Žiemos informacija

Kalendorinė žiema sutapo faktine žiema. Kažkaip klimato atšilimo nesijaučia, ypač nerenovuotose senos statybos namuose, ten tai jokio atšilimo nėr buvę nuo Chruščiovo gyvo laikų. Visgi bežiemojant nusprendžiau, kad reikėtų parašyt nuomonę keliais klausimais, kurie gana (arba ne) girdimi spaudoje bet kurie neverti atskirai didelių pasisakymų. 

Visų pirma - estai padėjo į pavėsį mus su latviais ir pasidarė naujų šautuvų savo kariuomenei pirkimą (nors mum ir nereikia bet padėjo mus nes pasirinko ne g36), ir padarė, sakyčiau, netikėtai protingą pasirinkimą Europoje, pasirinkdami AR-15 / m-4 stiliaus karabinus ir pirkdami ne SIG ar HK su užkeltom kainom, o JAV gamintojo LMT šautuvus.

Visiems žinant Europos nesveiką meilę vokiškiem HK šautuvams (taip pat ir vokiečių lobizmą šioje srityje) pasirinkimas atrodė netikėtas, bet faktas kad LMT laimėjo dėl mažiausios kainos, nors nepanašu, kad ir kokybė būtų kažkiek nukentėjusi. Taip kad sėkmingo naudojimo Estams.

Įdomu tai, kad Europa po truputį pereina prie amerikietiškų šautuvų, kad ir pagamintų Vokietijoje. Ir jeigu dabar galvojat kad HK-416 skiriasi labai nuo AR-15, tai pas jus naktį ateis Judžino Stonerio šmėkla ir įkirs viena į kepenis.

Na vokiečiai sujungė AR-15 sistemą ir AR-18 dujų stūmoklį, bet ne kažin koks ten daugiau skirtumas. Vienu žodžiu prancūzai jau persiginkluoja jais, vokiečiai irgi nemanau, kad pasirinks ką nors kitą. Jeigu galvojat kad HK prancūzų ir vokiečių pasirinkta dėl kokios nors didesnės kokybės ar kažko tai, atsakymas paprastesnis - jie ir FN vieninteliai Europoje kurie gali įvykdyti tokio dydžio užsakymą, o FN užsiėmusi su JAV užsakymais ir SCAR, taip, kad realiai renkamasi vienas iš vieno. 

Dar vienas dalykas - karinis paradas Vilniuje. Buvo jau senokai, bet manau, kad nepaisant šlykštaus oro pavyko gerai. Kažin ar bus kartojamas - greičiausiai jei ateityje ir bus, bus perkeltas į pavasarį. Nu ką darysi kad protėviai nusprendė kariuomenė įkurt šlykščiausiu metu metuose, bet po 100 metų galime pasirinkt ir kitą datą minėjimui.

 

(https://ltlife.lt/kultura/renginiai/atkurtos-kariuomenes-simtmeti-vilniuje-palydejo-karinis-paradas-ir-tukstanciai-zmoniu/)

Paradas iš kariuomenės pareikalavo didžiulės logistikos, ir manau vargo buvo ne mažiau nei su pratybomis, taigi vien iš to jau yra naudos. Be to žmonės pasidžiaugė ir dar pamatė Boxerius.

Kažko dar trūksta tiem Boxeriam ir net ant pravažiuojančio matosi, kad modulio ir važiuoklės tarpai dar ne pilnai apšarvuoti ir kažkokia guma  ar faniera prikimšti. Na bet faktas kad netoli jau iki pilnos laimės.

Visiem tiem kurie galvoja, kad bu bu bu paradai - jėgos demontravimas, "seniukai, gyvenkim taikiai" ir panašias nesąmones - kariuomenės pats turėjimas yra jėgos demonstravimas, tai jei jau turim, tai galim daryt ką norim savo šalyje, be to kariuomenei visada reikia paramos, o kai žmonės nemato, tai ir neremia. 

Dar vienas klausimas, kuris sukėlė baisinį šaršalą taigi miškų kirtimas. Jergutėliau kaip kertamos sengirės, tiesiog visur plyni kirtimai visur, baisiau nei Anykščių šilelis, Baranaucko aprašytas. Ja ja - miške buvot kada nors?

Visiem hipsteriam kovotojams prieš miškų kirtimą reiktų apsidairyt aplink save ir pagalvot, iš kur jų Ikėjos baldai atsirado. Patikėkit tikrai ne Švedijos miškai mum juos davė. Mišką reik prižiūrėt, ir prižiūrėjimas kartais reiškia plyna nukirtimą ir atsodinimą, nes tikrai dabartinė emocija kaip ten voveraitės tarp sengirės kelmų nupuvusių laksto yra svarbiau nei šalies ekonomikos dalis, gyvenanti iš medienos.Voveraitės niekur neprapuls, o ekonomikai iš kažko reikia gyvent, be to niekur tie miškai nedingsta - pusė matomų kirtimų turbūt yra jau vieną kart atsodintuose miškuose, bet ką ten gilinsies pro šalį važiuojant

Suprantama, kad hard core medžiamyliai norėtų, kad būtų uždrausta kirst miškus, net jei yra tavo žemėje, bet jiem turbūt ir komunizmas atrodo neblogas variantas, taip kad jų nuomonė nėra niekam čia įdomi.

Bet iš tikro medžiai yra smulkmė lyginant su kita gyvosios gamtos sausa šaka - vilkų medžiokle. Šie metai akivaizdžiai parodė, kad vilkų Lietuvoje yra, ir yra tikrai daugiau negu reikia. Vilkai yra didžiausi žemės ūkio kenkėjai po kolorado vabalų Lietuvoje.

Jeigu jūs vis dar tikite pasakom apie Vilką - miško sanitarą, tai gal būtų laikas jau pamiršt, ką pasakojo 4 klasėje per gamtos pažinimą. Vilkas yra gamtos sanitaras kokiam nors nacionaliniame parke didumo kaip 3 Lietuvos, esančiame kur nors Kanados šiaurėje, bet ne žemės ūkio krašte, apgyvendintame žmonių.

Pas mus užtektinai medžiotojų, kad nereiktų nieko ten per daug sanitarinti, taigi Vilkai, kaip ir visi gyvūnai, vertinantys kalorijų ir pastangų santykį, renkasi naminius gyvulius - avis, šunis, ožkas, veršius visokius. Nes kam jam vaikytis stirną, jeigu avys aptvertos ir niekur neprapuls.

Kiek vilkų Lietuvoje - kas ten žino, bet tikrai viršija tuos mistinius 300, kuriais tiki vilkų mylėtojai. 15 metų atgal, sumedžiot vilką Lietuvoje būdavo oo kokia prabanga, kaip ir istorijos apie papjautus gyvulius būdavo vos ne mistika. Dabar gi vien Rokiškio rajone 5 vilkai per savaitgalį, kaip ir 1700 papjautų gyvulių per metus visoje Lietuvoje.

Kiek vilkų reikia Lietuvoje - 0 geras apvalus skaičius, bet čia tik ūkininkų svajonė. Jei iš esamo vilkų kiekio liktu 20 proc, gamtoje tikrai niekas nepasikeistų, stirnos su šernais, avim ir ūkininkais tik padėkotų. 

