Savanorių kaina

Visgi savanoriai neparduodami (ta proga sveikinimai krašto apsaugos savanoriams ir likusiai Lietuvos kariuomenei su praėjusia Lietuvos kariuomenės diena). Ir ne apie numirusį garsų savanorių vadą Fidelį (kai pagalvoji, kad išgyveno 90 metų jam daug kartų sėkmė šypsotis turėjo, kad ir senam komunistui).
Apie Lietuvos televizijos savanorius šykart, tiksliau - "Laisvės kaina - Savanoriai"

 (lrt.lt nuotrauka)

Taip taip - čia gi tiek lauktas patriotinis televizijos projektas, apšviesiantis mus, kaip atrodė Laisvės kovos Lietuvoje, pradedant 1918 ir baigiant neaišku kuriais metais, pagal treilerius kokiais 1950.

Kai tik pranešta buvo apie jo kūrimą atrodė, kad gal visai ir nieko. Kai pasirodė anonsai ir treileriai atrodė na gaaaaaal.... Galutinis produktas yra vertas Jesaus Hernandeso knygų, bet nežiūrėti irgi neišeina, kaip ir žiūrint nesijuokti.

Negalvokit, kad aš prieš patriotinę televiziją - tikrai ne, idėja graži, pastangų įdėta, bet, kad ne ten kur reikia - vietoje plačiaformačių kadrų ir slo mo reikėjo daugiau įdėt laiko į tyrinėjimą, ypač kai tai turėtų būti, kaip sako patys kūrėjai:

„Laisvės kaina. Savanoriai“ scenos buvo filmuotos daugelyje unikalių ir tą laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Kiekviena filmavimo vieta buvo renkama itin kruopščiai, nes šis istorinis filmas iki mažiausios smulkmenos turėjo būti tikroviškas. Filmo kūrėjai įsitikinę, kad šis jų kūrinys žiūrovus pavergs savo siužetu, vaizdiniais bei autentiškai atkurtais to meto kostiumais."
http://www.delfi.lt/vyriskai/po-darbu/muzika-kinas-knygos/prodiuseris-r-skaisgirys-apie-savanorius-suprasti-turi-penktokas-kaimas-ir-miestas.d?id=72862268

Pažiūrėkime bent vieną seriją kartu. Juos ko toliau tuo darosi geresnės. Čia ketvirta serija:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/156305/laisves_kaina_savanoriai#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=3231000

Serija dedikuota kovai su bermontininkais vykusiai 1919 metais

Veiksmas prasideda kai vienas iš pagrindinių personažų grafas Konstantinas (toliau bus tiesiog Grafas dėl patogumo), atjoja pas Bermontą Avalovą.

Kur tas Bermontas apsistojęs ir šiaip kas vyksta nelabai aišku, na bet tarkim - 1919 vasarą jie jau po truputį rodėsi Lietuvoje. Ar pats Bermontas buvo koją į Lietuvą įkėlęs - kas ten žino.

Bermontas kažkodėl be ūsų (gal priklijuojami pasibaigę?) ir groja su apynauja gitara su užrištu bantų kaip koks vilkas iš "Nu pogady".

Toliau mediniai dialogai bet ties čia neapsistokim, dauguma jų seriale tokie, nes mes gi ne kino kritikai, nagrinėjam šiandien "iki smulkmenos tikroviškumą". 

Bermontas sudegina Lietuvių notą savo Zippo "benzinka", nesvarbu, kad jos Lietuvoj geriausiu atveju 1990 pasirodė ir jų iki 1932 išvis pasaulyje nebuvo. Jis gal degtukais naudotis nemoka, nesikabinėkim prie to Bermonto.

Istoriniai intarpai su pasakojimais bent kiek pataiso istorinę vertę - kažkiek padeda suvokt, kas per veiksmas. 

Toliau vyksta šnekos Kauno 7 forte - daug ten veiksmo vyksta, nesvarbu, kad ten geležies rinkimo kuopa tuo metu buvo, kuri rinko tvirtovėse išmetytus daiktus ir tiekė juos kairuomenei, o ne generalinis štabas kažkoks. Svarbu senoviškai atrodo ir gerai.

Kariuomenės vadas visai panašus parinktas, neaišku tik kuris, nes per serija tai lyg tai Liautukas, bet gal ir Ladyga. Ne tiek svarbu.

Toliau veiksmas persikelia miškan ir ten sutinkame pagrindinį antiherojų - bevardį ūsuotį, kurį vadinsim tiesiog Ūsu. Jis buvo ir vokietis dezertyras, ir bolševikas, o dabar bermontininkas. Vaidina tokį didelį sadistą sociopatą, bet kažkaip neįtikina. Nušaunama pora kaimiečių. Galėjo bent žiponus kečupu paterliot, kad matytųsi jog tikrai negyvi, bet šitame seriale nieks nekraujuoja.

