Sveiki. Vasarojimas (t.y. darbas ir bandymas ištaikyti į tarpus tarp lietų ir išlįsti iš Vilnecijos) šiek tiek trukdo parašyti daugiau ir pasidalinti su jumis neįkainojama informacija apie ypatingos svarbos dalykus.
Bet jie vyksta - artėja visiškai netikėtas ir tikrai nenuspėtas "Savanorių kainos" tęsinis "Partizanų kaina" - mūsų akis šers ir istorinę sąmonę glostys bent jau pagal (sneak prewiev) žydus nuo klubo nesitaikant šaudantys vokiečiai, asfaltuotais kaimo keliais lakstantys girti lietuviai baltaraiščiai ir aišku mylimiausia raudonoji erkė Salomėja. Morališkai tai šio serialo grėsmė beveik lenkia "Zapad(lo)" manevrus.
Taigi yra ko laukti. Šį kartą šiek tiek apie darbo pasirinkimus - tiksliau kuo geriau nebūti, jeigu nenorite gyventi pastovioje blogoje karmoje. Kai per vieną dieną teko sutikt beveik visus iš išvardintų, pagalvojau, kad gal ir jums tai bus įdomu ir naudinga.
Nerašysiu tiesiog apie blogus darbus - beveik visi darbai turi kažkokią prasmę, bet yra darbai, kurie nužudo sielas (jei išvis yra toks daiktas) ir žmonės įgauna nuoširdžią panieką visiem kitiem gyviem daiktams, o ir juos pačius pradeda laikyt kažkokiais kenkėjais,
Nerašysiu tiesiog apie blogus darbus - beveik visi darbai turi kažkokią prasmę, bet yra darbai, kurie nužudo sielas (jei išvis yra toks daiktas) ir žmonės įgauna nuoširdžią panieką visiem kitiem gyviem daiktams, o ir juos pačius pradeda laikyt kažkokiais kenkėjais,
Galvosite kad visi tokie straipsniai yra begėdiškas ripoffas ir kad aš jau nebeturiu ką rašyt ir kopijuoju Nekliudos straipsnius. Nereik smerkti, nes aš tikiuosi duoti kažkokios pridėtinės vertės jums, šių profesijų atstovai, kaip toliau tobulėti, ne vien tik užpilti ant jūsų bačiulizmo.
Taigi TOP 5 profesijos yra (eilės tvarka nesvarbi).
Pavežėtojai ir Vilniaus viešojo transporto vairuotojai. Gana plati kasta, kuri apima du skirtingus sektorius - vienoje pusėje vienintelis oficialus autobusų ir troleibusų tinklas, kitoje - pusiau šešėlinis verslas.
(http://zlin.cz nuotrauka)
Visi jie tampa parijais visuomenėje dėl to paties - patologiško kelių eismo taisyklių nesilaikymo - troleibusai ir autobusai tau niekad neleis persirikiuoti, visada važiuos per geltoną, o jei reik ir raudoną, nestos praleisti prie perėjos. Žiedai tai jiems išvis mistika - kodėl autobusai įvažiuoja į žiedą belekuria juosta ir išvažiuoja tokia bet belekuria (ne ta kuria išvažiavo) nors jiem ne kaip troleibusam nereik laidų žino gal tik kokie nors eismo dievai gyvenantis aukštame kalne prie pirmo parko. Kai galiausiai jie sukelia kokią avariją ar ką nors pervažiuoja, visada būna tas pats liūdnas veidas ir tie patys pasiaiškinimai - nemačiau, negalėjau, skubėjau, netyčia.
Kodėl tie vairuotojai tokie - kas ten žino - troleibusų ir autobusų vairuotojai ko gero automobilių nevairuoja ir nežino, kad kai jie užima pusantros juostos nelabai yra kaip juos apvažiuot, ir kad anksčiau ar vėliau chamiškas važiavimas baigsis avarija.
