Automobilinė dedukcija

Sveiki gerbiamieji. Ir gerbiamosios aišku - šis tinklaraštis gi politkorekcijos bastionas. Vėlgi primenu, kad karybos fronte nieko ypatingo nenutiko - mes vis dar NATO dalis ir mūsų vis dar niekas neužpuolė.
Tiesa pasaulyje vis dar nieks neišnaikino visokių brūdų teroristų, bet kol "winning their hearts and minds" nebus vykdoma "two in the heart and one in the mind" principu, dar reiks šiek tiek palaukti ramybės.

Nepamirškite, kad šį savaitgalį vyksta kasmetinė kariuomenės ir visuomenės vienybės ir partizanų pagerbimo šventė Panevėžyje, taigi ruoškite savo autobusų bilietus, dviračius ar plieninius draugus kelionei, nes tik kartą per metus galėsite pamatyti visą ką kariuomenė turi, ar norėtų turėti.

Vėlgi po įžangos įženkime į šios dienos temą apie automobilinę dedukciją. Pirmiausią apie ką visa tai - čia kaip tęsinys visų ankstesnių keistų automobilinių temų arba atsakymai į klausimus, kurių nieks neklausė.

Kas yra dedukcija, manau, aiškinti nereiks - kai Šerlokas Holmsas, pažvelgęs į šūdo dėmę ant vatsono bato elementariai nustato, kad jis ne tik nesenai gryžo iš parko, bet ir tai, kad konsteblis, kuris gaudo nesusirenkančius šunšūdžių, šiuo metu palikęs postą taigi, ko gero, tame rajone vyksta apiplėšimas. Supratote esmę.

 

Ir nekalbėsime apie automobilio markę iš serijos - Pasatas - kaimietis; BMW - marozas; SAAB - architektas; VAZ - hipsteris; Fiat - šykštuolis; Alfa Romeo - auto servizo darbuotojas ir panašiai. Apie tai jau prirašyta pakankamai, galite prasigooglinti.

Pakalbėkime, ką specifiniai automobilio bruožai, tam tikri gedimai arba dar kitokia keista specifika sako apie jo vairuotoją. Taigi:

Pradėkime nuo apšilimo:

• Tolimos šviesos dienos metu - Ypač jei su jomis važiuojama kurį laiką - vairuotojas prie vairo įkalęs taip maždaug iki baudžiamojo kodekso. Nereikia čia sakyt, kad nepastebėjo - viduryje prietaisų skydelio didelė mėlyna lempa ir iš priekio mirksintys pikti eismo dalyviai turėjo padėt susiprast. Ko gero pradedantis pijokėlis, dar neperkandęs visų maskavimosi meno subtilybių.
• Naktį vairuotojas važiuoja be šviesų - Tas pats kaip ir aukščiau, ir jūs nepatikėsite, kiek tokių yra. Nes tikrai, kai važiuoji mieste taigi taip šviesu nuo gatvės žibintų. Nesvarbu, kad nesimato, ką spidometras rodo, svarbu kad magiokas plaka. Automobilis dažniausiai koks nors vokiškas 1995 m. vintažas, kuriame užgesinus variklį šviesos neišsijungia pačios ir Pavlovo šuns refleksas pas vairuotoją tik jas išjungti, bet ne įjungti, kad neduok die, akumuliatorius nenusėstų
• Naktį nepersijungia iš tolimų į artimas - Arba šviežias vairuotojas arba irgi jau krūminiai apsemti ir tos šviesos priekyje jau yra tiesiog dar vienas baltas arklys kaimenėje.
• Posūkis mirksi ant tiesaus kelio - Irgi kartais latrelio požymis, bet dažniausiai vairuotojas kalba telefonu - atsiliepė į skambutį dar kieme, į pagrindini kelią posūkis gana nedidelis, svirtelė neatšoko tai ir važiuoja, nes dešinė ranka užimta. "Nepastebėjau" pasiteisinimas būtų tik traktoriam ir motociklam - kur kartais mygtukas neatšoka pats, o vairuotojo ausis ir smegenis virpina britvos žviegimas ar "Belarūso" murkimas, bet tokie irgi labai nervina užmiesčio kelyje su kairiu posūkiu važiuodami 10 kilometrų.

Visi aukščiau išvardinti sindromai manau tikrai žinomi policininkams ir jie visai prideramai čiumpa visus tokius nemokančius naudoti lempų pirmais numeriais ir ne be reikalo.

Kaip jūs manot kas padeda prigaudyt pijokų per reidą kai nėra kada čiupt visų iš eilės - ogi dedukcija.

