Apie peilius

Sveiki visi vasarojantys.

Šios tropinės vasaros, paskatintos gal klimato atšilimo, o gal tiesiog šiaip kažkokios neaiškiai karštos metu Lietuvoje vis dar ramu, galite atsikvėpti ramiau. Tiesa, šį blogą vis dar kasdien klikina kažkokie Rusijos botai, nu bet ką su jais padarysi.

Gynybos srityje tai garsiau nuskambėjo policininkų gynybą nuo šunų ir nevisai adekvačių jų savininkų, o ne naujas Lietuvos kariuomenės pirkimas, kurio metu įsigyjama dar "Javelin" prieštankinių raketų.

Javelinai yra gerai, palaidi kandantys šunys yra blogai, o tai, kad per šimtmečio aviacijos šventę nepasirodė ne tik NATO oro policijos misijos naikintuvai, bet ir visa likusi Lietuvos karo aviacija yra paprasčiausiai neteisinga.

Šį kartą norėčiau su Jumis pasidalinti labai neblogu Dariaus Sutkaus straipsniu, išspausdintu šių metų liepos mėnesio žurnale "Karys". Straipsnis vadinasi "Peiliai ir mitai" ir jį galite rasti nuorodoje esančiame žurnale:

Žurnalas

Labai rekomenduoju paskaityti visiems, ypač tiems, kurie visur matote šaltuosius ginklus. Straipsnyje gerai paaiškintos visiškai nesudėtingos įstatymų, reglamentuojančių peilius ir visus panašius daiktus vingrybės.

Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.

Peiliai priskiriami prie ūkinės buitinės paskirties daiktų, nepriklausomai nuo to, kaip jie atrodo, veikia, iš ko padaryti ir panašiai, išskyrus labai specifinius peilius, priskiriamus prie draudžiamų ginklų:

Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;

2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;

3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.

 
O kiek kartų esat girdėję pasakas:

"Geležtė ilgesnė nei per delną - šakės bus tau jei tokį turėsi"

"Čia net kraujo nuleidimo grioveliai yra - gryn šaltas ginklas"

"Kad peilį galėtum nešiot geležtė turi nulūžt nuo 25 kg svorio, kitaip - šaltas ginklas" (priklausomai nuo to, kaip tą svorį uždėsi, taip turbūt nesulaužysi net peilio bulvėm skust iš turgaus)

"Čia "garda" yra - tokios tik pas šaltą ginklą gali būt"

Ir taip toliau ir panašiai, nors visa tai yra spangalai.

Paprastai šnekant, viskas, ką galima nusipirkti naujai pagaminto lietuviškose internetinėse ir gyvose parduotuvėse, ir parduodant neprašo asmens dokumento, o tuo labiau siunčia paštu, nepatenka net į mažiausia reglamentuojamą D ginklų kategoriją, taigi tai nėra ginklai jokia prasme, o tiesiog daiktai - patikėkit, pardavėjams bausmės už nelegalią ginklų prekybą nejuokingos, taigi jie jau pažiūri, kad jų stumdomi kiniški peiliokai nebūtų draudžiami per jokį kampą. 

Arčiausiai, kiek paprastas žmogelis gali priartėti prie šaltojo ginklo, tai visokie naujai parduodami mėtymo peiliai, visoks antikvariatas ir įvairūs rankų darbo ir meistriukų gaminiai.

Mėtymo peiliai pardavinėjami dabar ir internete, bet prašoma asmens dokumento - tai jau turėtų būti gera indikacija, kad perkat ne šiaip peilį. Kai jau patenkam į D kategoriją, tokius daiktus galim transportuoti supakuotus, bet nesinešioti su savim.

Kam tokia mintis gali kilti irgi įdomu, bet vistiek atsiminkit - pamėtėt peilius - susipakuokit ir pasidėkit į bagažinę arba spintą (išvis nėra labai gudru tai daryti ne nuosavose valdose, o kokioje nors random pamiškėje mėtant į medžius, gali tekt ir aiškintis ir baudas pamokėt jei ne policijai tai eiguliui).

Toliau antikvariatas. Čia vat daugiausia prisižaidimų su šaltaisiais ginklais - D kategorija. Visiem vat kažkodėl reik rinkt tuos durtuvus nuo šautuvų. Digeriai prikasa, importuotojai priveža, žmonės prisiperka. Atsiminkit - bet koks daiktas, kuris segasi prie šautuvo, yra šaltasis ginklas, nes jis skirtas žmonėms smaigstyti, o ne dešrai pjaustyti. Ir nesvarbu, ar tai peilis nuo AKM, ar Mosino virbalas ar dar ten kokia egzotika - paskirtis ta pati, teisinis statusas tas pats. Tas pats galios ir durtuvui nepriklausomai nuo to, kiek jūsų senelis su juo kiaulyčių nusmeigė ir kiek jis nugaląstas, ir kiek likę prisegimo mechanizmo, nors ant rankenos ir privyniota 5 sluoksniai mėlynos izoliacijos. Kai kaime eisit į mišką šakų vantai pasipjaut - visada pažiūrėkit kokį peilį išsitraukiat iš dieduko stalčiaus. 