Pavežėtojai tai dar žiauriau - jei matote kaip supuvęs Toyota Prius su dujomis lekia +30 km/h leistino greičio ir dar visur palieka degančių stabdžių kvapą - neabejokite, kad jis apklijuotas pavežėtojų lipdukais. Ir neatlieka jie tokios vertingos funkcijos kaip jiems atrodo - tame pat kamštyje reik visiem stovėt. Tas mašinas nepakenktu profilaktiškai policijai patikrint, pageidautina su šunimis.
Galvojau dar pridėt kontrolierius, bet jie kaip kelių policija - bent įstatymiškai teisūs.
Viešasis transportas ir pavežėtojai aišku geriau nei vžiuot girtam ar trenktis kažkur siaubingu oru, bet anksčiau ar vėliau šie darbuotojai pranyks nes autobusai ir troleibusai nustatytu maršrutu sugebės ir patys važinėtis nenužudydami nieko kaip kokios Teslos, o paklaikusius pavežėtojus tiesiog išgaudys ir atims teises, arba uždraus tą visą reikalą.
Koks galėtų būti patarimas tobulinti jų veiklą - paprastai - pavežėtojus reik uždraust, nes visa ta idėja yra vienas diedelis feilas ir naivu buvo tikėtis, kad purvinas taksi verslas staiga taps skaidrus paleidus visą reikalą suktis nugverusiu Priusų ir Uberistų rankose.
Troleibusų vairuotojams įvest Regitros rengiamus saugaus eismo kursus, kurie būtų apmokami iš baudų, kurias sumokėtų troleibusų parkas už KET pažeidimus (tam reikalingas efektyvus gaudymas). Taigi daugiau baudų - daugiau nuobodžių kursų - tiek darbdavys tiek darbuotojas suinteresuotas važinėt gražiai.
Sendaikčių pardavėjai. Jeigu norit pasiklausyti blevyzgojančių nesąmones vidutinio amžiaus vyrų, apsirengusių keistais drabužiais, kvepiančių degtinėle ir apsikrovusių šūdniekiais - neieškokit toliau kaip "Kompensos" parkingas ir "Karolinos" sklepas šeštadienio ryte arba prie "Akropolio" sekmadienį.
Jau kokius 10 metų apsilankau tuose turguose ir žmonės ten nelabai pasikeitė, kaip ir daugumos jų stalo turinys. Visi ten tokie Napoleonai Big time operatoriai šneka apie visokius ten dealus, kuriuos padarė ir kaip ten ką gerai prastūmė, bet kaip tos pačios baisybės ant stalų mėtosi metai iš metų ir šlamšto transportiniai busikai tik dar labiau sukirmiję.
Kai atsirado geri internetiniai turgai ir Euras, biznio planas ten visų panašus - pirk arba mainyk viską dideliais kiekiais ir paskui bandyk prakalti brangiai po vieną kokiam kvaileliui ar turistui. Tik, kad nesimato tų pardavimų. "Kiek moneta kainuoja?" "Du Eurai" "Tai kad 20 centų verta ne daugiau" "Oi oi iš kur taip žinai, ką tu čia man aiškini". Pats aišku pirko už kokius 10 Eurų 5 kilogramus tų monetų. Toks vaizdas, kad jie ten net nenori uždirbti, ar ką parduoti, tik tiek, kad nereik vaizduot didelių žinovų - internetą visi turi, kainas visi žino.
Yra ten kažkiek tokių kurie ateina daryt biznio - atskirsit lengvai - per metus pasikeičia visas stalo turinys, nesmirda šnapsu ir neatrodo, kad savo prekes susirinko konteineriuose. Su tokiais ir reik ten biznį daryt. Čia kaip mokė mane seni žmonės - prieš pirkdamas pieną turguje, pažiūrėk, kokios bobutės panagės.
Koks veiklos tobulinimas galimas - ko gero jokio - ten žmonių gyvenimo metodas toks. Tie kas nori uždirbt uždirba, tie kurie nori pasėdėt, pagert, paskui pašvinkę pasivažinėt po Vilnių, grįžę pasiriet su žmona, jei ji dar nepaliko irgi ten randa savo vietą. Patarimas tiem kas nori ten ką nors pirkt - visada pasižiūrėkit kokios kainos LIETUVIŠKAM internete ir nemokėkit daugiau.