Toliau veiksmas Kaune - sutinkam antrą pagrindinį personažą Bareikį. Turi jis ten ir savo vardą pavardę bet taip paprasčiau. Atpažįstamas iš apvalių akinių, pirktų kokiame nors "Vision express". Tie akiniai labiausiai įsimenanti dalis - tie plastikiniai rėmai, skaidrios atramos nosiai, stiklai su dioptrijų nemažai. Kaip pasakytų Sokratas - senovėje visi akiniai buvo apvalūs, bet ne visi apvalūs akiniai buvo senovėj. Bent jau kojeles iš vielos galėjo primontuot kostiumu departamentas.

Šneka apie beigelius su kepėju (su period corect akiniais, beje). Tikrai juos 1919 metais beigeliais ir vadino - ne riestainiais, ne barankom, ne baronkom, ne bublikais, o būtent beigeliais. O ir "beigeliai" kažkokie nepanašūs, na bet čia skonio reikalas. Bėje - barangūs beigeliai - 10 markių už 3. Kareivio dienos alga taip tarp 5-10 markių dienai tuo metu buvo. 

Bareikis ateina pas Marcelę - moterį, kuriai net ir didžiausio badmečio ar nepritekliaus metu nepritrūksta kosmetikos. Marcelę šiek tiek neščia - čia, taip sakant, serijos leitmotyvas. 

Vėl stovyklos palapinėje veiksmas - Bermontas bara Ūsą kad jis banditas, išgrūda saugot traukinio. Įdomu, kodėl tie kareiviai pastoviai palapinėse trinasi - kai esi plešikaujanti armija gi daug paprasčiau kokius kaimiečius išvyt iš namų ar ką - kam dar tuos skudurus palapinių visur tampytis. 

Vėl Kaunas 7 fortas, Bareikis susitinka su draugeliu Mykolu. Tas pasigiria, kad gavo 3 hektraus žemės. Nu jo - prastokas savanoris gal buvo - įsakymo neradau greituoju būdų, bet visur skaičiai maždaug 10-15 arba 8-20 hektarų. Nesvarbu aišku, kad žemę iki 1921 matavo valakais ir kad iš 3 hektarų Mykolas būtų badu numiręs su 1919 metų ūkio galimybėm. Visi priprato per tiek metų, kad normalus žemės kiekis yra 3 hektarai, 3 hektarai "it is".

Grafas gryžta pas Marcelę, šneka per tvorą, nieko įdomaus, Bareikis su Mykolu gryžta pas savo brolį Repšį, (ne Repšys jis bet taip papračiau), kuris vaidina ikismetoninį gana amoralų marozą. Kai kurie padaro gramą ir pasirodo ir Bronė irgi truputį neščia - drama, vargas, konfliktai.

Mykolas su Brone, beje vieni iš geriau suvaidintų personažų, tokie natūralūs labiau. Bet vėl nesileiskim į kino kritiką.

Pas Bronę kamurkėje pieno separatorius riogso, 1919 metais irgi tokių reikalų nesimėtė Lietuoj, na bet senoviškai atrodo, good enough. 

Veiksmas Kaune, Grafą išgrūda į Frontą (tiesiai iš lovos, vat nedalia), Bareikis irgi iškeliauja Kaunan kartu su Mykolu, kuriam dar Repšys apskaldo ausis, kad Bronę vestų perdaug neraganėjęs. 

Čia aišku jau ima laiko ratai buksuot - rimta kova su Bermontininkais prasidėjo rudėnio pabaigoj - žiemą. O čia kaip vasara taip vasara. 

Kaune, Karininkų Ramovėje, kurios dar net brėžinių tuo metu nebuvo, derasi  lietuviai su vokiečiais. Tas pats vokietys, kuris susimovęs su nepriklausomybės aktu, turėjo arklių pasagas blizgint kur nors Bavarijoj, dabar jau šulas ir diplomatas, šalia jo kažkoks ala prancūzas su Trampo įdegiu. Lietuviai sukuria planą ir išlenda šarvuotas traukinys - atsiminkit, jis dar pasirodys. 

Tada poteriai, bažnyčia, vokietis, Marcelė - vaikštinėja jie ištrupėjusiu sovietiniu asfaltu prie Kauno sąntakos. Na bent batai švarūs liko.

Kitas momentas - piktasis Ūsas eina mišku slėpt savo grobio. O gal ne? Nesvarbu. Pagauna jį lietuviai, bėje visuose mūšiuose nieks ant šautuvo neprisisegęs durtuvo. Pavojinga, dar akį išsidurs. Ūsas labai netikroviškai gauna buože kupron ir atvedamas pas lietuvius, kurie žole žaliuojantį lapkritį sėdi palapinėse dieną užsidegę žibalines lempas. 