 (http://www.old-smithy.info nuotrauka)

Taip, kad jei jau jaučiat nenumaldomą norą juos turėti ar pirkti, o jei jau turit  - kur nors gabentis, vežkit bagažinėje įdėję į kokia dėžę ar tašę ar dar kažką - kuprinėje ant peties trulike ar kėblinant per miesta - galit prisinešioti. Paprastai sakant - jei neturite 18 metų ir mašinos - militarijos transportavimą geriau palikit kitiems. 

Rankų darbas ir meistriukai - čia jau galiam klimpti giliau.

Jeigu turit kokį nors ne fabrike, o zonoje ar garaže gamintą peilį tai:

a) jeigu jis automatiškai atsilenkia - meskit jį kur nors velniop iš savo gyvenimo, pageidautina dar prieš tai pasmulkinę su "balgarke". 

b) jeigu jis automatiškai neatsilenkia - žiūrėkit, ar nėra gerai pagaląstas iš abiejų pusių, ir šiaip neatrodo, kad prasilenks su įstatymu. Jei kyla įtarimų - skaitykit a punktą. 

Patiems gaminant irgi reik turėti proto, ypač jei galvojat savo gaminį paskui parduot ar padovanot - žiūrėkit, ką dirbat tiesiog. Tas pats ir su modifikacija - nieko ypatingo, jeigu peiliui rankeną apvyniosit kuo nors, geležtės forma pakeisit kažkiek, bet jei nusigaląsit abi puses ir nešiosities tokį vėlgi galit "prisinešiot". Su automatiniai peiliais tas ypač galioja, kadangi ten šiaip ar taip vaikštoma gerokai arčiau net ne D kategorijos, o tiesiog draudžiamo ginklo ribos.

Dariaus Sutkaus straipsnyje gerai aprašytas teisėsaugos požiūris, kad peilio nieks su savim neturi jokiam kitam tikslui, o tik kieno nors nubedimui. Per "Farus" visada pagavę kokius maroziukus ar šiaip kokį pijoką, iškart klausia "Peilių, aštrių daiktų savigynai turi?". Kaip ir sakoma straipsnyje - pamirškit tą žodį. Savigynai skirti savigynai įsigyti ginklai, telefonas su 112, dujų balionėliai ir panašūs legalūs TAM SKIRTI daiktai.

Bet kokioje situacijoje vadovaukitės sveiku protu - nesitampykit po miestą peilio kaip Krokodilas Dandis, jei nenorit klausimų bereikalingų, taip pat eidami į aludę, kai žinot, kad prisišniosit neprisidėkit pilnų kišenių visokių "svinoriezų". 

PAPARASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)

Nu tik žulikas gali peilį turėt, kam gi raikia čia nešiotis. Nu ties atsimenu kai Česlavas neturėjo su kuo alaus atsdaryt tai nuslaužė iltinį dantį, bais daug paskui nabagas žmogelis turėją mokėt dktarui. Maž but peiliokas tada ir mačijys, ale pakui pagaus paliciją, tai nei kų sakyt nei kas daryt.

Fake News by VRM ? (ginklų kontrolė LT)

Senokai nesigirdėjo apie naujus ginklų draudimus Lietuvoje, kas yra gerai - draudimai dabar madoje, o ginklus drausti madoje visada.

Vis dar nelabai aiški situacija su šauliais sportininkais ir šaulių sąjunga - kaip ten jiems su ginklų leidimu-draudimu. Ir visada kai prasidėdavo draudimo pasiūlymai, kalba sukdavosi apie pusiau automatinius ilguosius graižtvinius ginklus standartinėmis ("didelės talpos") dėtuvėmis. Taip taip - garsieji "Full Semi auto Assualt weapon" ty AR-15 ir visi kiti jo baisieji draugai.

Kadangi JAV demokratai visai būdais bando juos uždrausti, nes visiem gi aišku, kad ginklai, o ne bepročiai su ginklais kalti dėl visų šaudynių, ir uždraudus ginklus jie tikrai neras kitų būdų, Europos Sąjunga irgi neatsilieka ir visais būdais stengiasi pasirodyti, kad galima sugalvoti irgi kokį kreivą draudimą. Taip atsirado Europos šaunamųjų ginklų direktyvą (European Firearms Directive). Apie ją jau rašiau seniau čia ir čia (daugiau apie deaktyvavimo reglamentą, bet ten ta pati plokštelė).

Tai vat atėjo ir pas mus jau tai (nebe pirmą kartą, bet pernai kažkaip nesigavo). Vyriausybė pritarė naujam ginklų kontrolės planui. VRM iškart pasiskelbė, kas vėliau pralėkė pro portalus.

Skaitomą ką mums rašo:

"Įstatymo pakeitimais numatoma, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai (dabar yra B), todėl bus neprieinami civiliams gyventojams. Išimtys numatytos sportinio šaudymo sporto klubų nariams ir Šaulių sąjungos nariams. Visi kiti gyventojai galės įsigyti pusiau automatinius ginklus, kurių dėtuvė neviršija 10 šovinių, šie ginklai ir toliau bus priskiriami B kategorijai".