Šrotininkai Viena iš kategorijų, su kuria daug kas nesusiduria, nes ten gana specifikuota rinka - po šrotus trankosi tie, kas važinėja senom mašinom, kažką remontuoja, tiuninguoja arba tiesiog mėgsta mašinas daužyt.
Šroto vadybininkas yra toks kaip šiukšlyno imperatorius - telefono niekada nekelia be 8 suskambėjimo (nors klykia jis jam tiesiai į smegenis), nieko nežino ir jam visada reik paskambint po 15 min., bet jis vistiek nieko nežino, jei kažką turi dažnai nebeturi kai laikas būna pirkt arba tai yra ne tai ko tau reikia. Šrotininkas niekada nežino kokios tau dalies reikia, nes jam nepatinka tas darbas ir išvis, ko tu po jo šiukšlyną slankioji. Jie uždirba tik iš auksinės kantrybės žmonių kurie netingi su jais terliotis ir iš remontininkų, kurie su 0,7 išsiperka šrotininkų draugystę ir malonę.
Šiais laikais kai internetas pilnas instrukcijų, naujų detalių ir autoservisai pagaliau nebėra vietos kur veži savo mašiną tolimesniam sugadinimui, šrotai kaip ir turgūs gyvena iš konservatyvių žmonių. Kai kurie aišku tampa labai modernūs su tinklalapiais ir netgi keliamais telefonais, labai specializuoti ir dažnai integruoti su autoservisais.
Kaip pagerinti šrotų veiklą - pradėti gaudyti juose nelegalus, teršėjus, visokius šūdmalius (pamenat didįjį Vilniaus gaisra, kai nuo šroto darbų visas pakraštys atrodė kaip Alepas po Asado antskrydžio) taip priverčiant kitus labiau stengtis. Ir jei šrote sutinkat eilinį "šiukšlynų imperatorių" nevažiuokit ten antrą kartą.
Pasų - teisių - pažymų išdavėjos. Būna ten gal ir vyras vienas kitas, bet tokio neteko sutikt.
Čia iš tikro galima aprašyt kaip sėkmės istoriją, nes jau nebėra problemų tiek, kiek būdavo seniau ir viską išsprendė mūsų mielieji draugai ir ateities priešai kompiuteriai ir robotai - ateini, supildai, nusifotografuoji ir viskas. Piktoms tetoms daug mažiau galimybių pasireikšt ir parodyt tau, koks tu menkas ir niekingas kirminas esi, tiesiog krislas jos akyje.
Seniau vat tai būdavo tikra linksmybė - gyveni viename mieste, teises laikai kitame, atsiimi trečiame. Ir nežinai ar nuvažiavęs (tiksliau nuvežtas, nes teisių taigi neturi) 100 km. tas savo teises gausi, nes pikta teta žino, kad teisės bus atvežtos per savaitę, bet laukimo periodas 14 dienų ir ji atsisako patikrinti ar jas atvežė jei paskambini anksčiau nei 15 dieną. Ir jei, neduokdie, pasirodai anksčiau tai turi atklausyt moralą, atlaikyt juodosios mambos nuodų mirtinumo žvilgsnį, ir pasiėmęs teises bėgt į tualetą nuo diarėjos bangų.
Su pasais mažmiesčiuose būdavo panašiai - jei parašydavai ką netiksliai į langelį, arba atrodydavo, kad tavo parašas nepakankamai gražus, būdavai maždaug prilygintas kažkokiam asocialiam žulikui (tetos dažnai būdavo ex.milicininkės, stumiančios laiką iki pensijos).
Vidaus kokybės auditoriai. Dar žinomi kaip "Ofiso policija", "Maitvanagiai" arba "Tie". Jie yra gana universaliai nemėgstami. Didesnėse įmonėse ar įstaigose jie dažnai atsiranda su tiek pat universaliai nevertingu popieriniu ISO9001 standartu, kuris kiekvienam darbui numato tik vieną būdą ir 15 popiergalių (mažose įmonėse tas standartas numetamas ir pamirštamas iškart po audito, o ir mokėt ofiso policijai jos neturi iš ko).