Dabar keli bruožai, į kuriuos atkreipti dėmesį, jie kartais nusako automobilio istoriją ir vairuotojo santykį su juo:

 

• Skirtingos padangos ant tos pačios ašies - Vairuotojui nusispjaut į savo ir kitų saugumą - greičiausiai automobilis taip pat nedraustas, be TA ir šiaip išregistruotas. Vairuotojas vadovaujasi logika, kad bauda pigiau, nes retai važiuoja ir šita mašina išvis skirta žvejybai (gėrimui). Dažniausiai ne pensininkas, nes jiems 10 metų pakanka vieno komplekto vasarinių ratų kadangi į kapus vistiek važiuoją tik šiltuoju metu.
• Vasarinės padangos žiemą - Aukščiau aprašyto atvejo analogas, bet dar drąsesnis. Dažniausiai galvoja, kad tos padangos iš tikro universalios ar dar ką panašaus. Lengva atskirti iš važiavimo žiemą 0,5 saugaus greičio, bendrai klaikios automobilio būklės ir supuvusių lengvo lydinio ratlankių, nes padangų nekeičia "nes labai gražūs lietnykai" (gal ir buvo 1995).
•  Žieminės padangos vasarą - Jei pigesnis ar senesnis automobilis - dažniausiai retokai važiuojantis asmuo. Dažnai - pensininkas. Kartais aišku čia yra tik "žvėjybinė mašina" ir nėr ko cackintis su tom padangom. Jeigu automobilis gana geras ar apynaujis - žmogus turi butą Perkunkiemyje be rūsio ir neturi kur laikyti antro ratų komplekto, o gamintojo servisą už tai lupa baisius pinigus. Sunkiausiai dedukuojamas požymis, todėl svarbu, kaip jis dera su kitais. 
• Lempos šviečia į lankas - Dažniausiai reiškia, kad apgavo garaže tvarkydami po avarijos ir sudėjo angliškas lempas. Tai veda prie to, kad automobilis buvo daužtas jau po registravimo Lietuvoje ir iki apžiūros dar yra laiko, ypač jei į lankas šviečia tik viena lempa. Tas pats galioja ir jei į lankas šviečia abi lempos, bet tokie vairuotojai dažniausiai būna pasiskolinę tinkamas lempas praeiti TA (ypač jei automobilis apynaujis ar brangus). Dažnai automobilių perpardavėjo požymis, ir tokio prie suktesnių.
• Skirtingo formato numeriai - Jeigu tai ne senesnis visureigis, o lengvasis automobilis tai irgi reiškia, kad, dažniausiai už Atlanto, automobilis matė medį ar tvorą ar ką panašaus ir iš labai arti. Dažnai bruožas sutinkamas su "pranykusiomis" oro pagalvėmis, angliškomis lempomis ir kitais "pridaužtų" automobilių bruožais. 
• Sportinis vairas automobilyje - Jeigu automobilis naujesnis nei kokie 1993 ir tas vairas tėra vienintelis sportinis daiktas - automobilis buvo gerai trėkštas į kažką ir kažkuris, gal net esamas, savininkas pagailėjo pinigų susidėti atgal vairą su oro pagalve. Šykštumo arba drąsos požymis. 
• Skirtingi ratlankiai priekyje ir gale - Ypač jeigu veiksmas vyksta žiemą, arba priekyje ratlankiai lieti, o gale skardiniai - vairuotojas gatvinis lenktynininkas, galimai nelabai sėkmingas nes driftas baigėsi bordiuruose ir nelabai turtingas, nes nebuvo už ką pasikeist ratlankių.
• Skirtingai tamsinti langai arba vienas galinis langas tamsintas, o kitas ne - Automobilis šviežiai po avarijos, ir vairuotojas neapsisprendžia - vėl tiuninguot ar nebeverta, nes vėl išdaužys. Dar gali reikšti, kad vairuotojas žioplas ir paliko kažką, kas suviliojo vagis.

Automobiliai netgi kartais pasako, kur vairuotojas dirba ar gyvena:

• Nudaužyti lengvo lydinio ratlankiai - Vairuotojas gyvena kur nors naujame rajone, kur vietos statyti automobilius tik už pinigus, taigi tenka visą laik parkuotis paraleliai. Vairuotojo darbas taip pat gali būti kur nors senamiestyje, kur kiekviena Šimašiaus neapmokestinta vieta kas ryt yra automobilinės kovos objektas.
• Akmenų nudaužytas stiklas ir lempa dešinėje pusėje - Vairuotojas gyvena arba turbūt turi giminių kur nors palei Via Balticą arba Lietuvos pasienį, taigi prisigaudo akmenų iš po furistų, kurie neapsisprendžia - keliu ar kelkraščiu važiuoti.
• Akmenų nudaužytas visas priekis vienodai - Vairuotojas gyvena soduose ar kur gilokam užmiestį, bet ne vienkiemyje, o gyvenvietėje, iki kurios veda siauras vingiuotas žvyrkelis. Mokyklinio amžiaus vaikų neturi, dirba ne nuo anksti, taigi kai važiuoja į darbą, nebūna kaip aplenkti anksčiau išvažiavusį kaimyną.
• Purvinas priekis automobilio priekis, bet švarus galas - Tas pats kaip ir anksčiau, bet kelias labiau ne žvyras, o molis. Identiška situacija su nereikėjimu anksti keltis.
• Švarus automobilio priekis, bet purvinas galas - Tos pačios užmiesčio gyvenvietės vietinis, bet arba labai drąsus ir sugeba aplenkti kaimynus žvirkelyje, arba dirba nuo ankstaus ryto.
• Priekinės durys nudaužytos ir pilnos vertikalių dryžių - Vairuotojas gyvena senam miegamąjame rajone arba dirba kur nors su padoria, bet labai užkišta automobilių aikštele. Kaimynai kas ryt važiuoja į darbą, bet jų vaikai į mokyklą nueina patys.
• Galinės (arba visos) durys nudaužytos ir pilnos vertikalių dryžių - Gyvena ten pat kur ir ankstesnis vairuotojas, bet kaimynai vaikus vežioja į mokyklą. Jeigu dryžiai ir duobės extra dideli - kaimynų vaikus reik vežioti kėdutėse, bet kaimynai kėdučių pernakt nepalieka mašinose. Tai tik patvirtina hipoteze apie ne patį geriausią rajoną. Kita dryžių ant galinių durų priežastis gali būti kad kaimynė pensininkė bijo važiuot priekyje kai jos diedas vairuoja, ir labiau jaučiasi saugi galinėje sėdynėje.

Automobilio savybės dažnai išduoda ir įvairius savininko pomėgius ar verslus:

• Cypia diržas arba spiegia stabdžiai - Jeigu savininkas be klausos aparato, reiškia jis niekada niekur neturi būti laiku, ir gali sėkmingai važinėti laukdamas mirtino gedimo. Greičiausiai Freelanceris interjero dizaineris, iš namų dirbantis programuotojas arba šiaip bedarbis. 
• Automobilis pilasi mėlynais dūmais ir atrodo gana klaikiai - Toks pat neskubantis vairuotojas, kuriam reik automobilio kartą per metus, ir jei neprivažiuos tai pėsčias pabaigs eit. Dažniausiai be TA, draudimo ir viso kito. Masalas policininkams.
• Automobilis pilasi mėlynais dūmais, bet atrodo neblogai ir su apynaujiu TA lipduku - Vairuotojas turi draugų techninės apžiūros stotyje.
• Ant galinės palangės mėtosi meškerės - Savininkas nežvejoja, bet reikia kažkokio alibi kai su draugais važinėja pagert į sodybą. O kad netyčia nepamirštų, alibi vežiojasi su savimi. Jeigu dar buferio apačios atlankstytos arba trūksta kokios apdailos - gerti reik važiuot gana toli nuo pagrindinio kelio, kad žmona su savo Reno per kimsynus neatvažiuotų patikrint, kaip kimba.

• Neveikiantis ir sulūžęs galinis valytuvas kombinacijoje su visiškai purvinu stiklu - vairuotojas darbo metu vairuoja krovininį mikroautobusą, "kabluką" ar furą ir yra pamiršęs apie galinio lango egzistavimą.
• Prie kuro užpylimo dangtelio dyzelio dėmės - Kombinacijoje su pikapu ar visureigiu ar universalu - ūkininkas, kombinacijoje su neveikiančiu galiniu valytuvu - furistas. Taip pat savybė galioja jų šeimos nariams. 
• Purvinas automobilio vienas šonas, dažniausiai kairys - Vairuotojas megsta grybaut, bet bijo nusukt nuo magistralinio žvyrkelio kad nenuklimptų. 
• Žeme besivelkantis duslintuvas ant nepakrauto automobilio - Vairuotojo sode buvo geras bulvių derlius, bet kelio nieks negreideriavo. 
• Žeme besivelkanti priekinė buferio apdaila ir variklio apsauga - Vairuotojas greičiausiai studentas, gyvena bendrabutyje ir kambariokai niekad lauk neišeina tai tenka mergužėles vežtis miškan.

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONE (bonus content)
Moč, gali pasiimt raktus - niekur nebevažiuoju, jau viskas aišku, visiem. Einu prie upės, pažvėjot.

Šturmo šautuvų ateitis

Sveiki - pavasaris  - puikus dalykas, ištirpo sniegas, per parą nebereikia degti lempos 18 iš 24 valandų - laiko tik galėtumėm nebesukioti - pirmas pasaulinis karas buvo prieš 100 metų, nebepritaupysim anglių ir dujų apšvietimui, gal reiktų susitaikyt ir išsirinkt kokį visiem - ir karvėm ir žmonėm, palankų laiką. 

Kartu su sniego ištirpo ir du iš seniau aprašytų sovienio Vilniaus architektūros šedevrų ir kultūros paveldo objektų - Lietuvos kino teatro duoninė ir Giraitės policijos plytinis tetrapakas.
Viskas tik geryn ir gražyn.

Šį kartą vėl apie tą patį - lengvosios ginkluotės tendencijas.

Kam tokie straipsniai išvis reikalingi? Neskaitant akivaizdžiai edukacinės vertės, po keletos metų bus galim paskaityti ir pasakyti arba "kas per nesamonės, ne nu karoč", arba pagalavoti, kad visgi teisingai buvo samprotauta.

Netolimoje ateityje laukia įdomus konkursas šaulių ginklams įsigyti - Vokietijos kariuomenė planuoja keisti savo G-36 šeimyną. Poreikis keitimui jau buvo kurį laiką, kadangi, kaip jau rašiau, G-36 modernumo kreivė buvo trumpa ir staigiai krentanti - pradėjęs vos ne kaip kosminis ginklas, galiausiai jis mažai kuo lenkia, o modifikavimo galimybėmis ir gerokai nusileidžia šviežesniems AR-15.

Problemos dėl taiklumo ir teisinės Vokietijos problemos su Hekler Koch, kuri kuo toliau tuo daugiau tampa korumpuotos ginklų kompanijos sinonimu, dar labiau pablogino situaciją ir panašu kad 2019-2020 vyks naujo ginklo Vokietijos kariams konkursas.

Kol kas pasirodė tik pora ginklų, kurie kuriami tam konkursui (be kitų akivaizdžių rinkų, tokių kaip JAV civiliai):

Steyr-Mannlicher STM-556 / Rheinmetall-Steyr RS-556 

 Daugiau - http://modernfirearms.net/assault/at/stm556-e.html 

Heckler – Koch HK433

 

Daugiau - http://modernfirearms.net/assault/de/hk433-e.html  

Aišku be jų bus dar ir daugiau - dar laiko daug, o ir tikslūs reikalavimai nežinomi. Konkursas, spėjų, bus kas pagamins geriausia AR-15. Aišku galibūti ir dar visokių netikėtumų. Vienas tik dalykas kol kas krenta į akis - nėra Bullpup konfiguracijos šautuvų. Jų aišku atsiras, bet aš labai abejoju, ar jie turi šansą - panašu kad jų laikas jau pasibaigė ir jie gali tapti dar vieną per laiką nudžiūvusia ginklų evoliucijos medžio šaka.

Kas tas Bullpup - nežinantiems paaiškinant paprastai - tai šautuvas, kuriame šovinio lizdas yra tarp pistoletinės rankenos (ir nuleistuko) ir šaulio peties. Atrodo visa tai vat taip 

 

Kaip matote - dėtuvė yra ne prieš pistoletinę rankeną o už jos. Nuotraukoje Steyr AUG, priimtas į Austrijos ginkluotę 1977 ir laikomas pirmuoju diele serija gamintu ir į ginkluotę priimtu Bullpup konfiguracijos šautuvu. Iš kur tas pavadinimas tai iš tikro velnias žino - daug visokių teorijų, bet nėra vienos aiškios. 

Pagrindinis tokios konfiguracijos privalumas tas, kad su vienodo ilgio vamzdžiu bendras ginklo ilgis gaunasi trumpesnis nei įprastame šautuve su dėtuvė prieš nuleistuką. Taip pat taikantis ir manevruojant šaulys mažiau pavargsta nes svoris arčiau kūno ir mažiau apkrovos rankoms. Tas antras privalumas daugiau by chance nei by choice - Bullpup šautuvų pagrindinis koziris visada buvo ilgis.

Šiek tiek mastelis skiriasi, bet idėja matosi. http://historum.com/war-military-history/65782-bullpup-vs-convential-rifle.html

Taigi po 1977 metų kurį laiką buvo ramu, bet maždaug 1990-2000 vyko tokių ginklų bumas - kariuomenėse atsirado daugiau technologijų, po šaltojo karo, kai nebereikėjo tiek ginklų, visi ieškojo kaip čia turėti mažiau bėt geresnių šautuvų. Bullpup sistema atrodo pats tas 1990 metų karybos palnuotojam - kariai kompatiškai sulenda į šarvuočius, vienas šautuvas tinka visoms kariuomenės šakoms, dažnai ant ginklo būdavo primontuota nenuimamas 2-3 kartus priartinantis optinis taikiklis.

Pagrindiniai naudotojai ir konstrukcijos tuo metu ir pasirodė. Smulkesnės arba ne tokios technolgiškai modernios kariuomenės tokius ginklus priėmė vėliau, didžiausios naudotojos šiuo metu yra Didžioji Britanija su visų kareivių nekenčiamu SA-80, Prancūzija su į HK-416 keičiamu FAMAS, Izraelis su Tavor serija ir Kinija su QBZ-95.
Bullpup sistemos plitimas dažnai ėjo kartu su NATO plėtra arba bent jau 5,56 mm NATO kalibro priėmimu į ginkluotę - didelio pradinio greičio šaudmenims norint pasiekti norima hidrostatinį efektą pataikius į taikinį reikalingas ilgas vamzdis, kad parakas galėtų pilnai sudegti ir kulka pasiektų reikiamą greitį. Plačiau apie pradinį greitį galite rasti čia - http://thunderarmory.lt/?p=78
Taigi viskas gerai - ginklai kompaktiški, bet pradinis greitis irgi yra. Visgi tokios konstrukcijos šautuvai vis tiek nenugalėjo tradicinių ginklų ir tam yra eilė priežasčių.

• Kairiarankiams iššautos gilzės lekia į dantis. Kadangi šovinio lizdas šalia šaulio veido, gilzės dažniausiai išmetamos į dešinę - gerai dešiniarankiams, bet tik jiems. Yra įvairių sprendimų - keičiamos išmetimo kryptys, išmetimas į priekį ar apačia, bet tai tik sukuria kitas problemas, kai reikia ilgiausio makalavimosi įsitikinti, ar ginklas neužtaisytas taip pat bandant pašalinti strigimus. 
• Dėl svorio centro arti šaulio didesnis vamzdis labiau "lipa" į viršų šaudant pilnai automatine ugnimi, kadangi nėra masės, kuri svertų vamzdį žemyn. Tai galima išspręsti mokant kareivius ar montuojant papildomas rankenas. Kompensatoriai šiuo atžvilgiu ne tokie parankūs, nes jiems būnant arti šaulio veido dujos pradeda grįžti pernelyg toli ir dusinti patį šaulį.
• Ergonominės problemos - beveik visi Bullpup sistemos šautuvai turi kokių nors keistų ergonomikos sprendimų - atskirus saugiklius ir ugnies rėžimo keitiklius (nes skeliamąsis mechanizmas gale), visokių sistemų dėtuvės išėmimo svirtis, privalomas priekines vertikalias rankenas ir t.t. Naujausias Tavor X-95 jau turi beveik identišką AR-15 valdymą (tiek dėl to, kad lengviau kareivius mokyti, tiek dėl to, kad senesnėje versijoje perdaug lengva atsitiktinai pamesti dėtuves). Vienas įdomus faktas - dažnai keista ergonomika gamintojų pristatoma kaip gudrus dizainas - kai pirmieji Tavor pasirodė JAV rinkoje, per konferencijas ten buvo daug svaigsmo apie "5 kontakto taškus" ir dėtuvės išmetimą atgalia ranka. Kai tos dėtuvės pradėjo birėt neprašomos ir 5 kontakto taškai pasirodė tik eiliniai taktiniai burtai, baigėsi ir visa ta reklama. Nes jei jau jie tokie high speed ir low drag būtų, turbūt kokie nors profesionalūs šauliai naudotų juose per varžybas bet kažkodėl to nevyksta.
• Bandant priartinti juos prie įprasto šautuvo ergonomikos (akivaizdu, kad ji geresnė jei jau einama link jos) Bullpup sistemai reikia dar daugiau traukių ir svirčių, kas lemia tik mažesnį patikimumą, prastesnį nuleistuko nuspaudimą ir sunkesnį valymą - visi jie patogiai išsipila "per užpakalį" iš savo plastikinių kevalų greitam pravalymui, bet jeigu kažkas įlendą giliau - turėk bėdą. Žemiau du pailiustruojantis pavyzdį filmukai:

Testas

 Ir ko reikėjo kad visa tai išvalyti

Šie trūkumai jau buvo nuo pat pradžių ir su jais vienaip ar kitaip buvo ir yra tvarkomasi. Paskutiniu metu išlindo ir daugiau problemų su sistema:

• Per maža modifikavimo galimybė. Jinai visų pirma atsirado dėl Steyr AUG padiktuoto modelio, kaip tokie ginklai gaminami - lietas plastikinis korpusas su metalinėmis detalėmis viduje, kurio viduje montuojama visa ginklo mechaniką. Viskas buvo gerai 1990-2000 idėjoje su vienodais ginklais, bet dabar tai tapo Achilo kulnu. Kariai ne vienodo dydžio ir sudėjimo, dėvi arba ne neperšaunamas liemenes, o buožės ilgis tai nesireguliuoja. Pistoletinės rankenos irgi beveik niekada nekeičiamos. Pavažos kartais jau sumontuotos, kartais ne. Šiuo metu labiausiai siekiama modifikaciją - lengvas kalibro keitimas, bet dėl vientiso korpuso su dažniausiai neišimamu vamzdžiu tai sunkiau nei moderniuose tradicinės komponuotės ginkluose, tas pats ir su dėtuve - jos lizdas išlietas korpuse ir sunkiau modifikuojamas. Sulenkiamos buožes taip pat out of the question, kaip ir smarkiai sutrumpinti vamzdžiai - G36C sulenkta buože yra 80 mm trumpesnis negu trumpiausias iš modernių Bullpup - Tavor XM95. Tavor turi ilgesnį vamzdį, bet tiek vieno tiek kito vamzdžiai yra per trumpi pagal kalibrus.
• Mažiau erdvės papildomų priedų montavimui - kadangi puse šautuvo ilgio sudaro buožė, pavažos tokiuose ginkluose sąlyginai trumpos, ypač ginklo apačioje. Civiliam gal tai ir mažai rūpi, bet kariuomenei su povamzdiniais granatsvaidžiais, taikikliais, priartinimo moduliais, naktinio matymo priedais ir lazeriais prasideda vargas.

Taigi lyg tais ir gera idėja, bet vistiek privalumai trūkumų nebeatsveria, ypač dabar, kai einama prie kuo vienodesnio valdymo ir vienodų sprendimų. Ne veltui daugumos šalių, kurios naudoja Bullpup sistemą elitiniai daliniai ir spec. pajėgos naudojo ir naudoja įprastus šautuvus (Didžioji Britanija - M4-M16; Prancūzija - HK 416, FN SCAR-L). Vidutiniškai treniruotam kariui gal ir patogiau tampytis trumpesnį ginklą, bet  kur reikalinga ergonomika ir modifikavimo galimybė (o dažnai ir lengvesnis svoris) įprasti šautuvai vis dar valdo.

Panašu kad ateityje skaičius šalių rimčiau adaptavusių Bullpup sistemą mažės (dabar ir tai maždaug 15) nes šaulių ginklams dabar keliami kiti reikalavimai, negu prieš 20 metų kai rimčiau kilo Bullpup banga.

Seni automobiliai

Sveiki. Kol skaitysite iki pirmojo paveikslėlio, atsukite namie karštą vandenį - nepakenks. Čia taip sakant visuomenės sveikatos komiteto užsakymu - NATO legionieriai bazėse yra gerai, vamzdynų legioierės organizme - nelabai.

Senokai nieko nerašiau, bet čia gi ne Jums ne "Dzendardukų žinios", kad kas trečiadienį pašto dežutėje pasirodytų. Gynybos naujienose irgi nieko nebuvo kapitalinio, nors vokiečiai su savo kokybiškais tankais ir šarvuočiais ir laksto po laukus. Ir mums, ir jiems dėl to tik gėriau - mums suagumas, jie alaus rūšių naujų paragaus.

Šį kartą apie kitą, šiek tiek rečiau čia aprašomą puikią temą - automobilius. 

Moskvičiai čia ne šiaip nes kalbėsim ne tiek apie automobilius kiek apie laužus visokius.

Kaip nebūtų keista, senų chlamų rinkoje matomas kainų kilimas ir šioks toks pirkimų pagyvėjimas.

Kainų kylimui iš tikro nėra jokio pagrindimo turint omenyje, kad tikrai senų (maždaug iki 1990 metų gamybos) automobilių turėjimui kuo toliau tuo daugiau visokių kliuvinių randasi. Kainas pardavėjai pakėlė įvedus mūsų naująją nuostabiąją valiutą ir kainos kilo priklsomai nuo pradinės - pigūs laužai pabrango smarkiai, brangūs - šiek tiek mažiau.

Bėje iškart sakau, kad aš šiuo metu ne seno laužo savininkas (paskutinį automobilį, patenkantį į laužų kategoriją, turėjau 2008-2009), nors ir mano dabartinis kitais metais bus pilnametis, taigi getting there.

Tiesiog visi mėgstam kažkokią rinką, o ir senų laužų skelbimai kartais turi tokios automobilinės archeologijos pojutį.

Taigi kodėl tie seni laužai brangsta:

1. Yra tikrai vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra - tie visada brangūs ir keičia rankas už didelius pinigus.
2. Yra žmonių, kurie galvoja, kad jų trantai yra iš tų vertingų automobilių, kurie reti, prižiūrėti, geresni nei dabartiniai ir tokių tiesiog nebėra. Taigi ir kainas susigalvoja iš oro,vėjo, bičių ir kitų skelbimų. 
3. Atsirado daug hipsterių, kuriem reik, kad būtų ironiška: "Nuodvaidai, kokią tau mašiną nupirkt 18 gimtadienio proga, gal kokį BMW, ar gal golfą šeštą?" "LOL, seniai, man reik žigulio balto su stogo bagažnyku arba džetos aštuom trečių, nes tai bus ironic AF" Arba kažkaip panašiai, pasiklauskit Z kartos, paaiškins plačiau.
4. Žmonės galvoja, kad į automobilius verta investuoti pinigus, ir tai iš tikro kartais yra tiesa. Reik tik žinot į ką investuoti.
5. Yra žmonių kurie galvoja, kad viskas pabrango tai ir jų ant kiemo pūnantis trantelis pabrango.

Prieš pradedant labiau gilintis (o iš tikro ir tyčiotis...) vienas video kur daug kalbėjimo

Esmė labai paprastai jeigu koks nors daiktas - automobilis, šautuvas, kirvis ar desertinis šaukštelis tau sukelia gerus jausmus ir jį turėdamas jautiesi geriau nei jo neturėdamas - tai pakankama priežastis jį turėti ir už tai negalima kritikuoti. Nesvarbu koks šlamštas tai nebūtų.

Kritikuoti galima kai pradėsi aiškinti, kad tas šlamštas dėl kokių nors objektyvių priežasčių geresnis nei koks nors kitas, kuris mažiau niekam tikęs - iš to atsiranda diskusija.

Taigi jeigu jūsų tėtis jus iš gimdymo namų parsivežė su zapu ir jums jie dėl to patinka ir nusipirkot vieną - viskas ok, tik nesakykit kad zapas gėriau už kokią normalią tokių pat metų mašiną.

Tagi pradėkim nuo tų tikrai vertingų automobilių - markių ir modelių nevardinsiu, bet labai dažnai ne automobilio buklė, o originalumas ir svarbiausia, modelio retumas lemia viską - tarp įprastos automobilių serijos dažnai yra versijų, kurios buvo gaminamos ribotą laiką, tam tikroms rinkoms su kokiomis nors spec. opcijomis. Dažniausiai tai versijos su galingais varikliai arba specifiniais kėbulais. Tokie net ir pakirmiję ar patriušę verti daugiau nei jų broliai paprastieji. Aišku viskam yra ribos ir reikėtų atkreipti dėmesį, kad bet koks negamyklinis "tiuningas" čia yra peilis. Geriausiai čia padeda internetas - viskas jame yra todėl savaime aišku, kad kad kokia nors audi 200 Turbo Quatro 20 v. yra vertesnė už paprastą silkę, nors ta ir būtų kaip iš salono.

Prie vertingų automobilių Lietuvoje galima priskirti JAV pagamintus senus automobilius, nes jie pas mus kaip reikiant brangūs bet atsiminkit kelis dalykus:

1. Jeigu koks nors modelis turėjo V8 variklį, tik versijos su tokiu varikliu yra kažko vertos - mums gal ir atrodo gerai visokie 1970 metų Chevrolet Camaro kur skelbime nurodytas koks nors 3,6 litro variklis, bet tai ne V8 ir to automobilio išliekamoji vertė nekažin kokia.
2. Senos amerikietiškos mašinos, varomos priekiniais ratais yra netikusi investicija, kaip pasakytų Jeremmy Clarkson "Seriously Uncool", bet jos dažniausiai šiaip ar taip perdaug baisios pažiūrėt.
3. Amerikietiškas automobilis turi būti amerikietiškas, o ne koks nors JAV rinkai pervadintas Ford Scorpio.
4. Visokie mikroautobusai didelės vertės niekada neturės - JAV ne mikruškių kraštas, kiek jas netiuniguotų, už europietiškas jos klaikesnės. Ne veltui tai pigiausi JAV gamybos automobiliai Lietuvoje.
5. Atsiminkite, kad nusipirkę pikapą turėsit techninę apžiūrą atlikinėt kas metus ir gali tekt mokėti už naudojimąsi keliais.

Dar apie vertingas/nevertingas mašinas kalbant - joks serijinis sovietinis automobilis niekada nebuvo vertingas - jei žmonės prikišę į jį pinigų parduoda už brangiai nereiškia, kad jis ko nors vertas. Už sovietinius automobilius prastesni turbūt buvo tik varšuvos pakto trantai, bet jie ne tokie dažni. 

Jeigu koks žigulys ar volga atremontuotas "kaip naujas" tai nereiškia, kad jis nebuvo šlamštas ką tik nuvažiavęs nuo konvejerio - kai dirbama pagal bent 20 metų atsilikusias technologijas dažniausiai taip ir būna.

Kažkas pasakys - bet gi jie tokie paprasti, tie žiguliukai ir moskvičiukai. Paprasti nes atsilikę ir pastoviai gendantys. Dažnai parduodami jie būna ir gana nedaug nuvažiavę, bet nepakliūkit į spąstus - 100 tūkstančių kilometrų dažnam sovietiniam chlamui būdavo mirtis ir kapitalinis, kai to meto vakarietiškam automobiliui - geras įvažinėjimas.

Taip kad jei iš tikro planuojate važinėti su savo senu automobiliu ir juo džiaugtis - nežiūrėkit į sovietinių trantų pusę - jų vertė nykstamai maža, tiek reti, kad taptų vertingi jie niekada nebus, o ir technologinė inovacija ten menka tebuvo.

Čia mes aišku nekalbam apie rankų darbo gaminius ir visokius istorinius-lenktyninius automobilius, o tik apie sovietinį "meinstrymą". 

Dabar apie žmones, per gerai galvojančius apie savo senienas (2 punktas iš pabrangimo sąrašo). Viename skelbimų saraše įvedus "metai iki 1990, kaina nuo 300" randame tokių frazių: "Gera investicija ateičiai", "Automobilis neeksplotuojamas jau keturi metai. Automobilis turi įvairių trūkumų, tačiau iš esmės važiuoja", "Manau ,kad ir tech. apžiūrą praeitų be problemų", "Nebaigtas projektas", "Be perrašymo" ir taip toliau.

Visiems reik nepamiršt, kad bet kks daiktas vertas ne tiek, kiek į jį sukišai pinigų, o tiek kiek tau už jį sumokės. Jei pinigus kažkas sukišo į 1988 dyzelinį BMW, kokią nors 4 cilindrų "silkę" ar kokį kitą neįdomų automobilį - ką jau padarysi.

3 punktas yra Hipsteriai. Žinokit aš jums tikrai nepaaiškinsiu, kodėl jie visi apsėsti to mazochizmo, kurį jie vadina ironija. Ten nepaaiškinamas fenomenas. Kadangi didelė jų dalis pernelyg tingi išsilaikyti vairavimo egzaminus ir važinėja dviračiais, tai jie vis dar gana nedaug figūruoja senų automobilių rinkoje. Jų parduodamų automobilių skelbimus lengva atskirti - prirašyta visas lapas panegirikos kur tas automobilis buvo, ką nuveikė, koks jis "osom retro vintage", o nuotraukos matosi, kad tuos laužus krūvoje laiko tik ironiški lipdukai ant kėbulo.

Tėveliai - jei auginate ironiškus vaikus - nepirkit jiems senų laužų, kaip pirmo automobilio - įsitrenkę kur nors su jūsų Volvo ar Toyota jie bus gerokai saugesni nei su senu trantu be ABS, normalių saugos diržų, klijuoto priekinio stiklo ir kitų padorių saugumo dalykų. O ir už servisus baisinius pinigus reiks mokėt nes nieks tų senienų nebenori taisyti.

Dabar apie investavimą į senus automobilius. Gera man aiškinti, kai pats į juos nieko neinvestavęs, tai ir aiškinsiu:

1. Išsiaiškinkit kiek galite daugiau, ką perkate - aukščiau jau išdėsčiau, kiek daug yra investicinių akligatvių ir visada žinokit ką perkat ir kokią to kaina ateityje.
2. Nežiūrėkit vien Lietuvoje - viskas atvežama ar atplukdoma, kartais verta, kartais - nelabai.
3. Kuo ilgiau taisysit, tuo daugiau šansų, kad užknis ir bus dar vienas "nebaigtas projektas". Taip kad nepirkit jau išardytų mašinų arba visiškų lavonų jei neturite geležinės kantrybės.
4. Gerai derėkitės - vistiek galutinis variantas po visų darbų kainuos brangiau nei jums atrodo.
5. Nepirkit seno automobilio kaip vienintelės transporto priemonės - tai neapsimokės niekada ir tiesiog pribaigsit savo investiciją.
6. Geriau dažnai važinėjantis ir patriušęs nei kokius  metus neužvestas - visada geriau susivirint kokią skylę slenkstyje nei pakeisti visą supuvusią stabdžių ir kuro sistemą ir dar ten velnias žino ką.
7. Jei renkatės tarp benzininės ir dyzelinės mašinos - imkit benzininę - tiek daug vistiek nevažinėsit, kad sutaupytumėt kuro, bet turėsit ir patikimesnį ir greitesnį bei mažiau žlegantį automobilį. 
8. Kažką teks remontuotis ir patiems, nes servisai net neapsims padėt kai kuriais atvėjais. 
9. Jeigu kažkas kažką tiunigavo ir to neįmanoma atstatyt į originalią padėtį - eikit šalin. 
10. Senas automobilis toks jau daiktas kad džiugina du kartus - kai perki, ir kai parduodi. Dažnai sumos abiem kartais būna panašios taigi tai labiau investiciją į džiaugsmą.

Nepaisant visko, man tie seni automobiliai patinka - kai kurie iš jų tiesiog laužai, bet kai kuriuose daug daugiau dvasios nei dabartinėse ratuotose mikrobanginėse.



PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONE (bonus content)
Ale kokios geros mašinos buvo seniau - va iš žigulioko tep benzinas būdavo lengva išsiurbt, maskato variklį visas aliuminis bais geria laužan eidavo, o uazui niekada nebuvo baisu kad langą atvirą paliksi nes nesidarinėja suvisam, ale tik zaparožkėj be pečiuko žiemą jau ir pufaikos reikdavo.