Ar neatrodo kad kažkas nesiklijuoja? Pusiau automatiniai ginklai, jei kas nežinote, tai čia ir visi pistoletai išskyrus revolverius ir dar visokias sportines egzotikas ir parakinius prikemšamus. Tai taip išeitų, kad visi pistoletai, kurių dėtuvėse telpa virš 10 šovinių (o tai yra 80 procentų modernių pistoletų, nors ir likusi dalis nestandartiškai gali dažniausiai naudoti dideles dėtuves) tampa A kategorijos ginklais kaip balistinės raketos, atominės bombos ir sunkieji kulkosvaidžiai?

JAV turėjo tokį draudimą vienu metu, bet naudos iš jo buvo lygiai 0. Tai ES gi neliptų ant to paties grėblio? O ES ir nelipa, bent jau taip pilna koja kaip VRM sako.

Direktyva sako taip:
The 2017 Directive prohibits legal gun owners from possessing a loading device with capacity of more than 21 rounds in case of short firearms (pistols) and more than 11 rounds in case of long firearms (rifles). If inserted into a given class firearm, the legal gun owner should lose authorization to acquire and possess a B category firearm.
https://en.wikipedia.org/wiki/European_Firearms_Directive

Lietuviškas įstatymo projektas:
Prie A kategorijos priskiriami:
1) karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;
2) automatiniai šaunamieji ginklai;
3) šaunamieji ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai;
4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;
6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;
7) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;
8) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;
9) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių;
10) bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;
11) duslintuvai, naktiniai taikikliai;
12) visų kalibrų patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;
13) granatos ir granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;
14) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
15) liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;
16) ginklai, kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;
17) ginklai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;
18) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1 200 niutonų (N);
19) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
20) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos ar kitokios pavojingos gyvybei ar sveikatai medžiagos arba energija;
21) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;
22) graižtviniai šaunamieji ginklai, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus medžioklinius, senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas.


Taigi VRM komunikacijos skyriuje dirba žmonės, kurie arba neskaito ką rašo, arba nesupranta ką rašo, arba išvis jiem tie ginklai ten buvę nebuvę. Ar čia galima laikyt klasikinėm Fake News - gal ne visai, bet tiesos irgi neparašė.

Pažiūrėsim kaip seimas nubalsuos, bet kai iš šio seimo jau tiek visokių gerų dalykų gavom, reik manyt kad vėl susirinks pusė į balsavimą, diduma nubalsuos prieš, kas liko - susilaikys - kaip gi galima balsuot už kažkokius ten ginklus.

Visi tie nauji pakeitimai didžiausia rakštis sportininkams ir žmonėms, kurie tuos ginklus legaliai laiko "zombiu apokalipsei" - pas juos yra didžioji dalis pusiau automatinių šautuvų ir pistoletų, pateksiančių į A kategoriją. Akivaizdu, kad dėl to bus daromos išimtys, jau dabar griežtėja ginklų turėjimo sporto reikmėms tvarka, atsiranda dar visokių draudimu.

Esmė ta, kad dėtuvė nelaikoma pagrindine šaunamojo ginklo dalimi, taigi ją gali nusipirkti bet kas - tai tėra geležies ar plastmasės gabalas ir spyruoklė. Taigi 20, 30 ar 100 šaudmenų dėtuvę be šovinių gali turėti bet kas, o turėti ginklą, kuriam ji tinka ir ją vienoje vietoje jau galės tik A kategorijos subjektai arba griežtai reglamentuoti sportininkai ir šauliai (ten atskira istorija).
Kiek jau tu dėtuvių yra pas ką irgi nėra aišku, nes jos niekada nebuvo niekur registruojamos. Dar aišku yra ginklai, kurie gali naudoti tas pačias dėtuves - tarkim turi žmogus Glock 17 su standartine 17 šovinių dėtuve ir kokį 9 mm AR 15, kuriam tinka to Glock dėtuvės, kurį jis nusipirko tarkim jenotų medžioklei su medžiotojo licenzija ir gamintojo įdėtą "standartine" 5 šūvių dėtuve. Ar jis iškart tampa nusikalteliu turėdamas AR-15 kartu su nelegalia dėtuve, nors ji skirta jo Glockui, su kuriuo kartu ji jau legali? ir tt ir pan.

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (Bonus content)
Seniukai, kas tau su tai ginklais vis yra. Žmogau, ar tu supranti kaip serously uncool jie yra. Ten gi žiauriai pavojinga, nes ten kai pradės paskui koks like asilas ten full semi auto varyt, arba prasineš plastikinį pistoletą į lėktuva tai bus like šakės. Reikia visada tokio labai bendravimo, o ne ten visokio smurto kažkokio, supranti, man, like chill out.

Amerikoj tai visi automatus nešiojasi....

Sveiki vasarojantys (jeigu šitą nesąmoningą orą galima taip pavadinti). Ar atkreipėt dėmesį, kad paskutiniu metu labai sumažėjo priminimai, kad mes kariaujam ir kad mus tuoj užpuls - arba visiem atsibodo, arba tiesiog vasara. Bet ateina Zapad manevrai, taip, kad reik neužmerkt akių ir laikyt paraką sausai. 

Šįkart vėl gi netrolinsim (labai daug), bet pabandysiu nušviesti vieną klausimą, kuris mane žiauriai veda iš kantrybės. Situacija dažnai būna kažkas tokio - koks nors 55+ amžiaus vietinis žinovas visų reikalų pradeda aiškint - "Pas amerikonus tai gali iš parduotuvės automatą nusipirkt, kas per nesąmonės, ką jie galvoja, visi ten automatus pikapuose vežiojasi" Oh realy. Ir aiškink neaiškinęs, kad tai nesąmonė (dažniausiai ir neaiškinu - alaus ir įsitikinimų lengvai nepramuši). Tai visgi kaip ten yra?

Pradėkim nuo to, kas yra "Automatas". Kaip pasakė kažkada kažkas kažkokiame forume - "Automatai kava, Kokakolą ir prezervatyvus pardavinėja". Jei rimtai tai yra prietaisas, kuris savaime atlieka kažkokią užduotį. Ar ne per platu ginklams ? - tikrai taip. Jeigu Miša Kalašnikovas nesugalvojo, kaip geriau pavadint savo kūrinį tik "Automatu", gal nereik čia visiem klijuot to paties štampo. 

Taigi automatiniai (vieną kart nuspaudus nuleistuką iššaunantis daugiau nei vieną šūvį) ginklai yra keturių pagrindinių tipų:

1. Pistoletai - kulkosvaidžiai (Sub machine gun) - pvz. MP-40; MP-5; UZI; Kriss-Vector ir tt. Pagrindinis skiriamasis bruožas - naudojama amunicija, skirta pistoletams, šiais laikais tai daugiausia 9 mm. Luger arba .45ACP. 
2. Šturmo šautuvai (Assault rifle) - klasikiniai žmonių vaizduotės "Automatai" -  M-16, M-4, AK-47, G-36. Pagrindiniai bruožai - pavienės ir automatinės ugnies galimybė, didelė (20-30 šovinių) dėtuvė, tarpinis (mažesnės galios nei šautuvo, bet galingesnis nei pistoleto) kalibras, šiuo metu absoliučiai dominuoja 5,56 NATO, 7,62*39 ir 5,45*39. Nuo jų kartais atskiriami stambesnio 7,62 NATO kalibro šautuvai, bet šioje diskusijoje tai nelabai svarbu.
3. Kulkosvaidžiai. Pagrindiniai bruožai - dažniausiai aptarnaujami komandos, skirti šaudyti iš stacionarios pozicijos, su kojelėmis ar stovu, keičiamais vamzdžiais, daugiausia naudojamas juostinis šovinių padavimas. Pavyzdžiais - nuo FN MINIMI iki M2. Kalibrai - nuo 5,56 NATO iki .50 BMG. Kategorija dažniausiai užbaigiama ties 12,7 ir 14,5 mm kalibrais.
4. Automatiniai pabūklais - automatiniai ginklai, šaudantis didesnio nei 12,7 ar 14,5 kalibro sviediniais. Nuo 20 mm. Vulcan aviacinės patrankos iki 100 mm. kalibro automatinių pabūklų, skirtų laivams. Šiandien mums tai nelabai aktuali kategorija, nors JAV civilinėje rinkoje yra ir tokių.

Yra daug visokių tarpinių ir maišytų ginklų - labai trumpi šturmo šautuvai kartais klasifikuojami su pistoletais kulkosvaidžiais, lengvieji kulkovaidžiai su šturmo šautuvais ir tt ir pan. Bet bazinė teorija yra tokia. Dabar atkreipkite dėmesį, kad jeigu bet koks ginklas neturi pilnai automatinio rėžimo, nes jis buvo taip pagamintas arba nepakeičiamai perdarytas, jis negali būti priskirtas kuriai nors kategorijai - nėra tokio daikto kaip pusiau automatinis kulkosvaidis - tais tiesiog šautuvas.

Vą taip visi įsivaizduoja "Automatus"

Šioje nuotraukoje gal nėra nei vieno automatinio ginklo, o gal yra. Esmė tame, kad iš išvaizdos nepasakysi. Todėl JAV ginklų draudikai bando jau daug metų pramušti terminą "Assault Weapon". Lietuviškai gal būtų "šturmo ginklas" ar koks "užpuolimo ginklas" ir pradėti ginklus drausti pagal tai kaip jie atrodo, o ne kaip veikia. Toks draudimas, dar žinomas kaip "Klintono banas", galiojo nuo 1994 iki 2004. Nebuvo iš jo jokios naudos, tiek jokios, kad net ginklų kontrolės advokatai gėdisi jį traukt į diskusijas.

Taigi visgi kaip ten JAV su tais automatiniais ginklais. Viskas ten ir paprasta ir sudėtinga vienu kartu, ir tikrai ne taip, kaip galvoja dauguma europiečių.

Pradėkime nuo pradžių - automatiniai ginklai nėra toks senas išradimas - jų pradžia yra apie 1880-1900 metus, kai buvo sukurtos pirmosios automatinių ginklų sistemos, tokios kaip Maxim, Hothkiss, Colt 1895. Šie ginklai po truputi pradėjo atsirasti kariuomenių arsenaluose, keisdami visokius rankom sukamus, tampomus ir lankstomus kulkosvaidžius ir dalį patrankų. Ginklai buvo nepatikrinti, brangūs, sudėtingi. Civiliams jie buvo minimaliai įdomūs ir faktiškai neprieinami - tik viena kita turtingesnė organizcija, kaip Pinkertono detektyvų agentūra galėjo sau leisti tokią prabangą. Kadangi civilinės rinkos nebuvo, nebuvo ir poreikio ją reguliuoti.

Viskas tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu kulkosvaidžiai jau buvo ištobulinti ir po truputį pradėjo rodytis lengvesni ir parankesni jų broliai - automatiniai šautuvai, lengvieji kulkosvaidžiai ir pistoletai kulkosvaidžiai. Kadangi JAV į karą vos suspėjo, ne tiek daug populiacijos galėjo susidurti su panašiais ginklais. Taigi, kol kas, dar niekam civiliniai ginklai buvo neįdomūs.

Viskas pradėjo keistis 1918-19 metais, kai, pavėlavęs į karą, veteranas generolas John T Thompson pradėjo savo žavingai pavadinto "Anihilator I" gamybą. 1921 metais, užsukus serijinę gamybą, šiuos pistoletus kulkosvaidžius pervadino į "Thompson Submachine Gun" arba M1921.

Va čia galima būtų dėti lūžio tašką - nors Thompson'as siekė pardavimų kariuomenei, jai tokių ginklų nereikėjo, visų pirmą dėl to, kad karas nebevyko, visų antrą dėl piktos 200 JAV dolerių kainos (apie 3000 JAV dolerių dabartiniais pinigais). Taigi juos pirko kas norėjo - pašto tarnybos, pavieniai policijos departamentai, valstijų milicijos, nacionalinė gvardiją, atskiri civiliai. Bėda ta, kad dar viena visuomenės dalis kaip tik pradėjo prasigyventi - banditai, kurie sėmė pinigus iš 1919 pradėto alkoholio draudimo. Va čia ir prasidėjo bėdos, kadangi galingiausi ginklai atsirado pas tuos, kurie turi pinigų. 

Tiesa M1921 turėjo kad ir nelabai stiprų konkurentą - M1918 BAR automatinį šautuvą, kurie po karo irgi buvo parduodami civilinėje rinkoje už baisinius 300 JAV dolerių. Nedaug kas juos pirko, dažniausiai nusikalteliai juos pavogdavo iš Nacionalinės gvardijos sandėlių. Jie buvo Clyde Barrow ir Bonny Parker "Weapon of choice", pagal legendą todėl, kad galėdavo be vargo pramušti to metų automobilių kėbulus. 

Atrodytų iš filmų, kad tų ginklų buvo velnias gyvas, bet iš tikro jie kaip buvo taip ir liko prabangos prekė. Bėda ta, kad didžiosios depresijos metu, tą prabangą sau galėjo leisti daugiausia visokie nusikalteliai, taigi 1934 metais buvo priimtas pirmas, ir iki šiol galiojantis pilnai automatinius (ir eilę kitų) reguliuojantis įstatymas National Firearms Act (NFA). Jame nėra atskirų automatinių ginklų kategorijų, visi jie laikomi "Machinegun".

Nesileidžiant į peripetijas, bet koks automatinis ginklas turi būti registruojamas pardavimo metu ir pirkėjas turi sumokėti 200 JAV Dolerių mokestį, pateikti dokumentus dėl kriminalinės praeities, pirštų antspaudus, nuotrauką ir vietinio teisėsaugos vado rekomendaciją (viskas, išskyrus teisėsaugos parašą, galioja ir dabar).

Jei ginklas parduodamas kitam asmeniui, mokestį papildomai moka ir dokumentus teikia naujasis savininkas ir taip toliau. Kaip matome, mokestis buvo baisiai didelis su idėja, kad niekas negalės jo sumokėti, o tie kurie galės, bijos registracijos ir nepraeis patikrinimų. Mokestis galioja ir dabar, jo suma nesikeitė, ir dabar, lyginant su pilnai automatinių ginklų, kuriuos galima parduoti (apie tai vėliau) kaina, yra katino ašara.

NFA įvedimas gerokai pakirto automatinių ginklų rinką, kuri ir šiaip nebuvo kažin kokia dėl didelių kainų, taigi iki antrojo pasaulinio karo ginklų tik mažėjo - nusikalteliai dalį prarasdavo ar atsikratydavo, naujų prekyba buvo baisiai brangi. Visgi gaminti ir prekiauti niekas nedraudė - tik susimokėk. 

Nedaug kas keitėsi iki pat šešto, septinto dešimtmečių - automatiniai ginklai buvo parduodami kartu su pusiau automatiniais, bet gamyba buvo gana ribota, nes paklausą ribojo kainos, mokestis ir formalumai - registracija, laukimo laikotarpis - net ir šiais laikais laukimo periodas siekia metus, kol formos būna patvirtintos. 

Septintame dešimtmetyje prasidėjo platesnis ginklų importas į JAV - amerikiečiai visada nemažai ginklų importavo, bet maždaug tuo metu daud Europos armijų nurašė seną ginkluotę ir konvertuoti ir nekonvertuoti automatiniai ginklai pradėjo rodytis JAV. Kadangi tuo metu ginklininkas ar firma, mokantis mokesčius ir esantis tai vadinamas III klasės gamintojas, galėjo, po mokesčių sumokėjimo ir dokumetų patvirtinimo, parduoti civiliams automatinius ginklus, rinka šiek tiek paaugo, ypač tokių pigių pistoletų kulkosvaidžių kai UZI, Ingram MAC-10 ir panašių dalykų.

1968 metais priimtas Gun Control Act of 1968 (GCA arba GCA68), kuris sukūrė daugumą šiuo metu JAV galiojančių ginklų įsigijimo procedūrų, JAV gaminamus pilnai automatinius ginklus palietė nedaug, bet buvo uždraustas importas ginklų, kurie neatitinka "sporting purpose" su tikslu parduoti juos civiliams. Kadangi niekaip nepavyko sugalvoti, koks tas "sporting purpose" tinka pilnai automatiniams ginklams, automatinių ginklų importas beveik sustojo - kažkiek dar gali importuoti dyleriai, bet tik pardavimui specializuotiem neciviliniams klientams. Aktą pasirašė respublikonas prezidentas Lyndonas B Džonsonas.

Bet galutinis smūgis per kepenis pilnai automatinių ginklų rinkai buvo Firearm Owners' Protection Act of 1986 (FOPA). Tuo metu JAV valdė respublikonai ir FOPA dvasia buvo apsaugoti ginklų turėtojų teises, užtikrinant, kad federalinė valdžia nerinktų apie juos informacijos, sustabdyti ginklų patekimą nusikalteliams ir pan. Viskas lyg ir gerai, bet akto svarstymo pabaigoje senatorius demokratas William Hughes prakišo į aktą savo pataisymus, pagal kuriuos pagal kuriuos civiliams asmenims uždrausta įsigyti ar turėti automatinius ginklus, pagamintus ir registruotus iki 1986. Ronaldas Reiganas aktą pasirašė, todėl, nors yra republikonas, jis niekada nebus iki galo mėgiamas ginklų mylėtojų tarpe (respublikonai prezidentai šiaip jau daugelį ginklus draudžiančių įstatymų ir aktų pasirašę). Kadangi aktas visiškai uždraudė naujų automatinių ginklų registravimą, nuo tada iki dabar registre yra tik 182619 automatiniai ginklai ar registruotos automatinės dalys, kurie neribotai gali būti parduodami civilinėje rinkoje. 

Po FOPA įvedimo JAV yra 2 (arba 2,5 tipo) automatiniai ginklai:

• Transferable - tai ginklai, registruoti iki FOPA priėmimo (tas 182619). Tik juos galima parduoti atviroje civilinėje rinkoje, bet reikalingas 200 JAV dolerių mokestis, praeities patikrinimas, pirštų antspaudai, deklaracijos, nuotraukos. Pirkėjas dažniausiai turi bent metus palaukti, kol jo dokumentai patikrinami. Bet net ne čia kabliukas - kabliukas yra kaina - jei iki 1986 metų pilnai ir pusiau automatinių ginklų kainos mažai skyrėsi, kadangi gamyba kainuoja panašiai, dabar pusiau automatinis AR-15 kainuoja apie 800-1000 JAV dolerių, toks pat registruotas M-16 kainuoja nuo 15000 JAV dolerių, MP-5 20000-30000 JAV dolerių. Kadangi buvo registruotų ne vien ginklų, o tik automatinių komponentų, tokių kai gaidukiniai mechanizmai ir užkabos (triger pack, auto sear, etc), jie kainuoja irgi panašiai.

 

Taip - šis pirmakursio profkės frezuotojo lygio gaminys kainuoja 15000-20000 JAV dolerių. Automatinės užkabos dažnai naudojamos ginkluose, kuriais daug šaudoma - sutrynus vieną šautuvą, jis perkeliamas į kitą, nes registruota dalis yra būtent užkaba. 

• Pre sample ir Post Sample. Pre sample tai ginklai, kurie dylerių buvo importuoti tarp 1968 ir 1986, bet nebuvo parduoti ir liko dyleriams. Reta kategorija, parduodama tarp dylerių, bet ribojama mažiau nei Post Sample - ginklai, pagaminti po 1986 metų.  Post Sample ginklus gali gaminti, įsigyti ir turėti tik III klasės gamintojai, kurie moka kasmetinį mokestį. Ji ginklus gali gaminti tik su tikslais juos demonstruoti ir pristatyti valdžios įstaigoms, valdžios įstaigų užsakymų, jėgos struktūroms etc. Šie ginklai civiliams nepatenka, bet ir jų kainos 10 kartų mažesnės. Šie ginklai dažniausiai "dirba" dylerių laikomose šaudyklose.

Taigi priežastys, kodėl "Amerikoje visi automatus nešiojasi..." yra nesąmonė:

1. 2/3 žmonių Lietuvoje nesupranta kas yra automatinsi ginklas, ir jiems viskas, kas turi "bananinę dėtuvę" yra "automatas".
2. JAV automatiniai ginklai yra prabangos prekė, kurią sau gali leisti labai nedaug kas. Pagalvosite - taigi gali patys ką nors pahakinti ir pasigaminti - teoriškai taip, praktiškai nelabai - tam reikia žinių, įrangos, o dauguma pusiau automatinių ginklų specifiškai padaryti, kad juos konvertuoti būtų baisinė knisliava. O ir kokių 10 metų praleisti federaliniam kalėjime su žmogžudžiais ir prievartautojais nelabai traukia.
3. Automatiniai ginklai daugeliui žmonių yra investicija, kuri pastoviai brangsta, taigi niekas nesinešios ar nesivežios minimum 10000 JAV Dolerių vertės ginklo, kai yra tikimybę kad jį pavogs ar dar ką. Plius tas ginklas prisegtas prie jo asmens, taigi jei vagis ką nors su juo pridirbs, dar daugiau bėdos.
4. JAV didžioji dalis automatinių ginklų, kuriuos matote Youtubėje yra Post Sample egzemplioriai, ir jei juo šaudo jūsų mėgiamas youtuberis, nereiškia, kad už kadro nestovi dyleris, kuris pagal įstatymą turi būti vos ne per ištiestą ranką nuo savo inventoriaus. Tokie ginklai taip pat būna visuose machine gun shoot's ir šaudyklose, kadangi jų vertė ne tokia didelė ir jei detonuos šovinys ir išlakstys skutais Post Sample kulkosvaidis, dyleris bus apie 1000 JAV dolerių iš kišenės (tiek pelno ko gero jam tas kulkosvaidis per dieną atneša šaudykloje kokiam Las Vegase), bet jei detonuos Transferable kulkosvaidis, savininkui finansiškai skaudės labai. Todėl daugumą tokių ginklų nepalieka seifų.
5. Dalis valstijų tiesiog neleidžia automatinių ginklų arba riboja labiau nei federaliniai įstatymai - kas galima Arizonoje arba Naujojoje Meksikoje tikrai negalima Niu Jorke ar kokioje Comifornijoje. Taip pat tokių ginklų dažniausiai be policijos žinios negalima transportuoti per valstijų sienas.

Tikiuosi, kad iš šios ne įtin išsamios informacijos kažkiek apsišvietėte, kaip visgi yra JAV su automatiniais ginklais - čia dar būtų galima plėstis ir plėstis, bet jei kas jums pradės aiškint apie "Automatus Amerikoje" vykit jį šonan.

Nebalsuokit belenkaip

Visi dabar tauškia apie rinkimus, tyrinėja statistikas - kas kiek balsų prarado, kas kiek gavo ir šiaip visokias pinkles rezga.
Arba nerezga, o tiesiog šneka bet ką, nes reikia užpildyti portalų puslapius, generuoti klikus ir gauti pinigus iš reklamos. Kadangi gynybos naujienose nieko radikaliai įdomaus nėra ("Taigi NATO štabą įsteigs, gluše tu", šaukiate jūs) galime ir mes įžvelgti. Nes mes šiaip ar taip NATO šalis, štabas čia tik kad ramiau miegotumėm (jei iki šiol kam neramu).

 

 Vat tik vieno nesuprantu, ar čia aš senstu, ar mūsų politikai ant laurų miega. Seniau tai būdavo rinkimai, su agitacija kaip reikalas, užsakomais straipsniais, televizijos laidom, baneriais, transparantais ir stendais. O dabar? Randi pašto dėžutėj Zuoką, ir jau laimė, o tai žmogus ir nesužinotum, kad rinkimai vyksta.
Čia turbūt brandžios demokratijos bruožas turėtų būti, kad visiem jau viskas aišku, ir reik tik nueit ir pabalsuot. O gal kaip tik atvirkščiai ir politikai suprato, kad visiem daugiau mažiau viskas vienodai ir rinkimai įdomūs tik jiem patiem? Nėra ko norėt, kai pažiūri kiek kadencijų jau kiti praseimino. Bet kokiu atveju agitacijos mažai. Net kažkaip visai neįdomu sakyčiau.
 

Aišku politinė Lietuvos Tėvynės realybė irgi neskatina balsuoti žmonių. Jūs kada skaitėt kiek partijų Lietuvoje? Keista kaip dar neatsiradusios "Parkavimo daviklių vagių ir kebabų pardavėjų sąjunga", "Lietuvos kelinkų ir apsėklintojų partija" ir "Klijų uostytojų sąjunga "Už švarias šnerves". Kyla mintis - ar dalis tų kandidatų rimti, ar trolina. Bet net ir neinant į kraštutinumus visiem aišku, kad amžinos koalicinės vyriausybės negali nei kiek motyvuoti žmonių balsuoti pastoviai - kaimo bobutė Kaspisija nubalsuoja už savo mylimą Gabrielių, o jis šast ir susidės su kokiais lenkais, katrie jos mylimą dėdę Anicetą 1925 pasienyje nušovė ožkas beganantį. Kas tada? Negi ji bebalsuos dar kada? Gal ir balsuos, bet faktas lieka tas, kad niekada nebeaišku už ką balsuoti, nes rinkimai yra vieną, o kadencija kas kita. Kai jau socialdemokaratai su vyskupais high five mušinėja...

Tai ką gi daryti klausiat, pakėlę rankas į dangų? Nuleiskit tas rankas, dar prisišauksit šeimos konsepcija. Ogi grįškit prie įdėjos, su kuria atsirado visa šita rinkiminė demokratija.

Balsuokit pagal savo sąžinę. 

Kaip suprast čia visa tai? Ogi paprastai. Lietuviam viskas yra sportas. Visada svarbu laimėti. Po kiekvienų rinkimų visada pasigyrimai pradeda eiti antrą dieną "Vat aš tai balsuoavau už tuos kurie laimėjo", ir dažniausiai sakomą su tokiu pasiskonėjimu.

Čia jum ne pasaulio futbolo čempionatas, kur pernelyg brangiai apmokami vyrai išpešiotais antakiais spardo pripūstas kiaulės kepenis. Čia kalba eina apie valstybės valdymą, ir kiekvienas turi būti 100 proc. tikras dėl savo padaryto sprendimo. Visada bent trečdalis rinkėju balsuoja ne už tuos, kuriuos palaikytų įdealiame pasaulyje, o už tuos, kur panašiausia, kad laimės. Tik jie paskui nesupranta, kad kiekvienas balsas yra parama išrinktųjų priimtiems sprendimams ir pašalina bet kokią jų rinkėjų teisę skūstis.

Balsuokit visi už tuos, kurios palaikytumėt jei jie būtų valdžioje. Kas iš to, kad jie nepateks į valdžią, gal šiemet, gal niekada. Bet jūs būsite pareiškę savo palaikymą įdėjai, kuria tikit labiausiai. Demokaratija neturi stovėti ant molinių kojų. Kiekvienas balsas turi būti atiduotas pagalvojus ir palaikant, o ne spėjant, kad gal laimės. "Išmesi savo balsą vėjais" - klykiate Jūs. Ne. Savo balsu mes įtvirtiname savo pasirinkimą, kurį padarėme pagal savo sąžinę. Čia vienintelis būdas, kaip daugiapartinės sistemos košėje matyti šviesą. Nuo partijų vestuvių tai nesulaikys ir viskas dar gali nusivažiuoti bet kaip, bet jūs tada turėsite moralinį pagrindą kažką kritikuoti ar komentuoti. 

Ir išsigryninkit savo politines sroves prieš balsuodami. Nes politika vis dėl to ne vienų rašinėlių kova prieš kitus. Ar žinot kokia jūsų renkamos partijos pakraipa? Ar ji konservatyvi, ar progresyvi, ar socialistinė? Ar jos paskirtis kalti nariam pinigus, ar ji turi kažkokį valstybės planą? Neaišku jums - tai paskambinkit tiem už ką norit balsuot ir paprašykit "apšvieskit mane". Jei jus pasiųs - siūskit ir jūs juos. Jei nesugebės nieko paaiškit - jau jums turėtų būti aišku patiems. 

Siūlau apie kievieną politiką, kuriam norit duoti balsą galvoti taip: "Ar aš noriu kad jis būtų premjeras?" "Ar jei jis bus premjeras man bus gerai?" Patykėkit, sau užsidavę šį klausimą labai greit atsijosit grūdus nuo š... tpfu pelų. Nes jei jum atrodo, kad Šustauskas būtų geras premjeras - balsuokit už jį. Patikėkit - Freedom ain't free. Kiekvienas turi teisę į politines pažiūras, bet per rinkimus mum reiktų nusiimt fasadus ir balsuoti kaip galvojam ir kaip norim, o ne taip kai iš mūsų tikisi. 

Partijose irgi tas pats - prieš balsuodami bent jau VRK pateiktą informaciją paskaitykit, į programą akį užmeskit. Ir nebūkit One issue voter. "Vat aš tai balsuosiu už tuos, kur abortus uždraus ir alų atpigins", o jei jie tavo kaime tiesioginį Jėzaus valdymą įves ir mokyklą uždarys, nes tai jų programoje parašyta, kas tada? Žvelkit plačiau, nes partija yra viena pakuotė. 

P.S.

Netgi Elygos ir Tonio suspardyti liberalai keliasi kažkiek ir paskyrė šešėlinį krašto apsaugos ministrą - Egidijų Papečkį http://www.liberalai.lt/naujiena/liberalu-vyriausybeje-du-nauji-veidai/. (čia gynybos naujiena pabaigai). Gerai būtų toks krašto apsaugos ministras, kuris skiria ne tik tanką nuo bombonešio bet ir MP-5 nuo UMP.

Išvis, kas su gynybos ekspertų sritimi susipažinęs, (primenu dar kartą - Desert Tan fleasinis treningas su priklijuotu vyčiu eksperto nepadaro, ne apie tuos kalbu) tai jiem ir klausimų nebekylą dėl liberalų ministro.

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)

O aš tai vistiek už darbo partiją balsuosiu, ir ką jūs man......