Vienžo su ISO ar be, vidaus auditoriai yra žmonės kurių darbas yra gaudyti visus kas blogai dirba, ir tokiu pasipiktinusiu - nesupratusiu tonu bartis ir piktintis, kodėl ten koks popiergalis nebuvo užpildytas per 5 dienas, o tik 7 dieną. Tikrai milžiniškas skirtumas, kai popierių pildymo patikra vyksta kas pusantrų metų ir galutiniam klientui vienodai rodo, kada kokie vidiniai veiksmai atliekami.
Blogiausia, kai įmonėje ar įstaigoje vidaus auditoriam uždeda KPI, kuris būna "identifikuoti pažeidimai", "prevenciniai veiksmai" ar kas panašaus. Tuo valdžia paleidžia pasiutusius šunis ant savo darbuotojų. Nes kuo darbuotojai dirba blogiau, tuo auditoriam daugiau algos. Jei darbuotojai dirba gerai, auditoriai tupi su 80 proc. uždarbio ir yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų blogiau. Tada prasideda medžioklė be varovų - vieni dirba kaip visada, kiti laukia (arba aktyviai dirba ties) tvarkos keitimu, kad paskui prigaudyti tų, kurie dirba pagal seną tvarką.
Ar tokia pozicija išvis reikalinga? Dažnai tai eilinė šilta vieta kažkam stumti laiką ir tinkamai nuteikus ir motyvavus gerai dirbti darbuotojus, tijūnas su botagu nereikalingas. O kaip tada patikrint - reik susigalvot rodiklius, kuriuos tikrintų excelis arba kokia kitokia sistema ir nereiktų piktos tetos ar dėdės su "čeklistu".
Patarimas veiklos tobulinimui - neskirkit kokybės auditoriais žmonių, kurie nedirbo darbo, kurį turi tikrinti - taip jie gauna instant blogą karmą, disrespektą ir diarėjos bangas.
PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Ale vat Kaziuko šroti tai mes visada gerai su juo susišnekam, nu nors nieko ti neperku, ale pašnekėt įdomu. Pasjuokiam kaip jo žmona metrikacijoj popierius rašinėja, tai sakė net nebešneka telefonu su niekuo - kad jau noria tegu elėj atstovi prie kabinetą. Tik vat nabagį vėl apknisą turgi, nu visiškai nebemažna nikuo tikėt.
Troleibusų vairuotojams įvest Regitros rengiamus saugaus eismo kursus, kurie būtų apmokami iš baudų, kurias sumokėtų troleibusų parkas už KET pažeidimus (tam reikalingas efektyvus gaudymas). Taigi daugiau baudų - daugiau nuobodžių kursų - tiek darbdavys tiek darbuotojas suinteresuotas važinėt gražiai.
Sendaikčių pardavėjai. Jeigu norit pasiklausyti blevyzgojančių nesąmones vidutinio amžiaus vyrų, apsirengusių keistais drabužiais, kvepiančių degtinėle ir apsikrovusių šūdniekiais - neieškokit toliau kaip "Kompensos" parkingas ir "Karolinos" sklepas šeštadienio ryte arba prie "Akropolio" sekmadienį.
(BBC nuotrauka)
Kai atsirado geri internetiniai turgai ir Euras, biznio planas ten visų panašus - pirk arba mainyk viską dideliais kiekiais ir paskui bandyk prakalti brangiai po vieną kokiam kvaileliui ar turistui. Tik, kad nesimato tų pardavimų. "Kiek moneta kainuoja?" "Du Eurai" "Tai kad 20 centų verta ne daugiau" "Oi oi iš kur taip žinai, ką tu čia man aiškini". Pats aišku pirko už kokius 10 Eurų 5 kilogramus tų monetų. Toks vaizdas, kad jie ten net nenori uždirbti, ar ką parduoti, tik tiek, kad nereik vaizduot didelių žinovų - internetą visi turi, kainas visi žino.