Lietuviai bermontininką atskiria pagal tai, kad laikrodžių prisivogęs, ne pagal tai, kad su bermontininkų uniforma. 

Ūsas papsakoja savo gudrų planą - priduos šarvuotą traukinį, lietuviai užkimba. 

Kieme epic vieta - Bareikis moko Mykolą rašyt. Ant vaškinės lentelės su šakaliu kažkokiu. Romos imperija vienžo, tik pas juos lentelės gėresnės buvo. Tikrai negalima rašyt ant žemės su kokiu pagaliu, ant lentos su nuodėguliu, dar kaip nors. Geriausias būdas fronte naudot žvakes lentom apvarvint ir ne kitaip. 

Toliau suktas planas - nukenksmint traukini susprogdinant bėgius - eina sau, argi taip galima? Tikrai lietuviai patys nedasigodojo. Vietą parodys Ūsas, sakytum tų bermontininkų palei bėgius kas metras ir tėra viena vieta visam Radviliškio rajone kur jie nemato.

Vėl Kaunas - Vokietys su Trampu rėkia ant Smetonos, kuris jiems primena, kad galėtų belstis. Tikrai karo metu prezidento kabinetas nesaugomas ir kas nori gali įsirauti belekada. Atvira visuomenė ne kitaip.

Kitas epizodas - Bareikis su Mykolu miške prie Radviliškio sprogdina bėgius - bėgiai ryškiai apleisti ir surūdiję, joks traukinys ten nevažiavo senokai. Deda pačia mažiausią bombą su pačiu trumpiausiu knatu. Pakuria su degtuku - ryškiai Zippo turi tik ponai kaip bermontas. Vieta sprogdinimui nei šiokia nei tokia, nes nėra sankasos ir traukinys geriausiu atveju sustotu pusdieniui. Na bet nesvarbu. 

Ūsas iš už aulo išsitraukia akivaizdų riebų peilį, nes nu gi ant garbės žodžio jį pagavo ir net neapieškojo ir smeigia lietuviui pilvan. Rankos jo bėje atsirišo kažkaip. Po to labai lėtai bėga miškan, Bareikis su Mykolu nešauna, ir nebėga prie nubesto kareivio, bet tupi per 5 metrus nuo bombos už berželio. 

Įvyksta skysčiausias sprogimas kino istorijoje, bėgiam žala yra 0, matosi, kad sija sveika. Ūsas pabėga, neaišku ką jis rezga. 

Grafas ateina kariaut pas Bermontą. Prasideda lemiamas mūšis. Oras gražus, šilta, žalia, lapkričio pabaiga....

Prasideda mūšis, sprogimai jau normalesni, karininkai bėga į ataka net pistoletų neišsitraukę, kariai durtuvų neprisisisegę, kad akių neišsibadytų. Mūšis tradiciškai serialui - 5 prieš 5. Tiksliau šykart 7 prieš 0 nes priešų nėr, tik artilerija.

Frazė per artilerijos apšaudymą "ša, nekelk triukšmo" prideda rimtumo visai situacijai. Bermontininkas extra dramatiškai bando nušaut Grafą, bet jam sutrukdo sprogimas - galėjo šaut neatsistojęs, gal būt pavykę. 

Traukinys neatvažiavo (turbūt malkos baigėsi, nes bėgiai tai sveiki). Trampas rėkia ant lietuvių vado jo palapinėjė, bermontininkų sanitarai sovietiniais sudedamais aliuminiais neštuvais išneša sužeistą Grafą. Balsas už kadro pamini apie Lietuvių štaba Radviliškyje - turbūt Radviliškis buvo labai smarkiai sugriautas, kad lapkričio mėnesį Lietuviai sėdėjo palapinėjė. Nors aišku lapkritis šiltas tais metais buvo. Paminima, kad sužeistieji paliko Lietuvą gruodžio 15. 

Finle Bareiki atneša Marcelei liudną žinią, kad Grafui tiu tiu, nebėr. Marcelė apsipila ašarom tarp gruodžio mėnesį  žydinčių bijūnų......

Tai va taip vat - tokia ta savanorių kaina. Taip tradiciška Lietuvoje - good idea poorly executed. Tikiuosi, kad sužadins ji daug kam norą paskaityt kaip iš tikro atrodė nepriklausomybės kovos, su purvu, šalčiu, badu bet kartu ir tikra drąsa ir pasiaukojimu. O pirmadienio vakarais ir toliau žiūrėkim "Laisvės kainą - Savanorius" tik nieko išskyrus istorinio pasakojimo intarpus neimkim už gryną pinigą. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
O man tai patinka. Ir ta meilė tokia graži ir vat istorija, nėr čia ko gilintis -gi pasakė, kad viskas čia ATITINKA LAIKMETĮ.