos su tanku tik vienu keliu, ta kelia nuo uolų prisišaudei ir tupėk sau. Dabar gi, kai visur viskas su termovizoriais, naktinio matimo žiūronais ir viskuo, po pirmo šuvio iškart aišku, iškur ir kas šovė. Išdavos to manau visiem suprantamos.

Antra tai pats metodas taikymo antikvarinis - prisišaudymas su traseriais. Taip galima greit sulaukti ugnies atgal. Galima ir neprisišaudyt, bet tada atstumas trumpėja.

Bėje - girdėtos legendos apie šiuos ginklus Lietuvoje (galima priskirt savanorių folklorui, nes nežinau kiek tame tiesos). 

Nr.1 - Švedai jų atsikratė be viso kito dar ir dėl to, kad tikri koviniai sviediniai kainuoja belekiek, vos ne kaip vienakartinis granatsvaidis, tai neapsimokėjo laikyt ir atnaujint kovinių komplektų.

Nr. 2 - Švedai Lietuvai davė daug mokomųjų šovinių kurie nuo senumo baigia išeit iš galiojimo, todėl savanoriai pastoviai rengia pratybas granatsvaidininkam, kad juos iššaudytų.

Bet kokiu atveju - negerai kai savanoriai laikomi varganaja kariuomenės seserim - jie to nenusipelnė. Kariuomenė turi Javelinus, o savanoriam 60 metų senumo (70 metų konstrukcinio senumo) patrankos. 

Kokia alternatyva - na visų pirma reik susitaikyt, kad negalima visko gaut dykai, mes ne kažkokie ten "nuosaikieji sukileliai" kad pas mus ginklai konteineriais važiuotų, ir kažką reiks nusipirkt. Manau kad reik neišradinėt dviračio, ir apginkluot savanorius BGM-71 TOW valdomomis prieštankinėmis raketomis.

https://en.wikipedia.org/wiki/BGM-71_TOW

Brangu? O žmonės tai pigūs? Pažiurėkit kokie tretieji pasauliai jas naudoja. Komandos jau yra granatsvaidininkų, o galimybės nepalyginamos vien dėl to, kad sistema vis dar gaminama, su visu suportu, krūva opcijų raketom. Persikvalifikuot irgi nemanau kad bus problema - gali sirai ir vietnamiečiai - galim ir mes.

 Ar reikia, nes gi turim patrankas ir va gerai - gal pašausim kokį tanką? Čia politiko mastymas - jei ginklas x pramuša y šarvo o tankas turi <y storio šarva, ginklas x efektyvus prieš tanką. Tik tiek kad pirmu šuviu nepataikius antro gali nebebūt o ir prisiruošt tam šūviui dar reik. Neadekvatūs ginklai verčia karius būti nepalankioje taktinėje situacijoje ir rizikuoti bereikalingais nuostoliais.

Taigi nuvarytą arklį reik nušaut. Kur juos dėt - padovanot kai kam gal, bet juos kažin kas imtų. Atiduot šauliam, kad tie galėtų saliutus šaudyt. Galima išparduot kokiem slidinėjimo kurortam sniegui nuo kalnų purtyt (nekikenkit, iš tikro yra toks pritaikymas), arba muziejam išdalint.

 

Rex Applegate "Kill or Get Killed"

Knygas skaityti reikia, tas net ir didžiausiam žiopliui akivaizdu. O ką skaityti? Gal Murakami? Gal tetutės Neringos knygutes gražiais violetiniais viršeliais?
O gal kažką įdomesnio ir tokio, iš ko bent maža dalelė užstrigusi kažkur rudimentinėse smegenyse gali padėt išgelbėt skūrą.

Taigi šį kartą siūlau paskaityt 1943 metais parašytą OSS pulkininko Rex Applegate knygą  "Kill or Get Killed" (nuorodoje 1976 metų "Fleet Marine Force Reference Publication (FMFRP) 12-80, Kill or Get Killed, perleista kaip instrukcija Jūrų pėstininkams). Spauskite nuorodą į archyvo PDF.

KNYGA

Autorius Rex Applegate (1914 – 1998), antrojo pasaulinio karo metais apmokė OSS (CIA pradininkė) neginkluotos ir ginkluotos kovos metodų, kurios pats tobulino su legendiniais William Fairbairn ir David Stirling, ko rezultats sudėtas į šią knygą, kurioje aprašyta iš tikro brutali, bet efektyvi sistema.

Į ką vertetėtų atkreipti dėmesį tai visų pirma į neginkluotos savigynos metodus, nes iš tikro nereikia būti KravMaga dievu, kad galėtum padaryt žalos užpuolikui ir bent jau pabandytum apsiginti.

Diskleimeris - knygoje ekstensyviai kalbama apie žudymo būdus, nes knyga skirta kareiviams tai jei esat jautrios sielos, neskaitykit. Knyga viešajame archyve taigi čia nėra joks ten slaptas manuskriptas už kurio skaitymą bus šakės. Nepropaguoju aš čia smurtavimo, nereik čia paskui piktintis ir persekiot manes kaip kokio Whydoto.

Į ka nereiktų kreipti tiek dėmesio, t.y skaityti labiau kaip laiko kapsulę yra šaunamojo ginklo panaudojimas, nes sistema perdaug archajiška ir turi ne tiek daug naudos šiais laikais kaip mokymosi priemonė.

Dar viena laiko kapsulė - skyrius skirtas policijai ir mokantis kaip malšinti riaušes. Kaip jum toks manevras:

Politkorekcija ir žmogaus teisių persūdymas nebuvo tada ryškiai labai svarbus motyvas - yra riaušės, jas reik numalšinti ir pagal to meto logika, lazda į kiaušius efektyviau nei vandens patranka. Na teisybės yra. 

Senienos

Kol kas neapsisprendžiu ar verta čia viską perdėlioti iš LJ į Blogspot. Nes kažkaip reiktų vos ne viską iš naujo perrašinėti, kokybė tokia varijuojanti, o reikia gi eiti su laiku ir rašyti kad būtų "kapitalniai"

Bet kokiu atveju iš LJ verta dėmesio nebent "Legendinių ginklų" serija:

• .357 Magnum 
• FN HP 
• Lebel 1886 
• Mauser C96 
• Martini - Henry 
• Sharps sistema  
• Remington Rolling Bock 
• Dvivamzdžiai graižtviniai šautuvai
• Minje kulka 
• P-08 Luger
• Maxim sistemo kulkosvaidis 
• Whitworth šautuvas 
• Thompson pistoletas kulkosvaidis 
• Shmidt-Rubin šautuvas 
• Walther PPK 

Šiam laikui tegu būna bent nuorodos, nes tuos pačius iš naujo publikuot tai kol kas atrodo kaip plakt negyvą arklį - vistiek kas skaitė perskaitė, kam idomu - pasiskaitys dabar.

Visada reikia ir kažko ko gal dar nematėt - kad ir FN FAL "viduriai" HD kokybėje

Stipri ginklų pornografija taip kad žiūrėkit atsargiai