Yra ten kažkiek tokių kurie ateina daryt biznio - atskirsit lengvai - per metus pasikeičia visas stalo turinys, nesmirda šnapsu ir neatrodo, kad savo prekes susirinko konteineriuose. Su tokiais ir reik ten biznį daryt. Čia kaip mokė mane seni žmonės - prieš pirkdamas pieną turguje, pažiūrėk, kokios bobutės panagės.
Koks veiklos tobulinimas galimas - ko gero jokio - ten žmonių gyvenimo metodas toks. Tie kas nori uždirbt uždirba, tie kurie nori pasėdėt, pagert, paskui pašvinkę pasivažinėt po Vilnių, grįžę pasiriet su žmona, jei ji dar nepaliko irgi ten randa savo vietą. Patarimas tiem kas nori ten ką nors pirkt - visada pasižiūrėkit kokios kainos LIETUVIŠKAM internete ir nemokėkit daugiau.
Šrotininkai Viena iš kategorijų, su kuria daug kas nesusiduria, nes ten gana specifikuota rinka - po šrotus trankosi tie, kas važinėja senom mašinom, kažką remontuoja, tiuninguoja arba tiesiog mėgsta mašinas daužyt.
(openthemagazine.com nuotrauka)
Va ten ir susiduriate su šrotininkais - ten labai dažnai sistema kaip Indijos kastose - savininkas šrote nesirodo ir gyvena sau, vadybininkas yra didžiausias šulas - jį atskirsite iš laisvų rankų įrangos ausyje, visą laik smilkstančios cigaretės ir švarios "specofkės". Jis dažniausiai sėdi pavėsyje (arba šilumoje jei žiema). Ir dar yra ardytojai - dažniausiai nelegaliai dirbantys, į klausimus neatsakantys ir murzini baudžiauninkai, kurie tiesiog dirba ir stengiasi nepakliūt į akis.Šroto vadybininkas yra toks kaip šiukšlyno imperatorius - telefono niekada nekelia be 8 suskambėjimo (nors klykia jis jam tiesiai į smegenis), nieko nežino ir jam visada reik paskambint po 15 min., bet jis vistiek nieko nežino, jei kažką turi dažnai nebeturi kai laikas būna pirkt arba tai yra ne tai ko tau reikia. Šrotininkas niekada nežino kokios tau dalies reikia, nes jam nepatinka tas darbas ir išvis, ko tu po jo šiukšlyną slankioji. Jie uždirba tik iš auksinės kantrybės žmonių kurie netingi su jais terliotis ir iš remontininkų, kurie su 0,7 išsiperka šrotininkų draugystę ir malonę.
Šiais laikais kai internetas pilnas instrukcijų, naujų detalių ir autoservisai pagaliau nebėra vietos kur veži savo mašiną tolimesniam sugadinimui, šrotai kaip ir turgūs gyvena iš konservatyvių žmonių. Kai kurie aišku tampa labai modernūs su tinklalapiais ir netgi keliamais telefonais, labai specializuoti ir dažnai integruoti su autoservisais.
Kaip pagerinti šrotų veiklą - pradėti gaudyti juose nelegalus, teršėjus, visokius šūdmalius (pamenat didįjį Vilniaus gaisra, kai nuo šroto darbų visas pakraštys atrodė kaip Alepas po Asado antskrydžio) taip priverčiant kitus labiau stengtis. Ir jei šrote sutinkat eilinį "šiukšlynų imperatorių" nevažiuokit ten antrą kartą.
Pasų - teisių - pažymų išdavėjos. Būna ten gal ir vyras vienas kitas, bet tokio neteko sutikt.
Seniau vat tai būdavo tikra linksmybė - gyveni viename mieste, teises laikai kitame, atsiimi trečiame. Ir nežinai ar nuvažiavęs (tiksliau nuvežtas, nes teisių taigi neturi) 100 km. tas savo teises gausi, nes pikta teta žino, kad teisės bus atvežtos per savaitę, bet laukimo periodas 14 dienų ir ji atsisako patikrinti ar jas atvežė jei paskambini anksčiau nei 15 dieną. Ir jei, neduokdie, pasirodai anksčiau tai turi atklausyt moralą, atlaikyt juodosios mambos nuodų mirtinumo žvilgsnį, ir pasiėmęs teises bėgt į tualetą nuo diarėjos bangų.