Labai juokinga logika, kad be vilkų sugrius gamtos balansas. Keli gi balansai sugriuvo be kokios nors rūšies? Balansas sugriūna ką nors įveisus, bet labai retai jam kas nors nutinka ką nors "išveisus", Šveicarijoje, Britanijoje, Airijoje ir dalyje vakarų Europos vilkai išnaikinti ir nepanašu, kad kažkas ten blogai su gamta. Aišku visai išnaikint vilkų neverta vien todėl, kad ir neįmanoma, ir nelabai humaniška, bet veisti vilkus irgi juokinga. 

Vilkų mylėtojų ledinių argumentu yra daugiau:

"Vilkas yra svarbus lietuvių kultūroje" - mes ne čečenai, pas mus vilkas kultūroje -  kenkėjas arba kvailys.

"Ūkininkai patys kalti, kad avių netveria" - išvažiuokit iš Vilniaus (čia tie 20 procentų kur teises turit) ir pažiūrėkit ganyklose kiek piemeniu neaptvertų gyvulių. Spėju vienos rankos pirštu užteks apskaitai, ir tie bus pririštos karvės.

"Žmonės medžius iškirto vilkam nebėra kur gyvent" - taip ir laikosi tas vilkas miškuose giriose - vasarą vilkasi sėdi kimsynuose, rudenį visokiuose krūmuose, kaip ir jų grobis. 

"Čia ne vilkai, čia vilkai ir šunys susikryžminę" - vilkas sutikęs miške šunį pirmiausia ieško kaip jį suryt, o ne paturėt.

"Reik tvorų didesnių" - vokiečių patirtis rodo, kad ir tas nelabai padeda, be to iš kokių pinigų ūkininkai jas tvers? Avys yra pradedančiųjų verslas pas kuriuos ten kiekvienas centas svarbus. 

"Reik šunų" - paleiskit palaidus aviganius betkur kur yra koks žmogus 5 km spinduliu ir per sezona gausit aiškintis su policija dėl savo ciuciko fintų mažiausiai vieną kartą.

Vienu žodžiu dabartinę vilkų meilę galima pavadint tik vienu geru aukštaitišku žodžiu - Vilkapisynė. 

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)

Nu bet kam reikia medžiot išviso, tipo augalai ne maistas, gal jum acai ir kynva nepoatinka, kad reik medžiot tuos vilkus ir valgyt juos paskui? tai nevalgo vilkų, ne nu karoč tai kas yra tiem medžiotojam, tipo jiem va pažudyt reikia. Miškas suprantat, ten sengirė SEEEEEEENGIRĖĖĖĖ, negalima ten nieko daryt. Ai tipo ten žmonėm priklauso? Nesamonė, negali taip būd, briedas čia kažkoks, visus aš jus užbaninsiu.

Amerikoj tai visi automatus nešiojasi....

Sveiki vasarojantys (jeigu šitą nesąmoningą orą galima taip pavadinti). Ar atkreipėt dėmesį, kad paskutiniu metu labai sumažėjo priminimai, kad mes kariaujam ir kad mus tuoj užpuls - arba visiem atsibodo, arba tiesiog vasara. Bet ateina Zapad manevrai, taip, kad reik neužmerkt akių ir laikyt paraką sausai. 

Šįkart vėl gi netrolinsim (labai daug), bet pabandysiu nušviesti vieną klausimą, kuris mane žiauriai veda iš kantrybės. Situacija dažnai būna kažkas tokio - koks nors 55+ amžiaus vietinis žinovas visų reikalų pradeda aiškint - "Pas amerikonus tai gali iš parduotuvės automatą nusipirkt, kas per nesąmonės, ką jie galvoja, visi ten automatus pikapuose vežiojasi" Oh realy. Ir aiškink neaiškinęs, kad tai nesąmonė (dažniausiai ir neaiškinu - alaus ir įsitikinimų lengvai nepramuši). Tai visgi kaip ten yra?

Pradėkim nuo to, kas yra "Automatas". Kaip pasakė kažkada kažkas kažkokiame forume - "Automatai kava, Kokakolą ir prezervatyvus pardavinėja". Jei rimtai tai yra prietaisas, kuris savaime atlieka kažkokią užduotį. Ar ne per platu ginklams ? - tikrai taip. Jeigu Miša Kalašnikovas nesugalvojo, kaip geriau pavadint savo kūrinį tik "Automatu", gal nereik čia visiem klijuot to paties štampo. 

Taigi automatiniai (vieną kart nuspaudus nuleistuką iššaunantis daugiau nei vieną šūvį) ginklai yra keturių pagrindinių tipų:

1. Pistoletai - kulkosvaidžiai (Sub machine gun) - pvz. MP-40; MP-5; UZI; Kriss-Vector ir tt. Pagrindinis skiriamasis bruožas - naudojama amunicija, skirta pistoletams, šiais laikais tai daugiausia 9 mm. Luger arba .45ACP. 
2. Šturmo šautuvai (Assault rifle) - klasikiniai žmonių vaizduotės "Automatai" -  M-16, M-4, AK-47, G-36. Pagrindiniai bruožai - pavienės ir automatinės ugnies galimybė, didelė (20-30 šovinių) dėtuvė, tarpinis (mažesnės galios nei šautuvo, bet galingesnis nei pistoleto) kalibras, šiuo metu absoliučiai dominuoja 5,56 NATO, 7,62*39 ir 5,45*39. Nuo jų kartais atskiriami stambesnio 7,62 NATO kalibro šautuvai, bet šioje diskusijoje tai nelabai svarbu.
3. Kulkosvaidžiai. Pagrindiniai bruožai - dažniausiai aptarnaujami komandos, skirti šaudyti iš stacionarios pozicijos, su kojelėmis ar stovu, keičiamais vamzdžiais, daugiausia naudojamas juostinis šovinių padavimas. Pavyzdžiais - nuo FN MINIMI iki M2. Kalibrai - nuo 5,56 NATO iki .50 BMG. Kategorija dažniausiai užbaigiama ties 12,7 ir 14,5 mm kalibrais.
4. Automatiniai pabūklais - automatiniai ginklai, šaudantis didesnio nei 12,7 ar 14,5 kalibro sviediniais. Nuo 20 mm. Vulcan aviacinės patrankos iki 100 mm. kalibro automatinių pabūklų, skirtų laivams. Šiandien mums tai nelabai aktuali kategorija, nors JAV civilinėje rinkoje yra ir tokių.

Yra daug visokių tarpinių ir maišytų ginklų - labai trumpi šturmo šautuvai kartais klasifikuojami su pistoletais kulkosvaidžiais, lengvieji kulkovaidžiai su šturmo šautuvais ir tt ir pan. Bet bazinė teorija yra tokia. Dabar atkreipkite dėmesį, kad jeigu bet koks ginklas neturi pilnai automatinio rėžimo, nes jis buvo taip pagamintas arba nepakeičiamai perdarytas, jis negali būti priskirtas kuriai nors kategorijai - nėra tokio daikto kaip pusiau automatinis kulkosvaidis - tais tiesiog šautuvas.

Vą taip visi įsivaizduoja "Automatus"

Šioje nuotraukoje gal nėra nei vieno automatinio ginklo, o gal yra. Esmė tame, kad iš išvaizdos nepasakysi. Todėl JAV ginklų draudikai bando jau daug metų pramušti terminą "Assault Weapon". Lietuviškai gal būtų "šturmo ginklas" ar koks "užpuolimo ginklas" ir pradėti ginklus drausti pagal tai kaip jie atrodo, o ne kaip veikia. Toks draudimas, dar žinomas kaip "Klintono banas", galiojo nuo 1994 iki 2004. Nebuvo iš jo jokios naudos, tiek jokios, kad net ginklų kontrolės advokatai gėdisi jį traukt į diskusijas.

Taigi visgi kaip ten JAV su tais automatiniais ginklais. Viskas ten ir paprasta ir sudėtinga vienu kartu, ir tikrai ne taip, kaip galvoja dauguma europiečių.

Pradėkime nuo pradžių - automatiniai ginklai nėra toks senas išradimas - jų pradžia yra apie 1880-1900 metus, kai buvo sukurtos pirmosios automatinių ginklų sistemos, tokios kaip Maxim, Hothkiss, Colt 1895. Šie ginklai po truputi pradėjo atsirasti kariuomenių arsenaluose, keisdami visokius rankom sukamus, tampomus ir lankstomus kulkosvaidžius ir dalį patrankų. Ginklai buvo nepatikrinti, brangūs, sudėtingi. Civiliams jie buvo minimaliai įdomūs ir faktiškai neprieinami - tik viena kita turtingesnė organizcija, kaip Pinkertono detektyvų agentūra galėjo sau leisti tokią prabangą. Kadangi civilinės rinkos nebuvo, nebuvo ir poreikio ją reguliuoti.

Viskas tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu kulkosvaidžiai jau buvo ištobulinti ir po truputį pradėjo rodytis lengvesni ir parankesni jų broliai - automatiniai šautuvai, lengvieji kulkosvaidžiai ir pistoletai kulkosvaidžiai. Kadangi JAV į karą vos suspėjo, ne tiek daug populiacijos galėjo susidurti su panašiais ginklais. Taigi, kol kas, dar niekam civiliniai ginklai buvo neįdomūs.

Viskas pradėjo keistis 1918-19 metais, kai, pavėlavęs į karą, veteranas generolas John T Thompson pradėjo savo žavingai pavadinto "Anihilator I" gamybą. 1921 metais, užsukus serijinę gamybą, šiuos pistoletus kulkosvaidžius pervadino į "Thompson Submachine Gun" arba M1921.

Va čia galima būtų dėti lūžio tašką - nors Thompson'as siekė pardavimų kariuomenei, jai tokių ginklų nereikėjo, visų pirmą dėl to, kad karas nebevyko, visų antrą dėl piktos 200 JAV dolerių kainos (apie 3000 JAV dolerių dabartiniais pinigais). Taigi juos pirko kas norėjo - pašto tarnybos, pavieniai policijos departamentai, valstijų milicijos, nacionalinė gvardiją, atskiri civiliai. Bėda ta, kad dar viena visuomenės dalis kaip tik pradėjo prasigyventi - banditai, kurie sėmė pinigus iš 1919 pradėto alkoholio draudimo. Va čia ir prasidėjo bėdos, kadangi galingiausi ginklai atsirado pas tuos, kurie turi pinigų. 

Tiesa M1921 turėjo kad ir nelabai stiprų konkurentą - M1918 BAR automatinį šautuvą, kurie po karo irgi buvo parduodami civilinėje rinkoje už baisinius 300 JAV dolerių. Nedaug kas juos pirko, dažniausiai nusikalteliai juos pavogdavo iš Nacionalinės gvardijos sandėlių. Jie buvo Clyde Barrow ir Bonny Parker "Weapon of choice", pagal legendą todėl, kad galėdavo be vargo pramušti to metų automobilių kėbulus. 

Atrodytų iš filmų, kad tų ginklų buvo velnias gyvas, bet iš tikro jie kaip buvo taip ir liko prabangos prekė. Bėda ta, kad didžiosios depresijos metu, tą prabangą sau galėjo leisti daugiausia visokie nusikalteliai, taigi 1934 metais buvo priimtas pirmas, ir iki šiol galiojantis pilnai automatinius (ir eilę kitų) reguliuojantis įstatymas National Firearms Act (NFA). Jame nėra atskirų automatinių ginklų kategorijų, visi jie laikomi "Machinegun".

Nesileidžiant į peripetijas, bet koks automatinis ginklas turi būti registruojamas pardavimo metu ir pirkėjas turi sumokėti 200 JAV Dolerių mokestį, pateikti dokumentus dėl kriminalinės praeities, pirštų antspaudus, nuotrauką ir vietinio teisėsaugos vado rekomendaciją (viskas, išskyrus teisėsaugos parašą, galioja ir dabar).

Jei ginklas parduodamas kitam asmeniui, mokestį papildomai moka ir dokumentus teikia naujasis savininkas ir taip toliau. Kaip matome, mokestis buvo baisiai didelis su idėja, kad niekas negalės jo sumokėti, o tie kurie galės, bijos registracijos ir nepraeis patikrinimų. Mokestis galioja ir dabar, jo suma nesikeitė, ir dabar, lyginant su pilnai automatinių ginklų, kuriuos galima parduoti (apie tai vėliau) kaina, yra katino ašara.

NFA įvedimas gerokai pakirto automatinių ginklų rinką, kuri ir šiaip nebuvo kažin kokia dėl didelių kainų, taigi iki antrojo pasaulinio karo ginklų tik mažėjo - nusikalteliai dalį prarasdavo ar atsikratydavo, naujų prekyba buvo baisiai brangi. Visgi gaminti ir prekiauti niekas nedraudė - tik susimokėk. 

Nedaug kas keitėsi iki pat šešto, septinto dešimtmečių - automatiniai ginklai buvo parduodami kartu su pusiau automatiniais, bet gamyba buvo gana ribota, nes paklausą ribojo kainos, mokestis ir formalumai - registracija, laukimo laikotarpis - net ir šiais laikais laukimo periodas siekia metus, kol formos būna patvirtintos. 

Septintame dešimtmetyje prasidėjo platesnis ginklų importas į JAV - amerikiečiai visada nemažai ginklų importavo, bet maždaug tuo metu daud Europos armijų nurašė seną ginkluotę ir konvertuoti ir nekonvertuoti automatiniai ginklai pradėjo rodytis JAV. Kadangi tuo metu ginklininkas ar firma, mokantis mokesčius ir esantis tai vadinamas III klasės gamintojas, galėjo, po mokesčių sumokėjimo ir dokumetų patvirtinimo, parduoti civiliams automatinius ginklus, rinka šiek tiek paaugo, ypač tokių pigių pistoletų kulkosvaidžių kai UZI, Ingram MAC-10 ir panašių dalykų.

1968 metais priimtas Gun Control Act of 1968 (GCA arba GCA68), kuris sukūrė daugumą šiuo metu JAV galiojančių ginklų įsigijimo procedūrų, JAV gaminamus pilnai automatinius ginklus palietė nedaug, bet buvo uždraustas importas ginklų, kurie neatitinka "sporting purpose" su tikslu parduoti juos civiliams. Kadangi niekaip nepavyko sugalvoti, koks tas "sporting purpose" tinka pilnai automatiniams ginklams, automatinių ginklų importas beveik sustojo - kažkiek dar gali importuoti dyleriai, bet tik pardavimui specializuotiem neciviliniams klientams. Aktą pasirašė respublikonas prezidentas Lyndonas B Džonsonas.

Bet galutinis smūgis per kepenis pilnai automatinių ginklų rinkai buvo Firearm Owners' Protection Act of 1986 (FOPA). Tuo metu JAV valdė respublikonai ir FOPA dvasia buvo apsaugoti ginklų turėtojų teises, užtikrinant, kad federalinė valdžia nerinktų apie juos informacijos, sustabdyti ginklų patekimą nusikalteliams ir pan. Viskas lyg ir gerai, bet akto svarstymo pabaigoje senatorius demokratas William Hughes prakišo į aktą savo pataisymus, pagal kuriuos pagal kuriuos civiliams asmenims uždrausta įsigyti ar turėti automatinius ginklus, pagamintus ir registruotus iki 1986. Ronaldas Reiganas aktą pasirašė, todėl, nors yra republikonas, jis niekada nebus iki galo mėgiamas ginklų mylėtojų tarpe (respublikonai prezidentai šiaip jau daugelį ginklus draudžiančių įstatymų ir aktų pasirašę). Kadangi aktas visiškai uždraudė naujų automatinių ginklų registravimą, nuo tada iki dabar registre yra tik 182619 automatiniai ginklai ar registruotos automatinės dalys, kurie neribotai gali būti parduodami civilinėje rinkoje. 

Po FOPA įvedimo JAV yra 2 (arba 2,5 tipo) automatiniai ginklai:

• Transferable - tai ginklai, registruoti iki FOPA priėmimo (tas 182619). Tik juos galima parduoti atviroje civilinėje rinkoje, bet reikalingas 200 JAV dolerių mokestis, praeities patikrinimas, pirštų antspaudai, deklaracijos, nuotraukos. Pirkėjas dažniausiai turi bent metus palaukti, kol jo dokumentai patikrinami. Bet net ne čia kabliukas - kabliukas yra kaina - jei iki 1986 metų pilnai ir pusiau automatinių ginklų kainos mažai skyrėsi, kadangi gamyba kainuoja panašiai, dabar pusiau automatinis AR-15 kainuoja apie 800-1000 JAV dolerių, toks pat registruotas M-16 kainuoja nuo 15000 JAV dolerių, MP-5 20000-30000 JAV dolerių. Kadangi buvo registruotų ne vien ginklų, o tik automatinių komponentų, tokių kai gaidukiniai mechanizmai ir užkabos (triger pack, auto sear, etc), jie kainuoja irgi panašiai.

 

Taip - šis pirmakursio profkės frezuotojo lygio gaminys kainuoja 15000-20000 JAV dolerių. Automatinės užkabos dažnai naudojamos ginkluose, kuriais daug šaudoma - sutrynus vieną šautuvą, jis perkeliamas į kitą, nes registruota dalis yra būtent užkaba. 

• Pre sample ir Post Sample. Pre sample tai ginklai, kurie dylerių buvo importuoti tarp 1968 ir 1986, bet nebuvo parduoti ir liko dyleriams. Reta kategorija, parduodama tarp dylerių, bet ribojama mažiau nei Post Sample - ginklai, pagaminti po 1986 metų.  Post Sample ginklus gali gaminti, įsigyti ir turėti tik III klasės gamintojai, kurie moka kasmetinį mokestį. Ji ginklus gali gaminti tik su tikslais juos demonstruoti ir pristatyti valdžios įstaigoms, valdžios įstaigų užsakymų, jėgos struktūroms etc. Šie ginklai civiliams nepatenka, bet ir jų kainos 10 kartų mažesnės. Šie ginklai dažniausiai "dirba" dylerių laikomose šaudyklose.

Taigi priežastys, kodėl "Amerikoje visi automatus nešiojasi..." yra nesąmonė:

1. 2/3 žmonių Lietuvoje nesupranta kas yra automatinsi ginklas, ir jiems viskas, kas turi "bananinę dėtuvę" yra "automatas".
2. JAV automatiniai ginklai yra prabangos prekė, kurią sau gali leisti labai nedaug kas. Pagalvosite - taigi gali patys ką nors pahakinti ir pasigaminti - teoriškai taip, praktiškai nelabai - tam reikia žinių, įrangos, o dauguma pusiau automatinių ginklų specifiškai padaryti, kad juos konvertuoti būtų baisinė knisliava. O ir kokių 10 metų praleisti federaliniam kalėjime su žmogžudžiais ir prievartautojais nelabai traukia.
3. Automatiniai ginklai daugeliui žmonių yra investicija, kuri pastoviai brangsta, taigi niekas nesinešios ar nesivežios minimum 10000 JAV Dolerių vertės ginklo, kai yra tikimybę kad jį pavogs ar dar ką. Plius tas ginklas prisegtas prie jo asmens, taigi jei vagis ką nors su juo pridirbs, dar daugiau bėdos.
4. JAV didžioji dalis automatinių ginklų, kuriuos matote Youtubėje yra Post Sample egzemplioriai, ir jei juo šaudo jūsų mėgiamas youtuberis, nereiškia, kad už kadro nestovi dyleris, kuris pagal įstatymą turi būti vos ne per ištiestą ranką nuo savo inventoriaus. Tokie ginklai taip pat būna visuose machine gun shoot's ir šaudyklose, kadangi jų vertė ne tokia didelė ir jei detonuos šovinys ir išlakstys skutais Post Sample kulkosvaidis, dyleris bus apie 1000 JAV dolerių iš kišenės (tiek pelno ko gero jam tas kulkosvaidis per dieną atneša šaudykloje kokiam Las Vegase), bet jei detonuos Transferable kulkosvaidis, savininkui finansiškai skaudės labai. Todėl daugumą tokių ginklų nepalieka seifų.
5. Dalis valstijų tiesiog neleidžia automatinių ginklų arba riboja labiau nei federaliniai įstatymai - kas galima Arizonoje arba Naujojoje Meksikoje tikrai negalima Niu Jorke ar kokioje Comifornijoje. Taip pat tokių ginklų dažniausiai be policijos žinios negalima transportuoti per valstijų sienas.

Tikiuosi, kad iš šios ne įtin išsamios informacijos kažkiek apsišvietėte, kaip visgi yra JAV su automatiniais ginklais - čia dar būtų galima plėstis ir plėstis, bet jei kas jums pradės aiškint apie "Automatus Amerikoje" vykit jį šonan.

Šturmo šautuvų ateitis

Sveiki - pavasaris  - puikus dalykas, ištirpo sniegas, per parą nebereikia degti lempos 18 iš 24 valandų - laiko tik galėtumėm nebesukioti - pirmas pasaulinis karas buvo prieš 100 metų, nebepritaupysim anglių ir dujų apšvietimui, gal reiktų susitaikyt ir išsirinkt kokį visiem - ir karvėm ir žmonėm, palankų laiką. 

Kartu su sniego ištirpo ir du iš seniau aprašytų sovienio Vilniaus architektūros šedevrų ir kultūros paveldo objektų - Lietuvos kino teatro duoninė ir Giraitės policijos plytinis tetrapakas.
Viskas tik geryn ir gražyn.

Šį kartą vėl apie tą patį - lengvosios ginkluotės tendencijas.

Kam tokie straipsniai išvis reikalingi? Neskaitant akivaizdžiai edukacinės vertės, po keletos metų bus galim paskaityti ir pasakyti arba "kas per nesamonės, ne nu karoč", arba pagalavoti, kad visgi teisingai buvo samprotauta.

Netolimoje ateityje laukia įdomus konkursas šaulių ginklams įsigyti - Vokietijos kariuomenė planuoja keisti savo G-36 šeimyną. Poreikis keitimui jau buvo kurį laiką, kadangi, kaip jau rašiau, G-36 modernumo kreivė buvo trumpa ir staigiai krentanti - pradėjęs vos ne kaip kosminis ginklas, galiausiai jis mažai kuo lenkia, o modifikavimo galimybėmis ir gerokai nusileidžia šviežesniems AR-15.

Problemos dėl taiklumo ir teisinės Vokietijos problemos su Hekler Koch, kuri kuo toliau tuo daugiau tampa korumpuotos ginklų kompanijos sinonimu, dar labiau pablogino situaciją ir panašu kad 2019-2020 vyks naujo ginklo Vokietijos kariams konkursas.

Kol kas pasirodė tik pora ginklų, kurie kuriami tam konkursui (be kitų akivaizdžių rinkų, tokių kaip JAV civiliai):

Steyr-Mannlicher STM-556 / Rheinmetall-Steyr RS-556 

 Daugiau - http://modernfirearms.net/assault/at/stm556-e.html 

Heckler – Koch HK433

 

Daugiau - http://modernfirearms.net/assault/de/hk433-e.html  

Aišku be jų bus dar ir daugiau - dar laiko daug, o ir tikslūs reikalavimai nežinomi. Konkursas, spėjų, bus kas pagamins geriausia AR-15. Aišku galibūti ir dar visokių netikėtumų. Vienas tik dalykas kol kas krenta į akis - nėra Bullpup konfiguracijos šautuvų. Jų aišku atsiras, bet aš labai abejoju, ar jie turi šansą - panašu kad jų laikas jau pasibaigė ir jie gali tapti dar vieną per laiką nudžiūvusia ginklų evoliucijos medžio šaka.

Kas tas Bullpup - nežinantiems paaiškinant paprastai - tai šautuvas, kuriame šovinio lizdas yra tarp pistoletinės rankenos (ir nuleistuko) ir šaulio peties. Atrodo visa tai vat taip 

 

Kaip matote - dėtuvė yra ne prieš pistoletinę rankeną o už jos. Nuotraukoje Steyr AUG, priimtas į Austrijos ginkluotę 1977 ir laikomas pirmuoju diele serija gamintu ir į ginkluotę priimtu Bullpup konfiguracijos šautuvu. Iš kur tas pavadinimas tai iš tikro velnias žino - daug visokių teorijų, bet nėra vienos aiškios. 

Pagrindinis tokios konfiguracijos privalumas tas, kad su vienodo ilgio vamzdžiu bendras ginklo ilgis gaunasi trumpesnis nei įprastame šautuve su dėtuvė prieš nuleistuką. Taip pat taikantis ir manevruojant šaulys mažiau pavargsta nes svoris arčiau kūno ir mažiau apkrovos rankoms. Tas antras privalumas daugiau by chance nei by choice - Bullpup šautuvų pagrindinis koziris visada buvo ilgis.

Šiek tiek mastelis skiriasi, bet idėja matosi. http://historum.com/war-military-history/65782-bullpup-vs-convential-rifle.html

Taigi po 1977 metų kurį laiką buvo ramu, bet maždaug 1990-2000 vyko tokių ginklų bumas - kariuomenėse atsirado daugiau technologijų, po šaltojo karo, kai nebereikėjo tiek ginklų, visi ieškojo kaip čia turėti mažiau bėt geresnių šautuvų. Bullpup sistema atrodo pats tas 1990 metų karybos palnuotojam - kariai kompatiškai sulenda į šarvuočius, vienas šautuvas tinka visoms kariuomenės šakoms, dažnai ant ginklo būdavo primontuota nenuimamas 2-3 kartus priartinantis optinis taikiklis.

Pagrindiniai naudotojai ir konstrukcijos tuo metu ir pasirodė. Smulkesnės arba ne tokios technolgiškai modernios kariuomenės tokius ginklus priėmė vėliau, didžiausios naudotojos šiuo metu yra Didžioji Britanija su visų kareivių nekenčiamu SA-80, Prancūzija su į HK-416 keičiamu FAMAS, Izraelis su Tavor serija ir Kinija su QBZ-95.
Bullpup sistemos plitimas dažnai ėjo kartu su NATO plėtra arba bent jau 5,56 mm NATO kalibro priėmimu į ginkluotę - didelio pradinio greičio šaudmenims norint pasiekti norima hidrostatinį efektą pataikius į taikinį reikalingas ilgas vamzdis, kad parakas galėtų pilnai sudegti ir kulka pasiektų reikiamą greitį. Plačiau apie pradinį greitį galite rasti čia - http://thunderarmory.lt/?p=78
Taigi viskas gerai - ginklai kompaktiški, bet pradinis greitis irgi yra. Visgi tokios konstrukcijos šautuvai vis tiek nenugalėjo tradicinių ginklų ir tam yra eilė priežasčių.

• Kairiarankiams iššautos gilzės lekia į dantis. Kadangi šovinio lizdas šalia šaulio veido, gilzės dažniausiai išmetamos į dešinę - gerai dešiniarankiams, bet tik jiems. Yra įvairių sprendimų - keičiamos išmetimo kryptys, išmetimas į priekį ar apačia, bet tai tik sukuria kitas problemas, kai reikia ilgiausio makalavimosi įsitikinti, ar ginklas neužtaisytas taip pat bandant pašalinti strigimus. 
• Dėl svorio centro arti šaulio didesnis vamzdis labiau "lipa" į viršų šaudant pilnai automatine ugnimi, kadangi nėra masės, kuri svertų vamzdį žemyn. Tai galima išspręsti mokant kareivius ar montuojant papildomas rankenas. Kompensatoriai šiuo atžvilgiu ne tokie parankūs, nes jiems būnant arti šaulio veido dujos pradeda grįžti pernelyg toli ir dusinti patį šaulį.
• Ergonominės problemos - beveik visi Bullpup sistemos šautuvai turi kokių nors keistų ergonomikos sprendimų - atskirus saugiklius ir ugnies rėžimo keitiklius (nes skeliamąsis mechanizmas gale), visokių sistemų dėtuvės išėmimo svirtis, privalomas priekines vertikalias rankenas ir t.t. Naujausias Tavor X-95 jau turi beveik identišką AR-15 valdymą (tiek dėl to, kad lengviau kareivius mokyti, tiek dėl to, kad senesnėje versijoje perdaug lengva atsitiktinai pamesti dėtuves). Vienas įdomus faktas - dažnai keista ergonomika gamintojų pristatoma kaip gudrus dizainas - kai pirmieji Tavor pasirodė JAV rinkoje, per konferencijas ten buvo daug svaigsmo apie "5 kontakto taškus" ir dėtuvės išmetimą atgalia ranka. Kai tos dėtuvės pradėjo birėt neprašomos ir 5 kontakto taškai pasirodė tik eiliniai taktiniai burtai, baigėsi ir visa ta reklama. Nes jei jau jie tokie high speed ir low drag būtų, turbūt kokie nors profesionalūs šauliai naudotų juose per varžybas bet kažkodėl to nevyksta.
• Bandant priartinti juos prie įprasto šautuvo ergonomikos (akivaizdu, kad ji geresnė jei jau einama link jos) Bullpup sistemai reikia dar daugiau traukių ir svirčių, kas lemia tik mažesnį patikimumą, prastesnį nuleistuko nuspaudimą ir sunkesnį valymą - visi jie patogiai išsipila "per užpakalį" iš savo plastikinių kevalų greitam pravalymui, bet jeigu kažkas įlendą giliau - turėk bėdą. Žemiau du pailiustruojantis pavyzdį filmukai:

Testas

 Ir ko reikėjo kad visa tai išvalyti

Šie trūkumai jau buvo nuo pat pradžių ir su jais vienaip ar kitaip buvo ir yra tvarkomasi. Paskutiniu metu išlindo ir daugiau problemų su sistema:

• Per maža modifikavimo galimybė. Jinai visų pirma atsirado dėl Steyr AUG padiktuoto modelio, kaip tokie ginklai gaminami - lietas plastikinis korpusas su metalinėmis detalėmis viduje, kurio viduje montuojama visa ginklo mechaniką. Viskas buvo gerai 1990-2000 idėjoje su vienodais ginklais, bet dabar tai tapo Achilo kulnu. Kariai ne vienodo dydžio ir sudėjimo, dėvi arba ne neperšaunamas liemenes, o buožės ilgis tai nesireguliuoja. Pistoletinės rankenos irgi beveik niekada nekeičiamos. Pavažos kartais jau sumontuotos, kartais ne. Šiuo metu labiausiai siekiama modifikaciją - lengvas kalibro keitimas, bet dėl vientiso korpuso su dažniausiai neišimamu vamzdžiu tai sunkiau nei moderniuose tradicinės komponuotės ginkluose, tas pats ir su dėtuve - jos lizdas išlietas korpuse ir sunkiau modifikuojamas. Sulenkiamos buožes taip pat out of the question, kaip ir smarkiai sutrumpinti vamzdžiai - G36C sulenkta buože yra 80 mm trumpesnis negu trumpiausias iš modernių Bullpup - Tavor XM95. Tavor turi ilgesnį vamzdį, bet tiek vieno tiek kito vamzdžiai yra per trumpi pagal kalibrus.
• Mažiau erdvės papildomų priedų montavimui - kadangi puse šautuvo ilgio sudaro buožė, pavažos tokiuose ginkluose sąlyginai trumpos, ypač ginklo apačioje. Civiliam gal tai ir mažai rūpi, bet kariuomenei su povamzdiniais granatsvaidžiais, taikikliais, priartinimo moduliais, naktinio matymo priedais ir lazeriais prasideda vargas.

Taigi lyg tais ir gera idėja, bet vistiek privalumai trūkumų nebeatsveria, ypač dabar, kai einama prie kuo vienodesnio valdymo ir vienodų sprendimų. Ne veltui daugumos šalių, kurios naudoja Bullpup sistemą elitiniai daliniai ir spec. pajėgos naudojo ir naudoja įprastus šautuvus (Didžioji Britanija - M4-M16; Prancūzija - HK 416, FN SCAR-L). Vidutiniškai treniruotam kariui gal ir patogiau tampytis trumpesnį ginklą, bet  kur reikalinga ergonomika ir modifikavimo galimybė (o dažnai ir lengvesnis svoris) įprasti šautuvai vis dar valdo.

Panašu kad ateityje skaičius šalių rimčiau adaptavusių Bullpup sistemą mažės (dabar ir tai maždaug 15) nes šaulių ginklams dabar keliami kiti reikalavimai, negu prieš 20 metų kai rimčiau kilo Bullpup banga.

Analogai

Pirmas pranešimas po rinkimų..... Praėjo jau rinkiminės pagirios? Pasidžiaukit jomis, nes tuoj alkoholį matysit kaip savo ausis (arba kojų pirštus jei daug koldūnų valgot) be veidrodžio. Tikiuosi visi išreiškėt savo pasirinkimą, o ne sėdėjot namie nes "lyja ir ką čia eisi ir su dviračiu šalta važiuot (čia hipsteriam)".

Gynybos naujienos trumpai - nieko kapitališko. Kareivis pasiskundė girtuoklyste, mergom ir muštynėm kariuomenėje. Kariuomenė patvirtino tik muštynes. Na ir ko tikėjotės - paskaitykit knygas ir filmus pažiūrėkit - uždarius kur nors 100 vyrų ir jei ta vieta spygliuota tvora neaptverta vienaip ar kitaip ten atsiras ir bonkelė ir mergelė.

Šiandien trumpai apie mūsų piktųjų kaimynų ginkluotę, truputį iš kito kampo. Nors kaimynai gal ir nebepikti bus po rinkimų, atvažiuos nebe su tankais, o su kombainais? Na bet čia paliksim užsienio reikalų ministerijai.

(Nuotrauka iš http://www.popularmechanics.com/military/weapons/news/a22898/kalashnikov-ma-rifle-robot/)

Tai vat naujas "Latte" spalvos šturmo šautuvas pasirodė. Kadangi gamina (gal tiksliau - planuoja giminti) jį Kalašnikov tai nėra analogų pasaulyje. Atrodyto visai nieko. Vadinasi labai nešauniai  - MA. Mažas Automatas (pažodinis vertimas).

Sukurtas pagal viską pakeisti savo vyriškumo padidinimo ir į nieką nepataikymo galiomis pagarsėjusiam AKS74U Rusijos kariuomenėje.

Plačiau galite pasiskaityty čia - http://www.popularmechanics.com/military/weapons/news/a22898/kalashnikov-ma-rifle-robot/    ir čia  http://world.guns.ru/assault/rus/ma-e.html   

Taigi techninės charakteristikos gana miglotos, faktas, kad konstrukcijoje nebėra nieko iš senosios Kalašnikovo konstrukcijos - iš akies ir aprašymo automatikos ir spynos mechanizmas su trimis ragais rakinama spyna ir trumpos eigos dujų stumokliu turėtų būti labai panašus į supaprastintą AR180, arba G-36 arba dar krūvos šautuvų sistemą. Trijų ragų spyna pasirodė masiškiau 1978 kartu su australišku Leader T2, trumpos eigos dujų stumoklis - prieškario idėja, taigi kaip ir nieko labai naujo ir radikalaus. Tiesa dar yra polimerinė konstrukcija, bet čia irgi jau užvakarykščios naujienos. 

Pati konstukcija labai aiškiai parodo, kiek skiria rytus nuo vakarų - mažiausiai 10 metų. 2006 metais JAV pasirodė revoliucinis Magpul Masada šturmo šautuvas, kuris tapo beveik bendru po 2000 metų konstruoto šturmo šautuvo išvaizdos ir sistemos pavyzdžiu (išskyrus aišku visus "bulpupus", bet jie kita tema).

(Nuotrauka iš http://www.thefirearmblog.com/blog/2007/12/22/magpul-interview-the-masada-firearms-industry-and-internet-marketing/)

 palyginimui

 

(Nuotrauka iš http://world.guns.ru/assault/rus/ma-e.html)

Aišku Magpul Masada (nuo 2010 metų Bushmaster ACR), kad ir veikianti sistema, bet didelio populiarumo nesulaukia kol kas - AR15 populiarumas dar bent 30 metų JAV trukdys bet kokiem naujiem šautuvam ypač civlinėje rinkoje. Visgi akivaizdu kas ką kopijavo, netgi papildomi taikikliai Copy-Paste nuo amerikietiškų Magpul MBS.

Rusijoje nėra civilinės rinkos taigi jei kam naujasis šautuvas ir prasivers tai bus kariuomenė. Visgi didelio pritaikymo nematau - visų pirma neaiški dar kokybė ir galimybės, be to kariuomenėje įvairių madų AK-47 ir 74 kiek nori, ir į naujus šautuvus nėra ko kišti pinigų, ypač kurie pakeistų nišinius AKS74U, kurie ir taip nėra pirmos linijos ginklas. Rusijoje paskutiniais 20 metų n+p naujų konstrukcijų nugulė į stalčius, čia galima dar viena.

Nemanau, kad kariuomenei šis šautuvas ir skirtas. Skirtas jis eksportui, tiesa kol kas tik 5,45 mm kalibras, bet kadangi nuknistos technologijos skirtos 5,56 mm., o polimerinę apačią galima išliet kokiai nori dėtuvei, greit pasirodys ir 5,56 NATO versij skirta STANAG tipo dėtuvėms. Pamatysit (čia aišku jei kas žiūrit ir kam įdomu).

Turbūt jau galite atspėti apie kokį eksportą eina kalba - pas didžiausius Rusijos priešus - JAV imperialistus. Kalašnikovo šautuvai ten nemažai metų buvo labai sėkminga prekė. Tik bėda, kad BUVO.

Negalvokit, kad AK 47 sistema jau praranda populiarumą JAV. Šiaip iš tikro kažkiek praradinėja, bet vis dar laikosi gana stipriai, tiesa ne taip kaip prieš kokius 10 metų, kai AR-15 neturėjo tiek visokių "navarotų".

Pozicijas praranda "Kalašnikov" koncernas, nes jo ten nieks neįleidžia dėl visų Ukrainos, Krymo ir kitų reikaliukų. Suktas iš tikro JAV valdžios žingsnis - "Kalašnikov" smukimas gal Rusijos ir nesužlugdys, bet pirkti būtent to koncerno ginklus darosi nepatriotiška, todėl labai greit prisirado krūvos gamintojų, kurie gamina 100 proc. MADE IN USA AK 47 sistemos šautuvus. Importo poreikis smarkiai smuko, ypač kai savi gaminiai vis labiau pinga, juos pradedant gamint su masto ekonomija.

Čia reiktų papasakoti plačiau kaip nauji (ar "nauji") AK47 sistemos šautuvai išvis atsiranda JAV:

1. Juos 100 proc. pagamina vietinės firmos - simple as that, kadangi patentų nėra. Gana brangu, nes reikia vietinės žaliavos ir brangaus darbo.
2. Importuojamas kaip "sportinės paskirties šautuvas". Čia viena iš plonybių JAV įstatymų, kadangi tam tikros konfiguracijos graižtvinių šautuvų negalima importuoti, nes jie neatitinka "sportinės paskirties". Jei paprastas AK47 turi pistoletinę rankeną, 30 šovinių detuvę ir užlenkiamą buožę, jis "nesportinis", todėl importavimui jis turi būti kurioje nors "Saiga" modifikacijoje.
   
   Kadangi beveik niekas tokių nepirks, ypač JAV, importuotojų firmos juos išrenka ir pagal 922R taisyklių reikalavimus surenka atgal į normalią konfigūraciją, pridėdamos pakankamą kiekį JAV gamybos dalių (sakiau gi, kad čia plonybės). Vat dabar ir sutiko kirvis akmenį, nes tokius ištvirkintus "sportinius" variantus gamina pagrinde "Kalašnikov" koncernas, taigi užsidarė ir koncerno ir importuotojų pelnai. Perdaryti "sportiniai šautuvai" iki uždraudimo buvo kokybiškiausi galimi nauji "kalašnikovai" už proto ribose esančią kainą, todėl populiarumas buvo didelis.
3. Importuojamas kaip dalys. Čia vėl plonybės - JAV ginklu laikomas tik uoksas (receiver). Visa kita yra atsarginės dalys, kurioms nėra apyvartos ribojimų (nebent minimalūs pagal valstijas). Dabar panašu, kad nebeleidžia importuoti ir vamzdžių. Dalių importas daugiausia yra rumunų, vengrų, serbų ir kažkiek lenkų biznis - šautuvai, kurių nebereik kariuomenei, supjaustomi gabalais ir vežami į JAV, ten firmos surenka su naujomis JAV gamybos dalimis ir parduoda. Kokybė dažnai žemesnė, nes diduma dalių senos ir surinkimas kaip kada ir kaip koks. Pigiausi gatavi tokios sistemos šautuvai JAV rinkoje yra būten surinkti iš dalių.
4. Pasigamina patys gyventojai. Supjaustytą šautuvą be vamzdžio ir uokso JAV galima nusipirkti be problemų internete, parduotuvėje ar kur kitus. Naują uoksą su vamzdžiu galima nusipirkti parduotuvėje arba atsisiųsti internetu (tokiu atveju uoksą reiks suslanstyti pačiam, bet yra priemonių kaip tai padaryti). Tokių šautuvų kiekvienas JAV pilietis, kuris yra atitinkamo amžiaus gali pasigaminti per metus ar tik ne 2 vienetus. Pigiausias variantas, bet neitin daug kas tuo užsiima su kalašnikovais, nes vistiek reik nagingumo kažkiek, taip dažniau daroma su AR-15, nes ten LEGO o ne šautuvas ir sudėt jį galima ant virtuvės stalo.
5. Įvežamas kaip pistoletas. Nuėmus šautuvui buožę ir jos neparduodant kartu galima jį importuoti kaip pistoletą - jiem nereikia "sportinės paskirties", bet vamzdis turi būti trumpas (iki 16 colių). Taip atkeliauja į JAV nemažai naujos gamybos europietiškų pusiau automatinių šautuvų pvz CZ BREN ir Scorpion. Tada juos galima tiesiog parduoti, bet savininkas negali uždėti buožės nesumokėjęs 200 dolerių mokesčio ir nesutvarkęs popierizmo ir neatlaukęs minimum 6 mėnesių, nes šautuvai su trumpesniu nei 16 colių vamzdžių kontroliuojami griežčiau nei visi kiti.

JAV ginklų importo įstatymai iš tikro gana keisti, bet kaip matote ginklai vienaip ar kitaip patenka į šalį (čia kalbu apie būtent pusiau automatinius šautuvus su didesnėmis dėtuvėmis ir taktine "pakraipa").

Iš bendro vaizdo panašu kad naujasis MA Kalašnikovas irgi skirtas pirmiausia JAV rinkai. Reiks tik sumastyti, kaip jį ten prakišti, nes "Kalašnikov" koncernas išbanintas. Bet galima ir kokią dukterinę įkurti, kam nors patentą prakalti ar kažką dar sugalvoti. Ar jis ten bus sėkmingas - priklausys nuo kokybės ir svarbiausia kainos.


PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content)
Vot kalašas va čia tai ginklas, net amerikonų kareiviai savo lievus m16 mėtė į krūmus ir juos vietname ėmė. Čia ginklas kur purvu tepasi ir dulkėm tarpus reguliuoja. Net amerikonai juos va perka, o jie apie šautuvus gerai numano. Ale vat storų amerikonų kariuomenė jų nenaudoja, tai gal ir nieko nenumano. Nebesuprantu, reik eit alaus.....

Šautuvai grįžo

O niekur jie ir dingę nebuvo.

Taigi vėl kalbam apie gynybą. Taip, nes pult mes nieko neisruošiam, esam taiką mylinti tauta. Bet taiką mylėt be šautuvo po ranka yra tiesiog nepadoru, ir aš čia be sarkazmo.

Taigi kariuomenė ir toliau tęs Hekler Koch G-36 šturmo šautuvų pirkimą.

Buvo nusprendusi nebepirkti, nes vokiečiams pradėjo dinginėti taiklumas ("šaudom šaudom, o kaip nekliūna taip nekliūna"). Taigi tada pabandė kariuomenės ekspertai (išbandė jau priimtus į kariuomenė ginklus po 5 metų naudojimo....) ir pamatė kad irgi kažkas netaip. Taigi pirkimai buvo sustabdyti.

Rašiau jau apie tai senovėjė
http://amatvictoria.blogspot.lt/2015/08/lietuvos-kariuomenes-ginklai.html

Tai vat po to laiko, bet irgi senai, pernai metais, vokiečių gynybos ministrė pasakė, kad šutuvui ateities Bundesvėre nebėra. Žaliųjų partija tada subūrė komisiją, apklausė 200 kareivių, kurie pareiškė kad šautuvai geri ir šaudo taikliai ("kaip tik šaunu  - iškart nugriūna, žaltys").

Plačiau čia http://www.dw.com/en/heckler-and-koch-vindicated-in-g36-accuracy-row-but-lobbying-concerns-linger/a-18781312

Kaip ir sakiau nieko labai naujo (nelabai ir sekiau tą temą), bet idomu kad komisija panagrinėjo tik kareivių nuomonę, nes nuginčyti vokiečių instituto darytų testų dar nelabai pavyko. Klausimai kareiviams irgi tokie so so "Ar jūs buvote pavojuje ar net sužeistas dėl šautuvo per mažo taiklumo?". Neklausė nieks, ar kiek šovėt tiek ir nušovėt, ir keli pabėgo nes nepataikėt.

Esmė tokia, kad vokiečiai kaip ir vėl mąsto apie tolimesnį G36 naudojimą. Ta pačia proga ir Lietuva perka juos toliau:
http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/lietuvos_kariuomene_planuoja_testi_automatiniu_ginklu_g-36_isigijima.html

Aišku Lietuvos kariuomenės situacija kiek kitokia - 5,56 mm. šturmo šautuvų vis dar nėra pakankamai, todėl reikia persiginkluoti ir sumesti "Irklus" į sandelį kartą ir su visam.

Tik tie argumentai ir informacija miglota klasikiniu būdu "ginklas G-36 savo technines charakteristikas keičia tik tada, kai naudojamas ne kaip šaulio ginklas, o kaip ugnies paramos ginklas, t.y. lengvasis kulkosvaidis". Bet nieks nerašo kiek tas "panaudojimas kaip kulkosvaidžio" yra - 2 dėtuvės non stop, 3, o gal 10. Kariuomenei, kuri ruošiasi kariauti gynybinį karą taiklumas automatine ugnimi ar perkaitusiu ginklu nėra nereikšmingas ir neįmanomas dalykas - neaišku kada ir kiek kokiam atkirstam junginiui teks laikytis, o tada nebus kada nei perdaug taikytis, nei šautuvo aušint.

Neaišku kiek tiesos paveikliuke iš vokiečių spaudos, sumažinkim deviacijas perpus, bet šturmo šautuvui ir 25 cm sklaida į abi puses 200 m. atstumu, kad ir prie 50 laipsnių (ne 30 kaip parašyta) jau yra perdidelė - JAV standartas yra 4 MOA paprastam pėstininkų šautuvui, taigi iš 200 m. šūviai turėtų tilpti į maždaug 20 cm skersmens apskritimą (jei blogai suskaičiavau - galit pataisyt). Vistiek žymiai mažiau negu net ir perpus sumažinti vokiečių spaudos duomenys (įvedam, taip sakant, žurnalistų patikimumo koeficientą).



Dar keli įdomūs punktai iš to meto spaudos.

Bundesvėras buvo pradėjęs pirkti (arba bent jau ruošėsi) Hekler Koch MG-5 universaliuosius kulkosvaidžius. Ir beperkant irgi išlindo problemos su taiklumu (nors dar neaišku, tik žmonės ten šneka visokie) visgi pirkimas atidėtas, ginklai tvarkomi.

http://www.dw.com/en/the-bundeswehrs-latest-heckler-koch-problem/a-18696848

Ir, aišku, tame pat straipsnyje, kuriame "išteisinamas" G-36, rašoma apie Hekler Koch visokias niekšybes ir draugystę su Vokietijos valdžia - valstybinis ginklų testavimo centras buvo pačioje gamykloje, kažkoks neperdaug švarus ginklų pradavimas Meksikai su valdžios žinia įvyko, krata kurią surengė teisėsauga gamykloje, viena kita neaiški dotacija partijos nariams.

Iškart prisimenu Boxerių pirkimą, kai ekspertai su taktiniais treningais dėjo į šuns dienas Patria, nes ta pakliuvo už kyšius ir kaip galima pirkt iš jų.
O taip, mes perkam tik iš firmų kurios baltos kaip sniegas, tik tas sniegas pasirodo yra šunparkyje pavasarį, ir krūvelės jau kyšo. Tai aišku parodo nedaug, bet tikrai nereiktų galvoti, kad mes perkam viską tik iš "gerų" firmų, nes tokių nelabai ir yra - Raytheon, iš kurios Lietuva perka plačiai žinomas "Javelin" prieštankines sistemas, nešvariem darbam prirašyt neužtektų nuo afrikinio kiaulių maro nusprogusio šerno skūros (6 šriftu ant abiejų pusių), ir ką? Negi nebepirksim?