Su pasais mažmiesčiuose būdavo panašiai - jei parašydavai ką netiksliai į langelį, arba atrodydavo, kad tavo parašas nepakankamai gražus, būdavai maždaug prilygintas kažkokiam asocialiam žulikui (tetos dažnai būdavo ex.milicininkės, stumiančios laiką iki pensijos).
Vidaus kokybės auditoriai. Dar žinomi kaip "Ofiso policija", "Maitvanagiai" arba "Tie". Jie yra gana universaliai nemėgstami. Didesnėse įmonėse ar įstaigose jie dažnai atsiranda su tiek pat universaliai nevertingu popieriniu ISO9001 standartu, kuris kiekvienam darbui numato tik vieną būdą ir 15 popiergalių (mažose įmonėse tas standartas numetamas ir pamirštamas iškart po audito, o ir mokėt ofiso policijai jos neturi iš ko).
(Zachary Scott/Getty nuotrauka)
"Taigi reikalingas jis, kokybė ir taip toliau..." sakysit - kiek didžiausių pasaulyje kompanijų suka galvą dėl tokios popierinės kokybės? ISO standartai svarbu dangteliams, konteineriams ir varžtams, kad visur būtų vienodi, bet ne vienodai kokybei, nes nėra tokio dalyko, kaip vienoda kokybė skirtinguose darbuose.Vienžo su ISO ar be, vidaus auditoriai yra žmonės kurių darbas yra gaudyti visus kas blogai dirba, ir tokiu pasipiktinusiu - nesupratusiu tonu bartis ir piktintis, kodėl ten koks popiergalis nebuvo užpildytas per 5 dienas, o tik 7 dieną. Tikrai milžiniškas skirtumas, kai popierių pildymo patikra vyksta kas pusantrų metų ir galutiniam klientui vienodai rodo, kada kokie vidiniai veiksmai atliekami.
Blogiausia, kai įmonėje ar įstaigoje vidaus auditoriam uždeda KPI, kuris būna "identifikuoti pažeidimai", "prevenciniai veiksmai" ar kas panašaus. Tuo valdžia paleidžia pasiutusius šunis ant savo darbuotojų. Nes kuo darbuotojai dirba blogiau, tuo auditoriam daugiau algos. Jei darbuotojai dirba gerai, auditoriai tupi su 80 proc. uždarbio ir yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų blogiau. Tada prasideda medžioklė be varovų - vieni dirba kaip visada, kiti laukia (arba aktyviai dirba ties) tvarkos keitimu, kad paskui prigaudyti tų, kurie dirba pagal seną tvarką.
Ar tokia pozicija išvis reikalinga? Dažnai tai eilinė šilta vieta kažkam stumti laiką ir tinkamai nuteikus ir motyvavus gerai dirbti darbuotojus, tijūnas su botagu nereikalingas. O kaip tada patikrint - reik susigalvot rodiklius, kuriuos tikrintų excelis arba kokia kitokia sistema ir nereiktų piktos tetos ar dėdės su "čeklistu".
Patarimas veiklos tobulinimui - neskirkit kokybės auditoriais žmonių, kurie nedirbo darbo, kurį turi tikrinti - taip jie gauna instant blogą karmą, disrespektą ir diarėjos bangas.
PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Ale vat Kaziuko šroti tai mes visada gerai su juo susišnekam, nu nors nieko ti neperku, ale pašnekėt įdomu. Pasjuokiam kaip jo žmona metrikacijoj popierius rašinėja, tai sakė net nebešneka telefonu su niekuo - kad jau noria tegu elėj atstovi prie kabinetą. Tik vat nabagį vėl apknisą turgi, nu visiškai nebemažna nikuo tikėt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą